Šiuolaikinis požiūris į Lectio Divina 05 - Oratio - malda atsiliepiant

[Silvija]

Oratio – tai yra tai, ką aš noriu pasakyti Dievui perskaitęs ir apmąstęs Biblijos tekstą.

Oratio vadiname ,,maldos momentu", tačiau skaitymas ir meditacija taip pat yra maldos formos. Malda negimsta staiga šio trečio lectio divina judesio metu. Visą lectio divina sudaro klausymasis ir atsiliepimas, tai yra maldos dialogas.

Šia malda galiu garbinti, dėkoti, prašyti ar atsiprašyti, priklausomai nuo to, ką Dievas man sako per lectio. Kartais ja net maištaujama kaip Jobas. Svarbiausia, kad tai kiltų iš klausymo, kai tik pajuntame norą kreiptis į Dievą.

Rašto žodžiai praplečia mūsų įprastos maldos žodyną, maldos tekstas atgyja, nes žodžiai plaukia iš perkeistos širdies. Galima kylančią maldą užsirašyti, jei esame iš tų, kuriems ypač sunku melstis garsiai. Verta pasimokyti ir laikytis tradicinės maldos dalių: kriepimosi į Dievą, temos iš Biblijos akcentavimo, prašymo apimant praeitį, dabartį ir ateitį, o taip pat – pabaigos, kuri gali būti įprasta kaip ši: ,,prašau per Kristų mūsų Viešpatį. Amen."

Žinoma, mes patys melstis nesugebėtume, jei ne Šventosios Dvasios dovana melstis. Mūsų noras kontroliuoti gali numarinti malonės gyvenimą, taigi būtina trokšti. Kaip sakė šv. Augustinas, ,,troškimas melstis jau yra malda".

Senajame Testamente galime rasti įvairių maldų pavyzdžių: viešos ir slaptos, liturginės ir spontaniškos, įmantrios ir paprastos. Kūno padėtis taip pat visada turėjo prasmę, ji išreikšdavo žmogaus nusiteikimą ir širdies santykį. Žmonės meldėsi stovėdami, klūpėdami, gulėdami veidu į žemę ir iškėlę rankas į dangų. Bet svarbiausia, kad izraelitai meldėsi tikėdami, kad Dievas juos girdi.

Tiek Jėzus, tiek Marija savo kalboje ir maldose įterpdavo iš tradicijos atėjusių psalmių eilutes, tą daryti mokėjo ir apaštalai. Bet visgi vienos maldos jie nemokėjo ir prašė Jėzų pamokyti. Tai – Viešpaties malda. Mokydamas jos, Jėzus tarsi įsileidžia mus visus į artimą santykį su savo Tėvu ir padaro mus Dievo sūnumis ir dukterimis. Ši malda – labai trumpa ir paprasta, bet dėl to, kad kilusi iš pačios Jėzaus širdies, ji yra įkvėpta ir tampa pačiu brangiausiu oratio pavyzdžiu.

Iš garsiojo Marijos Magnificat taip pat galime pasimokyti. Matome, kad Ji meldžiasi spontaniškai įpindama Hanos maldą (1 Sam 2), kurios dar vaikystėje išmoko klausydamasi žydų Raštų. Jos nuostabiais žodžiais apipintas Fiat yra be galo brangus Tėvui.

Melskimės ir mes natūraliai išreikšdami savo širdį atsiprašymu, laisvu šlovinimu, tikėjimo išpažinimu, džiaukimės ir liūdėkime nesivaržydami, būdami tokie paprasti, kokie esame. 

[Silvija]

Iš garsiojo Marijos Magnificat taip pat galime pasimokyti. Matome, kad Ji meldžiasi spontaniškai įpindama Hanos maldą (1 Sam 2), kurios dar vaikystėje išmoko klausydamasi žydų Raštų. Jos nuostabiais žodžiais apipintas Fiat yra be galo brangus Tėvui.

Melskimės ir mes natūraliai išreikšdami savo širdį atsiprašymu, laisvu šlovinimu, tikėjimo išpažinimu, džiaukimės ir liūdėkime nesivaržydami, būdami tokie paprasti, kokie esame. 

Hanos ir Marijos maldų tekstai:

1 Sam 2

1 Hana meldėsi, tardama:
,,Mano širdis džiūgauja VIEŠPATYJE,
mano jėga yra mano Dievo išaukštinta.
Mano burna juokiasi iš priešų;
džiaugiuosi savo pergale.
4 Galiūnų lankai yra sulaužomi,
o silpnieji juosiasi jėga.
5 Kadaise buvę sotūs turi tarnauti už duoną,
o alkanieji daugiau nebealksta.
Bevaisė pagimdė septynis,
o daugelio vaikų motina yra vieniša.
6 VIEŠPATS dalija mirtį ir duoda gyvastį;
nuveda į Šeolą ir prikelia.
7 VIEŠPATS suvargina ir praturtina;
jis nužemina, jis ir išaukština.
8 Jis ištraukia vargšą iš dulkių,
pakelia skurdžių iš šiukšlyno,
pasodina jį su didžiūnais,
suteikia jam garbingą paveldo sostą.
Nes VIEŠPAČIUI priklauso žemės stulpai,
ant jų jis padėjo pasaulį.

Lk 1

   46 O Marija prabilo:
47 ,,Mano siela šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
48 nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
49 nes didžių dalykų padarė man Viešpats,
ir šventas yra jo vardas!
50 Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie jo klauso.
51 Jis parodo savo rankos galybę
ir išsklaido išdidžios širdies žmones.
52 Jis numeta galiūnus nuo sostų
ir išaukština mažuosius.
53 Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,
turtuolius tuščiomis paleidžia.
54 Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,
kad minėtų jo gailestingumą,
55 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams –
Abraomui ir jo palikuonims per amžius".