Poetry of the day

[vida]

Marija Katiliūtė-Lacrima

2016 m. liepos 6 d., eidama 86 metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos religinės poezijos kūrėjų Marija Katiliūtė-Lacrima.

1961 m., dar studijuodama Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, Marija savo gyvenimą paaukojo Dievui, tapdama pogrindyje veikusios Kristaus Karaliaus diakonių kongregacijos seserimi. 1971–1989 metais ji dirbo žurnalo Kultūros barai, 1988–1995 metais – Katalikų pasaulis redakcijose.

Kurti eiles Marija Katiliūtė pradėjo ankstyvoje jaunystėje, tačiau pirmoji knyga – sonetai ,,O Vilniau, Vilniau" – Lietuvoje pasirodė tik 1989 metais. Sovietmečiu jos kūryba, nenurodant autoriaus, plito savilaidoje ir kartais buvo priskiriama kitiems poetams. Malšindama religinės poezijos alkį, per nuorašus sklidusi Lacrimos poezija pateko į užsienį ir, nenurodant autorystės, buvo išleista JAV, Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje (Švč. M. Marijos ir Jėzaus Širdies litanijų invokacijų, rožinio slėpinių, Kryžiaus kelio stočių apmąstymai). Daug jos eilėraščių tapo bažnytinėmis giesmėmis, neretai laikytomis tiesiog liaudies kūryba.

Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvoje pasirodė Lacrimos religinės lyrikos bei poetinių meditacijų rinkiniai Troškulys, Septynios gelmės, Atverk man lūpas, Magnificat, Irtis į gilumą, Švč. Mergelės Marijos litanija,Tau, Marija!, šv. Mišių apmąstymaisonetais Tikėjimo paslaptis, meditacijų liturginių metų sekmadieniams, šventėms ir iškilmėms trilogija Jausti su Bažnyčia. Praėjusiais metais išleista papildyta Rožinio meditacijų knyga Mergelės Žiedas. Dar daug poetinės kūrybos, kurios Lacrima neapleido iki paskutiniųjų dienų, liko rankraščiuose.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-07-07-mire-poete-marija-katiliute-lacrima/146389

[Kaštonas]

- Lik sveika...
- Lik sveikas,- tarė lapė.- Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.
- Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis,- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.
- Tavo rožė tau tokia brangi todėl, kad tu jai paskyrei tiek laiko.
- Mano rožė man tokia brangi todėl...- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.
- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...
- Aš atsakingas už savo rožę...- pakartojo mažasis princas, stengdamasis geriau įsiminti.

[Varlė keliauninkė]

Vienoje Kauno mokykloje pradinukai kuria haikus

Žuvis Nemune.
Žirgelis kalnelyje
Sėdi sau ramiai...

Svajonė skrenda
Su viltingais sparneliais
Ir lyja lietus...

Išaušo rytas.
Pradeda keltis gėlės.
Ateina tyla.

[Kaštonas]

[Kaštonas]

"Žirgelis kalnelyje
Sėdi sau ramiai..."

Pasirodo arkliukai tikrai moka sėdėti. Geras.

[Varlė keliauninkė]

Не бойтесь тюрьмы, не бойтесь сумы,
Не бойтесь мора и глада,
А бойтесь единственно только того,
Кто скажет:"Я знаю, как надо!"
Aleksandr Galič

(Nebijokite kelėjimo, nebijokite terbos (ubago),
Nebijokite maro ir bado,
Bijokite to vieno, kuris sako
"Aš žinau kaip reikia!")

[Varlė keliauninkė]

dar vienas rusiškas, bet geras. nu tooks geras.. neversiu.

Два на миру у меня врага,
Два близнеца, неразрывно-слитых:
Голод голодных и сытость сытых!
Marina Cvetajeva

[Varlė keliauninkė]

Ak koks grožis.. koks būties lengvumas būsimos grėsmės akivaizdoj. Nepakeliamas lengvumas. Kas atspės autorių?

Iš negandingų vakarų
Audrų perkūnijų prikrauti
Lingavo debesų laivai.
Tada graži, graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų...
Lyg eidama linelių rauti.

[Kaštonas]

Gražu. Pabandžiau įsijausti į vaizdą....

"Iš negandingų vakarų " - kažkas po karo.
"Audrų perkūnijų prikrauti " - apvalūs dideli tamsūs, kartais violetiniai, žaibuoja
"Lingavo debesų laivai. " sunkūs
"Tada graži, graži buvai, " - be komentaro
"Akim tyliųjų ežerų... "gili-sena
"Lyg eidama linelių rauti. "-su keiksmažodžiais?

[Varlė keliauninkė]

Pradėjai neblogai, bet pabaigoj kažkas zekiško prasimušė
Sekantis posmelis:

Dangus įkaito nuo žarų,
Gaisravietės žėravo baisios.
Ties vieškeliu, ties vėjuotu
Nustebusi stovėjai tu
Akim tyliųjų ežerų,
Upelių kaspinais žydraisiais.

[Kaštonas]

"Nustebusi stovėjai tu " šita eilutė man patiko. 

[Varlė keliauninkė]

Negaila juodbėrių bėrų,
Jaunų dienų jaunam negaila.
Man gaila tik tavęs vienos
Įsigalvojusios, liūdnos -
Akim tyliųjų ežerų...
Tavęs man begaliniai gaila.

[Kaštonas]

Sugraudino. Mopedą juodą vaikystėje turėjau.
Kažin kur  jis dabar?!

[Varlė keliauninkė]

Nu. Paskaityk dar mažąjį princą, jau užmiršai

[Kaštonas]

Nesinervuokis Keliauninke, aš jau sakiau, kad nieko nesuprantu poezijoje.
Neturėjau ką veikti, prisipažįstu.
Bandžiau juokauti. Viskas tyliu.

[Varlė keliauninkė]

Nesinervuoju, nesulauksi
Poezija man patinka tuo kad čia ir nereik nieko suprasti. Ne taip kaip filosofijoj ar teologijoj kokioj. Čia galima ilsėtis

[Pilgrim]

Ir tavo ašarų tyrų...
Jom dulkių vieškelio nelaistyk.
Neverk daugiau ir neliūdėk,
Kovon mane tu. palydėk
Akim tyliųjų ežerų...
Tau dovanų parnešiu laisvę.

[Kaštonas]

Piligrim, ir tu ilsiesi?

[Pilgrim]

man labai patikęs yra šis jos kūrinys

O Viešpatie, sugrįžtu pas Tave,
Tamsioj nakty paklydus.
Priglausk kaip tikrą dukrą vėl mane.
Skaudžias žaizdas išgydęs.

Priimk atgal, o Viešpatie brangus,
Leisk su Tavimi sueiti.
Aš žemėje palieku visus draugus —
Tavy turiu tik viltį.

Juk Tu žinai, kad laimė tarp žiedų. ..
Širdy man buvo gera, gera. ..
Bet melas išvogė man daug turtų,
Įpiršęs nuodingąjį nektarą.

Jis nunešė kryželį paslapčia,
Man nuo širdies pavogęs.
Joje ir kūdikio karšta malda
Paliko be pastogės.

Gyvenimas atrodo tuštuma,
Lyg tamsi, juoda naktis...
Vėl netikėtai palietei mane
Malonės savo spinduliu.

Dabar vėl grįžau, Dieve, pas Tave,
Tamsioj nakty paklydus, —
Priglausk kaip tikrą dukrą vėl mane,
Skaudžias žaizdas išgydęs.

p. s. Kaštonai  ne tik ... pats kartais parašau

[Varlė keliauninkė]

Kaštonai, kas tau labiausia iš trijų patink: eiti, sėdėti ar gulėti? Tiesiog atsakyk be išvedžiojimų

Jo, šitas yra jos atgailos aktas.