Kančios prasmė

[Diak. Tomas M.]

Kančios vertė yra lygi nuliui. Net ir Jėzaus kančios vertė yra lygi nuliui.

Kančia tai kaina, kurią mokame už teisingą pasirinkimą, už dangaus karalystę. Ir ta kaina yra labai didelė, nes turi begalinę vertę, antraip Jėzus nebūtų to daręs.
Klausyk nuo 35 min.
https://www.youtube.com/watch?v=JmPewLC1U44

Vysk. Fulton Sheen rašė, kad neįprasminta kančia yra prarasti turtai, todėl man atrodo, kad Augustas čia truputį perlenkė. Dar Vysk. Fulton Sheen įdomiai analizuoja du galimus atsakus į skausmą: maištas (kai nematoma skausmo prasmė) ir susitaikymas, nuolankumas:
Suffering ~ Venerable Fulton J Sheen

O čia - Bažnyčios lobynas apie kančios prasmę:

http://copiosa.org/suffering/

[kukulis]

Kančios nebūtų, nors visi darytų nuodėmes? Na juk tai NEĮMANOMA! Argi tu nekentėtum skausmo, jei tau koks praeivis per nosį užtvotų su pagaliu ir po to dar į pilvą kumštį gerą įgrūstų, galiausiai gulinčiam spirtų per inkstus ir nueidamas apspjautų. Tiesiog šeip, atsitiktinai, be jokių asmeniškumų, norėdamas išsilieti susikaupusį įtūžį ant viso pasaulio! Taip vienokia kančios forma pereina į kitokią, tarsi kokioje elektrinėje - kinetinė sukimo energija virsta elektros energija.

Ne, tai čia mano toks hipotetinis pasakymas kad "kančios nebūtų". Tiesiog, būtų kažkaip sudaryta situacija kad nekentėtum ir tiek.
Mano nuomone - didžiausia žmogaus kančia, kad jis yra plėšomas iš abiejų pusių: būtent, nuodėmė traukia į dugną, o sąžinė bando iškelti į viršų. Juk jei nebūtų sąžinės ar dar kažkaip kitaip išreikštos dvasinės kančios, tuomet liktų vien fizinis skausmas, o mes juk žinome, kad dvasinis skausmas žmogų daug labiau palaužia nei fizinis.
Tuo tarpu jeigu yra vien fizinis skausmas, tačiau žmogus žino arba viliasi - kad jis praeis, tai tas skausmas ištveriamas daug lengviau.

Nesu moteris, bet labai populiarus pavyzdys yra su gimdymu, kai moteris gimdydama kenčia skausmus, tačiau kai gimsta kūdikis, ji džiaugiasi.

Tai va, tas žmogaus plėšymas į abi puses sukelia jam papildomą kančią. Aišku, būna atvejų, kai žmogus "nužudo" savo sąžinę ir tuomet be jokios sąžinės sukeliamos kančios (?) eina į dugną. Tačiau dauguma žmonių suvokia, kad sąžinės turėjimas - tai pozityvus, o ne negatyvus žmogaus bruožas, nors pati sąžinė, dažniausiai sukelia vien dvasinius skausmus .

Išvada - kai Dievas traukia žmogų iš nuopolio - tai sukelia žmogui papildomą kančią, be tos kančios, kuri sukeliama pačios nuodėmės.

[Kaštonas]

"Irgi ne visai. Pameni Rom 8? 20 Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, 21 kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. 22 Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina."

Žinoma. Tai kaip tik tai ko reik.
Rom 8,19: Adomo nuodėmė pakenkė ne tik žmonėms, bet ir visiems kūriniams. Pasaulio pabaigoje, kai prisikėlę kūnai bus priimti į dangaus laimę, bus pagerbta ir medžiaginė kūrinija.
4   Rom 8,20: Tuštybė – tušti ir nuodėmingi žmonių siekimai, kuriuos jie vykdo naudodamiesi kūriniais.


Maždaug toje vietoje ir dalyje prieš tai kalbama apie žmogaus atsivertimą. .....
Trumpai: Tai kaip kažkada vaikystėje žmonės vėl mato gamtos grožį...
Mato joje Kūrėją.

(kad neiti į asmenines patirtis)
"Būk pagarbintas, mano Viešpatie, su visa savo kūrinija,
ypač su didinga sese saule, diena tikrąja, per kurią mus apšvieti.
Ji yra graži, spindinti didžia šviesa,
ir nešanti, Aukščiausiasis, Tavo žymę.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per brolį mėnesį, dangaus žvaigždes -
sukūrei juos ryškius, naudingus ir gražius.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per brolį vėją, visokį orą -
debesuotą, giedrą, nes per jį palaikai savo kūriniją.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per brolį vandenį,
kuris yra labai naudingas, nusižeminęs, brangus ir tyras.
Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per sesę ugnį,
kuri apšviečia naktį, yra graži, linksma, stipri, galinga."


"12. Kita vertus, šventasis Pranciškus, būdamas ištikimas Raštui, siūlo pripažinti gamtą esant nuostabia knyga, kurioje Dievas mums kalba bei perteikia kažkiek savo gražumo ir gerumo: ,,Iš kūrinių didingumo ir grožio panašiai suvokiamas ir jų Kūrėjas" (Išm 13, 5) ir: ,,... jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių" (Rom 1, 20). "
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-08-05-laudato-si-sv-pranciskus-liudija-kad-rupinimasis-gamta-ir-teisingumas-vargsams-yra-neperskiriami/133743

Ps Augustai. Klausimas kas atsitiks?, o atsakymas ką turim daryti... Tiek to.

[Silvija]

Ne, tai čia mano toks hipotetinis pasakymas kad "kančios nebūtų". Tiesiog, būtų kažkaip sudaryta situacija kad nekentėtum ir tiek.

O žinote apie tokį reiškinį, kuris mediciniškai vadinasi indolencija? indoleñcija [lot. indllentia], med.: 1. skausmo nejutimas dėl psichikos arba organinės ligos; 2. vangumas.

Nejautrumas skausmui Dėl nedidelės genetinės mutacijos žmogui išsijungia skausmo signalų siuntimo nervais žmogaus kūne mechanizmas. Atrodytų, gyvenimas be skausmo tiesiog svajonė, tačiau iš tiesų ligonis kiekvieną sekundę rizikuoja – gali mirtinai įsipjauti, nusideginti ar užsigauti, ir to nė nepastebėti. Skausmas – pavojaus indikatorius. Skausmo nejaučiantys žmonės gali greitai susilaužyti sąnarius, vamzdinius kaulus, nes jie nesupranta, kiek jėgos reikia elementariausiems veiksmams – ėjimui, pasirąžymui. Skausmo nejaučiantys vaikai gali išsidurti akis, išsirauti dantis, nagus. Žinomi du atvejai, kai nejausdami skausmo ligoniai dar ankstyvoje vaikystėje, pradėjus dygti dantims nusikramtė lūpas ir dalį liežuvio. Šią retą anomaliją pastebėjo ir aprašė britų mokslininkai, stebėję tris tolimos giminystės ryšiais siejamas šeimas Pakistane – jose vis gimdavo skausmo nejaučiantys vaikai. Kai kurie užsidirbdavo pragyvenimui iš pasirodymų gatvėse – badydavo kūną peiliais, žirklėmis, vaikščiodavo anglimis. Turintieji mutavusį geną nejaučia skausmo, tačiau puikiai jaučia prisilietimus, karštį, šaltį, skonį. Medicinos literatūroje aprašyti vos keli atvejai, kai skausmo nejautimas paveldimas. Pirmas atvejis užfiksuotas 1932 m.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/keisciausios-diagnozes-kur-gimsta-skausmo-nejauciantys-vaikai.d?id=60710539


Analogiją galima padaryti ir su dvasiniu skausmu.

[Augustas]

Kančios vertė yra lygi nuliui. Net ir Jėzaus kančios vertė yra lygi nuliui.

Kančia tai kaina, kurią mokame už teisingą pasirinkimą, už dangaus karalystę. Ir ta kaina yra labai didelė, nes turi begalinę vertę, antraip Jėzus nebūtų to daręs.
Klausyk nuo 35 min.
https://www.youtube.com/watch?v=JmPewLC1U44

Vysk. Fulton Sheen rašė, kad neįprasminta kančia yra prarasti turtai, todėl man atrodo, kad Augustas čia truputį perlenkė.

Tai vyskupas Fulton'as Sheen'as kalba apie kančios įprasminimą. O tai yra tas pats, ką sakiau ir aš, kad kančia turi ne vertę (t.y., yra vertinga ne pati savaime), o tik prasmę.

Dar Vysk. Fulton Sheen įdomiai analizuoja du galimus atsakus į skausmą: maištas (kai nematoma skausmo prasmė) ir susitaikymas, nuolankumas:
Suffering ~ Venerable Fulton J Sheen

O čia - Bažnyčios lobynas apie kančios prasmę:

http://copiosa.org/suffering/

[kukulis]

Tai vyskupas Fulton'as Sheen'as kalba apie kančios įprasminimą. O tai yra tas pats, ką sakiau ir aš, kad kančia turi ne vertę (t.y., yra vertinga ne pati savaime), o tik prasmę.

Vadinasi vyskupas F. Sheen neklydo?  

[Diak. Tomas M.]

Mano supratimu atrodo, kad visgi kančia turi vertę, bet tik tuo atveju, jei yra įprasminta, jungiantis su Kristaus Kančia.

Jei kalbėtume tik apie prasmę, kas yra įmanoma, tik šiuo atveju turime kitus pozityvius padarinius, kaip pvz. naciai jau pastebėjo, kad žmogus gali iškęsti bet kokius kankinimus, jei jis mato tos kančios prasmę. Tad pvz. galėtų būti komunistas, kuris kankinamas neišduoda paslapties, nes širdyje mato tos kančios prasmę - neišduoti jo mylimos komunistų partijos. Šiuo atveju kančia turi prasmę, bet neturi vertės. Tik tinkamai įprasminta Kristaus kančioje, žmogaus kančia įgauna vertę.

Čia bent aš taip šiuo momentu suprantu.

[Varlė keliauninkė]

Prisiminiau, kad skaičiau V. Franklio knygą apie gyvenimą vokiečių koncentracijos lagery. Autorius kančią pažįsta ir aprašo ne "iš lemputės". http://www.patogupirkti.lt/knyga/Zmogus-iesko-prasmes.html

[Kaštonas]

Na ir kas, kad jis pažįsta kančią ne iš lemputės?

Taip kaip ir kitas klausimas, o kas yra kančia?
Netekti darbo yra kančia?
kai užgavo yra kančia?
etc

Ką reiškia vienytis su Kristumi kančioje?

[Varlė keliauninkė]

Tikrai - na ir kas?
To paskutinio tavo klausimo ir aš norėjau paklaust ir pamiršau

[Pilgrim]

ir ... ir ... ir ... 
visa kas pasakyta
reikia apversti aukštyn kojom
bei paklausti
kas vis dėlto įprasmina kančią ?
arba kada išnyksta kančia ?

[Kaštonas]

Nejaugi taip VISKĄ apversi?
aukštyn kojom nepatogu.

Man net noras gyventi atsirado.

[Pilgrim]

taip, Kaštonai
totaliai VISKĄ 

p. s. krikščionybė ir taip yra labai nepatogi religija

[Kaštonas]

Tai bent aukštyn galvą?!

Pradėkim.

[Pilgrim]

yra klausimai ...
kol kas nėra atsakymų,
nes kažkaip nerimtai atrodytų pats klausi ir pats atsakai
kai pats su savimi pradedi, protingi žmonės sako tai
šizofrenija 
ir atsakymo reikia konkretaus
nes gyvenimas yra konkretus jame nėra atrodo
juk negali būti moteris truputį nėščia, ji yra arba nėra

[Kaštonas]

Na va kaip gerai.
Pameni buvau uždavęs užduotį apie vertybęs. Atsakymai skirtingi.

[Pilgrim]

o kokie dabar atsakymai

[Kaštonas]

Manau tokie kokius TU nori APVERSTI

[Pilgrim]

Aš nieko negirdžiu ir nematau
konkrečiai
o telepatija "nesergu" 

[Kaštonas]

,,ir ... ir ... ir ... 
visa kas pasakyta
reikia apversti aukštyn kojom ,,

Kas pasakyta ką nori APVERSTI?
Nesinervuokis.