Kas yra nuodėmės?

[Diak. Tomas M.]

Ps Liuciferis bus išganytas laikų pabaigoje. Dievas myli ir jį.

Jei tu kalbi apie 4a. vyskupą Liuciferį, tai gal tu ir teisus, nors sunku pasakyti, nes jis kaip ir schizmoje buvo prieš mirtį... bet jei kalbi apie velnią, tai kur yra laisva valia? Ar tu manai, kad Dievas jį išganytų prieš jo valią? Juk angelai darydami apsisprendimą turėjo visą reikiamą informaciją, tad jų apsisprendimas yra amžinas ir nekintamas, nes tai yra susiję su jų angeliška prigimtimi.

[Kaštonas]

O jie kūriniai, ar ne?

[Sigitas]

Na, esama tokių teologinių pasvarstymų, teko girdėti, netgi egzaminą laikyt reikėjo prieš ~15 metų. Solovjovo raštuose ypač. Manoma, jog kai bus paruzija, šėtonas ir jo maištingoji gvardija nebeturės darbo - nebebus ką apgaudinėti, suvoks realybę, tai susiprotės ir atgailaus, grįš atgal nuo ko nupuolė pradžioje. Ir pradės tai kaip istorijoje apie pagautą svetimaujant moterį (Jn.8,9). Taigi, yra manoma, jog net Liuciferis atgailaus.

Kita vertus yra aiškus Jėzaus pasakymas apie amžiną nuodėmę (Mk.3,29). Taigi, galvokime ką darome, ką sakome, ką mąstome, kokius sprendimus priemame, nes už viską teks atsiskaityti (Mt.12,36).

   Pabaigai noriu paguosti: ,,jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių" (1Jn.1,7). 

[Diak. Tomas M.]

Osipovas yra labai didelis tos minties (pragaras yra amžinas, bet ne be pabaigos) skelbėjas, kas beje jam ir kažkiek problemų pridaro. Jis neva rėmėsi kai kurių šventųjų raštais, gal net Bažnyčios mokytojų. Vienas jų buvo Šv. Izaokas Sirijietis, problema su jo raštais ta, kad kiek teko skaityti, labai sunku versti iš sirų kalbos, tad neaišku ar vertimai gerai atspindi tikrą autoriaus mintį.

Kitas veikėjas yra mūsų laikų teologas Von Baltazaras, kurį cituoja net ir dabartiniai vyskupai, kaip pvz. šiuo metu labai populiarus JAV vyskupas Robert Baron. Problema tame, kad tos "teologinės įžvalgos" ar nuomonės, kurios neturi jokio patvirtinimo Magisteriume, gali pastūmėti žmones į vangumą dvasiniais klausimais (ai, nieko tokio, vis tiek pragaras kažkada baigsis ir aš pateksiu į dangų...) ir tokiu būdų pasitarnauja blogiui.

Man keista, kaip teologai ir vyskupai skelbia tokias "tiesas", kai Fatimoje Švč. Mergelė Marija labai aiškiai parodė, kas atsitinka sieloms.

O jie kūriniai, ar ne?

Taip, bet tai nekeičia esmės, jie turi laisvą valią.

[Kaštonas]

Pagalvojau Tomai ir tu turi laisva valią.
Kadangi tai "nekeičia esmės" -netęsiu

[Sigitas]

Nežinau kur nukrypo ši diskusija, tiesiog anądien kažkaip pavarčiau seną maldaknygę, kurią man kažkada per praktiką jaunimo stovykloje padovanojo lietuvių klierikai iš JAV. Ji labai savotiška senąja lietuvių kalba atspauzdinta, vadinasi ,,Viešpatie, išklausyk manęs", ją paruošė kunigas K. A. Matulaitis MIC, išleido ,,Lietuvos Katalikų Spaudos Draugija", Chicago 1956 metais.

Ją skaitydamas radau apie nuodėmes. Čia rašoma:

,,Septynios didžiosios nuodėmės:
1. Puikybė. 2. Godumas. 3. Paleistuvavimas. 4. Pavydas. 5. Piktumas. 6. Persivalgymas ar pasigėrimas. 7. Tingėjimas.

Devynios svetimos nuodėmės:
Jos padaromos, pridedant prie svetimos nuodėmės: 1. patarti, 2. liepti, 3. padėti padaryti nusikaltimą, 4. pritarti, 5. pagirti, 6. nesulaikyti kitam nusikalstant, 7. nutylėti, 8. slėpti, 9. pasidalinti, blogą darbą padarius.

Šešios nuodėmės prieš Šventąją Dvasią:
1. Netekti vilties būti išganytam. 2. Per didelis pasitikėjimas Dievo gailestingumu. 3. Prieštarauti Dievo apreikštai tiesai. 4. Pavydėti artimui Dievo malonių. 5. Sukietėti nuodėmėse, nuolat jas darant. 6. Atidėlioti atgailą iki mirties.

Per išpažintį reikia pasisakyti visus sunkius mirtinus nusikaltimus, padarytus tuo laiku, iš kurio daroma išpažintis. Reikia todėl atsiminti jų skaičių, sunkinančias nuodėmę aplinkybes ir padarytus blogus darbus." (cituota iš 484-485 psl.).

Sakyčiau yra ties kuo pamąstyti. Man tai perskaičius atsirado reikalas eit išpažinti kai ką pas savo dvasios tėvą.