Švento Rašto skaitymas

[kukulis]

Prieš maždaug dvejus metus manęs kunigas po išpažinties paklausė, ar skaitau Šventą Raštą. Pasakiau, kad kartais skaitau. Jis man patarė reguliariai po truputį paskaityti.
Taip pat ir buvęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius yra kalbėjęs, kad Naująjį Testamentą reikia perskaityti vieną kartą per metus, o Senąjį Testamentą - kartą per tris metus.

Kaip sekasi forumo dalyviams šioje srityje? Kas kiek laiko ir po kiek paskaitome Šventą Raštą?

[Silvija]

Dabar išvis neskaitau  , kartais atsiverčiu kokią vietą, kai parūpsta arba paklausau, jei papuola per MR, kai skaito kitas. Nežinau kodėl, matyt reikia daug ką "suvirškinti".

[Kaštonas]

Dienos skaitinys* kiekviena ryta.
Per pastarąsias dvi savaites vakarais: Jn, visi laiškai. Apd dar neskaičiau.

Na dar. Bijau susimeluoti skaičiumi bet būna per diena kokis penkis kartus ieškau vienos ar kitos eilutės ar žodžio.


ST. Nesenai Gg. Job.
Kita senokai.

[kukulis]

Aš tai dabar baiginėju evangeliją pagal Joną.
Kai gera nuotaika, tai per dieną visą skyrių perskaitau, kai nelabai - tai praleidžiu arba vieną pastraipą perskaitau.

Evangelijas esu perskaitęs maždaug tris kartus.
Visų Pauliaus laiškų iki galo nesu iš viso perskaitęs 
Apokalipsės knygą du kartus perskaičiau.

Taip pat ir Senojo Testamento prieš du mėnesius nutraukiau Makabėjų knygos skaitymą, kurią irgi jau į pabaigą.

Šiaip esu anksčiau perskaitęs visą Senąjį Testamentą, praleisdamas neįdomias vietas 

--

Vieną dalyką pastebėjau: kai anksčiau skaitydavau tai tekstas "praslysdavo", per daug neužkliūdamas atmintyje. Tačiau pastaruoju metu, kai per laiko tarpą yra iškilę daug abejotinų ir neatsakytų klausimų, tai dažnai atsakymus pastebiu Šventajame Rašte. Deje, ne visada tai galutiniai atsakymai, o kartais tokie, kad verčia iš naujo performuluoti tuos pačius klausimus. Tačiau būna ir pakankamai aiškių atsakymų.

[Kaštonas]

Girdėjau tokį pasakymą,, tikroji teologija prasideda kai nieko nesupranti,,

[vida]

Skaitau pagal knygutę , kas nurodyta joje. Dienos skaitiniai.Šiaip drausmė labai geras dalykas skaitant Šv. Raštą. Stengiuosi kasdien skaityti.
Ir turime maldos grupelę 2 kartus per mėnesį, kurioje paskiriama užduotis . Po to būna pamąstymai.
Kaimynė padovanojo Bibliją prieš kokius 5 metus. Kai pradėjau skaityti, visiškai nieko nesupratau. Po truputį , po žingsnelį ir šis tas pradėjo šviesėti. Bet tai viso gyvenimo knyga.

[Silvija]

Girdėjau tokį pasakymą,, tikroji teologija prasideda kai nieko nesupranti,,

Ta tikroji teologija - tai gyvenimas su Dievu, Dievo žodžio, kaip sėklos, daiginimas, laistymas ir auginimas savo aplinkoje

[Varlė keliauninkė]

Mano skaitymo maniera netinka Šventraščio skaitymui. Pastebėjau, kad labiau mėgstu klausyti skaitomo Rašto. Na aiško dar priklauso kaip skaito, jei lėtai ir be aktorinių intonacijų, tada gut

[Kaštonas]

o aš nieko nesuprantu jei kas nors man skaito  Pamirštu, kas buvo pradžioje sakinio 

[Diak. Tomas M.]

Beveik visą savo gyvenimą negalėjau skaityti Šv. Rašto. Nežinau, gal tokia buvo gundymo forma, sunku pasakyti. Tik paimdavau į rankas arba miegas nerealiai suimdavo, arba atrodo paskaitydavau ir po trumpo laiko jau nieko neprisimindavau, ką skaičiau, atrodė, kad veltui gaištu laiką...

Tad buvau maitinamas trupiniais - įvairiomis ištraukomis, kurios būdavo skaitomuose straipsniuose.

Šiais metais bandžiau su Augucka skaityti pagal programą, bet po pusės mėn. atsilikau ir jau neprisivysiu. Tuomet nusipirkau kišeninę Naujojo Testamento versiją ir dabar skaitau dukart savaitėje, kai važiuoju po darbo traukiniu. Jau geriau, miegas neima ir lygtai kažkas užsilieka atminty... nežinau, gal tie trupinukai mane sustiprino, kad galiu jau valgyti riekelę ar kriaukšliuką 

Prieš kokį mėn pradėjau mėginti skaityti Evangeliją namuose prie vakarienės stalo, dar nereguliariai, kai gaunasi. Reikia greičiau valgyti, kad šeimynai baigiant, suspėčiau vieną skyrelį paskaityti. Jaučiasi keistai ir vaikai kartais perrėkia, bet žinau su kitais dalykais, kad tas keistumo jausmas paskui praeina. Paskata buvo jau seniai kirbantis kaltės jausmas, kad protestantai šeimoje skaito Šv. Raštą pastoviai, o mes katalikai - apsileidę kaip slunkiai... tai parodo ir apklausos - protestantai yra labiau apsisprendę krikščioniškose vertybėse, nei katalikai, nes tam, kad apsispręsti, būtina žinoti...

[kukulis]

Na, pas juos be Švento Rašto nelabai daugiau ko yra .. 

Bet ir mes katalikai, galvodami kad užteks vien sakramentų, kartais save užsiliūliujam. Juk sakramentai, priimti be tikėjimo, gali būti kaip šventvagystė. O kai skaitai Šventą Raštą, domiesi, tai ir tikėjimas kitoks, ne be vaikiškas. 

Man asmeniškai Švento Rašto skaitymas labiau pratybos nei pomėgis. Nors Senąjį Testamentą galima skaityti kaip grožinę knygą, bet su Naujuoju tas nebepraeina. Nesakau kad skaitymas visai neteikia malonumo, bet tai visai kitoks malonumas, nei skaitant grožinę kygą. Be to, esu girdėjęs tokį pasakymą, kad Šventasis Raštas tai tas pats kaip kondensuotas pienas - šaukštelį arba du suvalgei ir gana, o jei daugiau - apsala burna ir atsiranda kartus skonis. Tai man šitas palyginimas labai tinka, kai skaitau Evangelijas - jei skaitau daugiau nei vieną skyrių iš karto - viskas galvoje susimaišo į košę ir pradedu nebejausti ir to "kitokio malonumo".

Kondensuoto pieno palyginimas turi ir kitą prasmę - be saldumo. Tai yra sutirštintas pienas. T.y. Šventajame Rašte į nedidelę teksto dalį sukoncentruota be galo daug prasmės ir informacijos.

[Kaštonas]

Skaitymas yra skaitymas, Kukuli.
O valandos maldai užtenka vieno žodžio iš eilutės. Maždaug atitiks tavo palyginimą su kondensuotu pienu.

[kukulis]

Manau kad reikia visko: tiek maldos, tiek skaitymo tiek sakramentų. Ir ne tik reikia, bet ir būtina

[Silvija]

Origenas († 254) savo laikmečio krikščionims primindavo: ,,Jūs, kurie esate įpratę užimti dieviškųjų slėpinių vietą, kai priimate Kristaus kūną, jį saugote su visokeriopu rūpestingumu ir pagarba, kad nė viena dalelė nenukristų ant žemės, kad nieko nebūtų prarasta iš konsekruotų dovanų. Teisingai esate įsitikinę, jog yra nuodėmė aplaidžiai prarasti trupinėlius. Jei saugodami jo kūną esate tiek rūpestingi – ir teisinga, kad esate, – tai žinokite, kad nepaisyti Dievo žodžio yra ne ką mažesnė kaltė, negu aplaidus elgesys su jo kūnu."

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-12-jn-6-30-35-viespatie-duok-visuomet-mums-tos-duonos/142734