Šiuolaikinis požiūris į Lectio Divina 06 – Contemplatio – ilsėjimasis Dieve

[Silvija]

Bežodė tyla, ramus poilsis Dievo akivaizdoje, tai - contemplatio.
Lectio divina judesiai yra tarsi vaivorykštės spalvos, kurios susilieja tarpusavyje. Po oratio maldos jūs nepajusdami galite panirti į contemplatio, kai žodžiai tampa jau nebereikalingi.

Seniau buvo manoma, kad kontempliacija pasiekiama tik nedaugeliui – kontempliatyviems vienuoliams, atsiskyrėliams ar mistikams. Šiandienos teologai mano, kad tai pasiekiama tiems, kurie išmoksta maldoje ilgiau pasilikti atvira širdimi ir imliu klausymusi.

Vakarietiškai visuomenei būdinga vertinti žmones pagal tai, kad jie veikia, bet ne už tai, kad jie yra. Todėl paprastas buvimas Dieve nieko neveikiant daugeliui gali atrodyti kaip laiko švaistymas. Iš šito susipriešinimo kyla baisi tuštuma, kurią norėdami įveikti kai kurie žmonės intuityviai ima ieškoti dvasingumo rytų religijose, kur buvimas vertinamas labiau. Jie ieško tokio ryšio su ,,aukštesniaja jėga", kuris priklausytų ne nuo mūsų darbų ir pasiekimų, bet nuo to, kas iš tikrųjų esame. Būtent tokį dieviškumo supratimą suteikia kontempliacija.

Dar niekad nebuvome taip linkę analizuoti ir kontroliuoti žmonių gyvenimo kaip šiandien. Pragmatinis protas nugali imlią intuiciją, atvedančią mus į bendrystę su Dievu. Šventieji ir mistikai dažnai parodomi kaip atitrūkę nuo gyvenimo, bet iš tiesų yra visai priešingai – kontempliacija teikia gyvybę, daro mus gyvenimui atvirus ir mylinčius, jos dėka patiriame tikresnį ryšį su žmonėmis, ji padeda mums labiau rūpintis pasauliu. Netgi galima teigti, kad kontempliacija Dieve yra pati žmogiškiausia išgyvenama žemėje patirtis.

Norint išgyventi contemplatio, reikia pašalinti kiek įmanoma daugiau kliūčių: vidinį pasipriešinimą, laiko skaičiavimą, norą valdyti vyksmą ir rūpinimąsi savimi. Pajutę, jog Dievas mus veda į vis gilesnį Jo artumo suvokimą, turime nutildyti visas mintis ir leistis patraukiami į Jo glėbį. Norint tai daryti kasdien, reikia susikurti tylos erdvę. Kai kam tai gali būti ypač sunku padaryti ne tik dėl aplinkos, kurioje esame, bet ir dėl savo nenoro pasilikti tyloje, kuri sužadina vidinį balsą.

Contemplatio yra prieinama kiekvienam krikščioniui, nepraleiskime šio judesio lectio divina metu, nors ir atrodytų praktiniu požiūriu, kad jis mažiausiai naudingas. Iš tiesų tai esminė lectio divina dalis, kurioje svarbus mūsų imlumas. Dievas duoda šią dovaną, jei mes pasirengę priimti neapsimetinėdami. Ir kas vyksta tuo metu, mes jau negalime suplanuoti. Viena aišku, įvyksta širdžių susitikimas: mano ir Jėzaus.

Tikroji Biblijos skaitymo paskirtis yra vesti mus į patį Dievo gyvenimą. Apaštalas Paulius šitaip kalba:

Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės turtų suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia tapti tvirtais vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį žinojimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės. O tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome, jam tebūna šlovė Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen. (Ef 3, 14-21)

Pasilikdami contemplatio, mes dalyvaujame toje meilėje, kuri teka tarp Tėvo ir Sūnaus Šventojoje Dvasioje. 

Kaip žinome, Marija visad puoselėjo kontempliatyviąją Dievo patirtį. Iš išorės atrodanti nuolanki Dievo tarnaitė, viduje ji – malonės pilnatvė. Krikščionių teologai Mariją vadina Theotokos – Dievo gimdytoja. Kaip ji pagimdė Sūnų pasauliui, taip ir mes turime mokytis šitaip gimdyti Žodį.

[kukulis]

Contemplatio yra prieinama kiekvienam krikščioniui, nepraleiskime šio judesio lectio divina metu, nors ir atrodytų praktiniu požiūriu, kad jis mažiausiai naudingas. Iš tiesų tai esminė lectio divina dalis, kurioje svarbus mūsų imlumas. Dievas duoda šią dovaną, jei mes pasirengę priimti neapsimetinėdami. Ir kas vyksta tuo metu, mes jau negalime suplanuoti. Viena aišku, įvyksta širdžių susitikimas: mano ir Jėzaus.

Tikra tiesa. Tik tai labai didelis skirtumas kaip mes prie to prieinam. Jeigu prie to prieinam, kad kitiems galėtume pasigirti : "aš moku kontempliuoti" ( kaip dauguma ir daro ), tai bus tiesiog tam tikra puikybės išraiška ir tiek...
O jeigu tai yra maldos būdas natūraliai slypintis kiekviename žmoguje, ir išeinantis į paviršių tarsi savaime, susiklosčius tam tikrai situacijai, tada visai kas kita.

Nes čia yra pavojus painioti tikslą su dovanomis. Gal būt kontempliatyvi malda - tai dovana, kylanti iš to, kad žmogus saugojo savo širdį ir veiksmus ilgą laiką vykdydamas Dievo įsakymus ir išsižadėdamas savęs? Ir be kontempliatyvios maldos jis gavo dar "septynerias" kitas dovanas.

O štai mes pasišovėm trūks plyš įgyti kontempliatyvią maldą, nors tai nėra nei gyvenimo tikslas nei prasmė.

[Silvija]

Manau kiek kitaip. Maldoje yra tam tikri žingsniai ir kontempliavimas - vienas iš jų. To negalima pavadinti tikslu ar prasme, tai - priemonė mums bendrauti su Dievu. Jei tikslas yra šis Santykis, tai kontempliacija neišvengiama. O jei kontempliaciją paverčiam tikslu, tai jau iki Santykio mums nedaeiti - tarp mūsų ir Dievo atsistoja stabas - kontempliacija.

Gal būt kontempliatyvi malda - tai dovana, kylanti iš to, kad žmogus saugojo savo širdį ir veiksmus ilgą laiką vykdydamas Dievo įsakymus ir išsižadėdamas savęs? Ir be kontempliatyvios maldos jis gavo dar "septynerias" kitas dovanas.

O štai mes pasišovėm trūks plyš įgyti kontempliatyvią maldą, nors tai nėra nei gyvenimo tikslas nei prasmė.

Nejau nuodėmingas žmogus negali pradėti tikrai melstis tam stovyje, kuriame jis yra?

[kukulis]

Pats - negali.

Nuodėmingas žmogus gali išreikšti norą melstis, bet gilesnė malda pasiekiama tik paties Dievo pagalba.

[Silvija]

Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.

Pažiūrėkim, kiek daug priklauso nuo paties norinčiojo: panorėti > eiti > užsirakinti > melstis

[kukulis]

Tas aprašymas apie kontempliaciją turbūt padeda žmogui susigaudyti, kaip įvardinti tas maldos būsenas kurias jis patiria.
Asmeniškai aš tokį patyrimą, kaip aprašyta apie kontempliaciją, esu patyręs, bet .. ne maldos metu \
T.y. gal tai irgi buvo malda, bet tai nebuvo laikas, kuris buvo paskirtas maldai. Esant niūriai nuotaikai, kartais kur nors nueinu, tarsi pasislepiu.. pvz. per pietus darbo metu. Tai va per vieną ar du tokius pasislėpimus, esu išgyvenęs tokią būseną, kai apima visiška ramybė be jokių minčių.

Ir paprastai tokie dalykai man atsitinka būtent kai prieš tai blogai jaučiuosi, o po to tarsi Dievas mane paguostų dėl liūdnų ir slogių minčių; po to tarsi širdis atsileidžia ir vėl galima gyventi

[Silvija]

Žinok ir aš panašiai Jei tuo tarpu širdį kreipi į Dievą, tai ta būsena yra vidinė malda. Aš kažkada seniai buvau nustebusi, kai skaitydama apie Jėzaus maldą (Širdies maldą) atradau labai panašius būsenos aprašymus į maniškę. Mes, tikintys Kristų, esame gyvoji šventykla ir mumyse bet kada gali vykti šlovinimas, garbinimas ar kitokia malda, kaip pvz. rauda, atgaila, kitų užtarimas ar kt.

[Pilgrim]

Kontempliacija ne tik, kad turi prasmę, bet ir yra būtina. Tai vienas iš dvasinio augimo ženklų. Maldos raida vyksta maždaug tokia linkme: lūpų malda - mąstomoji malda - širdies (kontempliacija) malda - ramybės malda. Maldos kelionėje atrandama Dievo patirtis. Dievo patirtis nepaprastai svarbu. Ji teikia paguodą, saugumą, ramybę, atveria tai kas tikra.
Kontempliaciją galima išgyventi ne tik maldos metu. Būna taip vadinama savaiminė kontempliacija.

[kukulis]

Tavo parašymas, kad kontempliacija būtina,  žmogui, pradedančiam melstis, gali sukelti neviltį. Nes jeigu jis vis bandys ir nieko jam nesigaus, tai iš viso nutrauks tuos bandymus melstis.

[Kaštonas]

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-10-15-sv-terese-aviliete-meile-negali-pasitenkinti-likdama-toje-pacioje-pakopoje/122721


https://www.knygos.lt/lt/knygos/kopimas-i-karmelio-kalna-smulkieji-rastai/



Kaip sekasi dvasių pažinime?

[Pilgrim]

Kukuli, pamąstyk - maldos raida vyksta maždaug tokia linkme: lūpų malda - mąstomoji malda - širdies (kontempliacija) malda - ramybės malda. Yra tam tikra dinamika. Joje kontempliacija stovi ne pirmoje vietoje. Reiškia ji praktikuojama kai ateina laikas, kaip ir rašiau tokia malda yra vienas iš dvasinio augimo ženklų. Jei vyksta normalus dvasinis gyvenimas neišvengiamai ateisi iki kontempliacijos. Niekas pirmokui neliepia skaityti Dantės "Dieviškosios komedijos". Viskam savas laikas. taip pat ir kontempliacijai.

[Silvija]

Kaštonui. Teresė Avilietė ir Kryžiaus Jonas labai savitai suskirstė ir pavadino maldos etapus, bet šioje temoje nevertėtų apie tai plėstis.

O dėl dvasių pažinimo - tas pats, reikia kurti naują temą. Beje, gražu būtų jei pirmiausia pats pasidalintum iš savo patirties

[Kaštonas]

Jei neverta plėstis "savitu", tai kaip būdamas AŠ, kaip vienetas, galiu dalintis kuo bendru?!
Man "pasirodė" labai artima. (kaip kvaila būtu kelti nuorodas apie tai kas svetima,  arba rašyti apie tai kas JAU parašyta)

Pasidalinti iš patirties, net labai trumpai, žinoma
galiu. Einu savo kiemo liuobtis, užuot užkimšęs eterį šiaudais, apie maldos HiEnd.

[Silvija]

Na, kažkuria prasme Tu teisus, vien kalbėjimas apie kitų patirtis yra "šiaudai", labai norint to galima pasiieškoti ir kitose vietose, bet kodėl tuomet tamsta esi čia?

Ši tema skirta knygos "Šiuolaikinis požiūris į Lectio Divina" aptarimui ir iš to kylančioms diskusijoms, todėl apie kitus autorius ir norėtųsi kalbėtis kitur.

[Kaštonas]

Tam, kad dalintis maldos patirtimi, klausovas turėtu mokėti bent tinkamai atliepti.
Apie dvasių skirimą kaip ir užsiminiau...

Neišvedžiok Silvija. Lapkričio pabaigoje būsiu Kaišiadoryse. Minėta knygą galėsiu paskolinti.
Apie mistiką ir "mistiką" galėsiu pridėti "Kopimas į tiesą" (galiu perduoti Piligrimui)

Manau nedera šiomis temomis kalbėtis glaustai. Pabrėžiu glaustai.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių ne vieta kalbėti į eterį asmeninę patirtį.
.....
Kaišiadoryse gyvena dvi GSB narės viena palydetoja. Viena lyg ir KGB narė. Lyg ir turi su kuo pasidalinti...


....
"Ši tema skirta knygos "Šiuolaikinis požiūris į Lectio Divina" aptarimui"
Ups. Persiprašau.