Kas yra nuodėmės?

[Silvija]

Tada labai padeda rekolekcijos - savęs "surinkimas" kaip žmogaus iš naujo

kaip suprast ?

Žmogus yra ne vien kūniškas, bet ir dvasiškas, sutinki? Mes skirtingai nuo gyvūnų galim valdyti instinktus. Bet kai žmogus visiškai nesirūpina savo dvasiniu gyvenimu, jis dvasiškai miršta, lieka tik kūnas, kurį jis prižiūri. Jis tampa, jei galima taip pavadint, protingu gyvūnu. Tokius žmones Jėzus vadino numirėliais, nes juose nebuvo tos svarbios žmogaus dalies - dvasios. (Tiesa, kalbant apie Jėzų, Dievas - dvasia, bet Jis kuriam laikui buvo tapęs Kūnu (Jėzus).)

Rekolekcijos - kilęs žodis iš lotynų k. re-colligo, surinkti vėl iš naujo,  susirinkti save į visumą, t.y. vėl tapti žmogumi atgaivinant dvasią. Atsiversk kada Bibliją, Pradžios knygą ir paskaityk, kaip tą dvasią Dievas žmogui įkvėpė (sukūrė mus pagal savo paveikslą ir panašumą.

Kiekvienas vaikas, dar nepražudęs sąvo dvasios, turi vienokių ar kitokių mistinių patirčių - pagalvok, gal prisiminsi? Vėliau gyvenant šiame materialistiniame pasaulyje, kai nuolat kalama į galvas kūno svarbumas, tai pamirštama. Rekolekcijose žmogui grąžinama atmintis, kad ne vien duona esi gyvas. Atsivėręs Dievo dvasiai, jis vėl užpildomas "alyva" kaip koks žibintas, kad šviestų.

Dar galėčiau tęsti ir tęsti, nes taip prasideda Geroji Naujiena: mes esame amžini, kai mumyse veikia Dievo dvasia, kūniška mirtis nėra pabaiga mums. Nors paklausus bet kurio materialisto, jis tau pasakys: du dalykai žemėje yra nenuginčijami: tai, kad gimei ir kad mirsi.

Nuodėmė atneša dvasinę mirtį, ji sutepa (nuo-dėmė) dvasinį kūną. (Prisiminkime kokia spalva paišomi velniukai ) Dvasinis Žmogus - šviečia.

Žmogus lygiai nusideda, darydamas blogį kitam ir sau. Nors kartais, kas mūsų dvasiniam kūnui kenkia, mes ir patys gerai nežinome. Pavyzdžiui, šioje visuomenėje, kuri trimituoja, kad saugus seksas yra labai geras dalykas, daugelis negali suprasti, kodėl jų dvasiai gali pakenkti partnerių keitimas, neištikimybė ir pan. Leidžiant savyje Dievo dvasiai veikti (šeimininkauti) vis labiau, tu tampi vis labiau gyvas dvasinis žmogu, vis labiau atsparus blogiui, o su Dievo pagalba - net jį įveikiantis.

[vida]

Esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tomas ,,aplenkė'' mane pastebėjimais apie gėrimą. Tarša kūnui, sielai, savęs naikinimas. O Šv. Rašte rašoma , kad mums nesuteikta teisė save naikinti. Mus sukūrė ir žaloti savęs mes negalime.Jokio nuopelno, kad gimėme  sau priskirti negalime. Vadinasi ne mūsų valia ir elgtis bet kaip. Ir dar nesutikčiau, kad gerti tai tavo asmeninis pasirinkimas, neva, niekam nekenki. Alkoholis nesaikingai vartojamas nei vienam proto nepridėjo. Pasekmės girtam  būna  katastrofiškos ne tik sau pačiam , bet ir aplinkiniams.
Kažkokia moralizuotoja pati sau pasirodžiau.Paskaitėlė apie H2H5OH.

[Donatas]

Alkoholis nesaikingai vartojamas nei vienam proto nepridėjo.

Bet ir nebuvo kalbos apie "nesaikingą". Juk visi pradeda saikingai, o baigia jau įvairiai - kas ramiai eina miegoti, kas krūmuose, kas svetimoje lovoje...

[Pilgrim]

Net ir nežinau nuo ko pradėti  kažkaip paprasti dalykai tampa ... labai sudėtingais ir neaiškiais 
Pradžioje visiškai žingsnis į šoną. Dažnai praktikuojantis žmogus kalbėdamas su netikinčiu ar žengiančiu pirmuosius tikėjimo žingsnius pradeda kalbėti tam tikru "žargonu", "religingu žargonu". Pvz.: Dievo šventovė, dvasinė mirtis, rekolekcijos ... Tam žmogui tai yra "kosminiai" nesuprantami žodžiai ir ... religingas žmogus susiduria su iššūkiu prabilti "žmonių kalba" t. y. neprisidengti religiniais terminais. Tačiau tam reikalinga pačiam susivokti tuose terminuose ir atsakyti pačiam sau į klausimą, o ką man reiškia šie terminai, kaip aš juo patiriu, išgyvenu, suvokiu.

Krikščionybė nėra pirmiausia taisyklių rinkinio religija. Ji yra santykio religija. Kuomet šalia Jėzaus ant kryžiaus kybojęs plėšikas pradėjo kalbėtis su Jėzumi, Jėzus neklausė kaip tu gyvenai, kaip tu laikeisi taisyklių, bet pasakė dar šiandien su manimi ... su manimi, kadangi plėšikas žengė žingsnį link dialogo, link santykio su Jėzumi. Jis susitiko Jėzų.

taigi centre yra Jėzus, susitikimas su Juo ir santykis su Jėzumi. Ne su neapibrėžtu dalyku - meile, gėriu, dvasia, bet konkrečiu asmeniu Jėzumi. Kuomet gyvenime susitinki žmogų (asmenį) - draugą, draugę, mylimąjį, mylimąją ... visada sieki santykio, kuris pasireiškia per bendravimą, buvimą kartu, "nėrimąsi iš kailio" dėl kito, siekiant pagaminti skaniausius pietus pasaulyje, nupirkti gražiausiais gėles ... daryti tai kas džiugina kitą ir nedaryti to kas jį skaudina. Šis santykio ieškojimas skatina pažinti kitą sužinoti kuo daugiau apie jį, ką jis mėgsta, kas patinka, ko trokšta ir taip pat kas nepatinka, kas skaudina ir pan.

Taip pat yra ir tikėjime ... santykio ieškojimas. Tai kas tinka kito žmogaus atžvilgiu tinka ir santykyje su Jėzumi. Santykio su Juo ieškojimas skatina Jį pažinti, ieškoti kartu praleisto laiko, skatina sužinoti, kaip Jis gyveno, ką kalbėjo, ką mokė. Skatina pažinti kas jam patinka, bet ir kas Jam nepatinka... Nuodėmė ... tada žvelgiant iš šio taško nuodėmė tai kas skaudina kitą asmenį. Tai kas įneša "drumzles" į šį santykį, tai kas jam trukdo. Mano mylimas žmogus man pasako man nepatinka rožės, bet labai mėgstu lelijas. Ir aš ieškau lelijų ... Arba aš negaliu valgyti pomidorų, nes esu alergiškas ir tada salotos pietums bus paruoštos be pomidorų ... Stengiuosi kurti santykį ir sąlygas nustatau ne aš pats, bet kitas ... ne aš nusprendžiu, kad pomidorai ar rožės ... tačiau kitas. Todėl ir santykio su Jėzumi "taisykles" diktuoja Jėzus ... nuodėmė tai kai padarau tai kas skaudina kitą, kas daro žalą kitam ... žmogus yra socialinė būtybė, įausta į socialinių santykių tinklą ir kenkdamas sau tuo pačiu paliečiu ir aplinkinius (bet tai atskira tema).

Tikrai taip du bendraujantys asmenys apibrėžia kas jiems gerai ir kas jiems blogai, tačiau ... pirminis, centrinis santykis tikinčiam žmogui yra santykis su Jėzumi. Pirmiausia jie apsibrėžia tarpusavio santykius ir tik paskui pagal tai santykius su kitais, su aplinkiniais. Toliau pažįstant savo ir Jėzaus santykį ateina tie tokie "kosminiai žodžiai" - Dievo šventovė, rekolekcijos ... priemonės padedančios kurti, auginti šį santykį. Kaip ir tos mūsų tarpusavio santykiuose esančios gėlių puokštės, kokteilių taurės ... priemonės, kurios padeda kurti tarpusavio santykius.

[Augustas]

Bet jei iš tikrųjų konkretus žmogus kažką reiškia ir jo pasakyti (ar parašyti) žodžiai kažką reiškia, tai tada ir tik tada yra prasmės sudarinėti su juo kažkokius susitarimus ir tų susitarimų ištikimai laikytis, kol tie susitarimai nėra atšaukiami. Juk taip, gerb. Ganjah?

Na taip, o ka norejai pasakyti? Siaip net jei tas zmogus tau nieko nereiskia. Na pvz kaip draugauja moteris su vyru, bet galvoja, kad cia tas vyras nieko jai nereiskia ir reiks ji keisti. Tai mano nuomone vistiek jei tas vyras tikisi kad moteris bus istikima, kaip numatytas dalykas draugysteje, tai jei nebuvo kitaip susitarta, jo apgauneti ir negalima.

As is tikro noreciau kad del neistikimybes butu baudziama. Nes dabar toks jausmas, kad kas neturi morales normu, ar nesilaiko religijos, tas dar situo klausimu ka nori ir nieko jam neatsitinka blogo.

Na, tai pats ir atsakėt, kas yra nuodėmė. Nuodėmė yra tyčinė neištikimybė susitarimams. Žinoma, yra rizika, sudarius susitarimą, kad viena iš susitarimo pusių (o gal ir abi) netyčia pervertino savo galimybes laikytis to susitarimo ir sudarė sau neįgyvendinamą susitarimą. Ir tą riziką reikia numatyti. Bet tai nereiškia, kad vienai iš susitarimo pusių be kitos pusės pritarimo gali savavališkai keisti susitarimą ar jį atšaukti. Paimkim, pvz., tokį susitarimą kaip draugystė. Ir čia norėčiau paklausti gerb. Ganjah'o, ką sutariame, kai sutariame draugauti (čia turiu minty nebūtinai vaikino ir merginos draugystės atvejį, bet tris keturis draugus, nepriklausomai nuo jų lyties)? Kokios yra draugystės susitarimo būtinos sąlygos, be kurių draugystė nėra tikra draugystė? (Čia aš suku prie to, kad jei vyras susitaria draugauti su mergina, ir taip pat susitaria dar ir dėl to, jog viena ar abi pusės gali turėti dar ir kitų partnerių, tai jų susitarimo negalima vadinti draugyste. Tokį susitarimą reiktų vadinti kitaip, t.y., vartoti kitą žodį jam apibūdinti.)

[Silvija]

Na, tai pats ir atsakėt, kas yra nuodėmė. Nuodėmė yra tyčinė neištikimybė susitarimams.

Augustai, o jei patys susitarimai nuodėmingi? Pvz, du žmonės, esantys sakramentinėje santuokoje, palikę savo šeimas, ima kurti naują darinį ir tame darinyje vienam kuriam nors užgraužus sąžinę, susitarimas žlunga.

Manau, negalima taip apibrėžti nuodėmės

[Ganjah]

O Šv. Rašte rašoma , kad mums nesuteikta teisė save naikinti.

tai va daug kas yra parasyta kas yra nelogiska. Gyvenimas trumpas. Dabar jei laikytis nelogisku taisykliu, ir paskui galu gale pamatyt kad jokio Dievo nebuvo. TIksliau net nepajust. Tai visiska klaida. Gal nebus jokio to amzino gyvenimo. Gal cia yra tik duota viltis zmonem kad maziau jaudintusi kai gyvenimas pralekia ir bus pabaiga.

Alkoholis nesaikingai vartojamas nei vienam proto nepridėjo. Pasekmės girtam  būna  katastrofiškos ne tik sau pačiam , bet ir aplinkiniams.

Buna, cia priklauso ka tu darai isgeres. Man kol kas katastrofos nebuvo.

Na, tai pats ir atsakėt, kas yra nuodėmė. Nuodėmė yra tyčinė neištikimybė susitarimams. Žinoma, yra rizika, sudarius susitarimą, kad viena iš susitarimo pusių (o gal ir abi) netyčia pervertino savo galimybes laikytis to susitarimo ir sudarė sau neįgyvendinamą susitarimą. Ir tą riziką reikia numatyti. Bet tai nereiškia, kad vienai iš susitarimo pusių be kitos pusės pritarimo gali savavališkai keisti susitarimą ar jį atšaukti. Paimkim, pvz., tokį susitarimą kaip draugystė. Ir čia norėčiau paklausti gerb. Ganjah'o, ką sutariame, kai sutariame draugauti (čia turiu minty nebūtinai vaikino ir merginos draugystės atvejį, bet tris keturis draugus, nepriklausomai nuo jų lyties)? Kokios yra draugystės susitarimo būtinos sąlygos, be kurių draugystė nėra tikra draugystė? (Čia aš suku prie to, kad jei vyras susitaria draugauti su mergina, ir taip pat susitaria dar ir dėl to, jog viena ar abi pusės gali turėti dar ir kitų partnerių, tai jų susitarimo negalima vadinti draugyste. Tokį susitarimą reiktų vadinti kitaip, t.y., vartoti kitą žodį jam apibūdinti.)

Na va jei tai yra neistikimybe susitarimams, tai jau butu geriau.

Ka sutariam kai sutariam draugauti? Na nieko tiksliai gal nesitariam, tiesiog rodom kazkokius zenklus budingus draugystei ir draugyste arba stipreja arba silpneja. Pvz draugystes zenklas yra bendrauti draugiskai, skirti laiko. Jei tai darom, draugyste tesiasi, jei ne - blesta.

Augustai, o jei patys susitarimai nuodėmingi? Pvz, du žmonės, esantys sakramentinėje santuokoje, palikę savo šeimas, ima kurti naują darinį ir tame darinyje vienam kuriam nors užgraužus sąžinę, susitarimas žlunga.

tai va problema yra ta kad padaro juos nuodemingais tokios taisykles. Kitose religijose vyras pvz gali turet daugiau nei viena moteri. (Neaisku kaip jiems uztenka tada moteru, jei moteris negali turet daugiau nei 1 vyra). Na ir zodziu kodel pas vienus vienaip, pas kitus kitaip. Tai gal padarom atskira religija tiesiog kur butu mums priimtinos taisykles? Juk jie irgi susikure savo religija. As galvoju taip ir atsirado kryptys kaip liuteronai, tiesiog zmonems buvo nepriimtinos tam tikros taisykles.

Plius dar atsimenu is istorijos - nuodemes buvo kazkada isperkamos materialiskai. Tai kas pasipelnydavo - baznycia. Baznycia diktuoja kad gobsumas yra blogai, nors pati susigriebdavo pinigus. Turbut kunigai gerai gyvendavo.

[Eugenijus]

Kas yra nuodėmės? Pasižiūrėkit į šiomis dienomis atsidarančią tuštybės mugę, vadinamą olimpiada - ten susirenka vienoje vietoje visos žmonijos ydos ir nuodėmės - melas, apgaudinėjimas,korupcija, papirkinėjimas, dopingai, beprasmis ir protu nesuvokiamas pinigų švaistymas, ištvirkavimas, gamtos niokojimas ir t.t.

[Augustas]

Na, tai pats ir atsakėt, kas yra nuodėmė. Nuodėmė yra tyčinė neištikimybė susitarimams. Žinoma, yra rizika, sudarius susitarimą, kad viena iš susitarimo pusių (o gal ir abi) netyčia pervertino savo galimybes laikytis to susitarimo ir sudarė sau neįgyvendinamą susitarimą. Ir tą riziką reikia numatyti. Bet tai nereiškia, kad vienai iš susitarimo pusių be kitos pusės pritarimo gali savavališkai keisti susitarimą ar jį atšaukti. Paimkim, pvz., tokį susitarimą kaip draugystė. Ir čia norėčiau paklausti gerb. Ganjah'o, ką sutariame, kai sutariame draugauti (čia turiu minty nebūtinai vaikino ir merginos draugystės atvejį, bet tris keturis draugus, nepriklausomai nuo jų lyties)? Kokios yra draugystės susitarimo būtinos sąlygos, be kurių draugystė nėra tikra draugystė? (Čia aš suku prie to, kad jei vyras susitaria draugauti su mergina, ir taip pat susitaria dar ir dėl to, jog viena ar abi pusės gali turėti dar ir kitų partnerių, tai jų susitarimo negalima vadinti draugyste. Tokį susitarimą reiktų vadinti kitaip, t.y., vartoti kitą žodį jam apibūdinti.)

Na va jei tai yra neistikimybe susitarimams, tai jau butu geriau.

Ka sutariam kai sutariam draugauti? Na nieko tiksliai gal nesitariam, tiesiog rodom kazkokius zenklus budingus draugystei ir draugyste arba stipreja arba silpneja. Pvz draugystes zenklas yra bendrauti draugiskai, skirti laiko. Jei tai darom, draugyste tesiasi, jei ne - blesta.

Bravo.  O susitarti, t.y., sudaryti susitarimą galima įvairiais būdais, nebūtinai naudojant žodžius. Susitarti galima, pvz., rodant ženklus, kad man tas žmogus (pvz., kokia nors mergina) patinka, ir aš siūlau jam artimiau susipažinti. Jei tas žmogus atsako man teigiamai (t.y., priima mano pasiūlymą susidraugauti), vadinasi, mes jau sudarėm susitarimą (draugauti).

Augustai, o jei patys susitarimai nuodėmingi? Pvz, du žmonės, esantys sakramentinėje santuokoje, palikę savo šeimas, ima kurti naują darinį ir tame darinyje vienam kuriam nors užgraužus sąžinę, susitarimas žlunga.

Va, būtent apie tai ir eina kalba, kad negalima sudarinėti susitarimų, kuriais laužomi ankstesnieji.

Augustai, o jei patys susitarimai nuodėmingi? Pvz, du žmonės, esantys sakramentinėje santuokoje, palikę savo šeimas, ima kurti naują darinį ir tame darinyje vienam kuriam nors užgraužus sąžinę, susitarimas žlunga.

tai va problema yra ta kad padaro juos nuodemingais tokios taisykles. Kitose religijose vyras pvz gali turet daugiau nei viena moteri. (Neaisku kaip jiems uztenka tada moteru, jei moteris negali turet daugiau nei 1 vyra). Na ir zodziu kodel pas vienus vienaip, pas kitus kitaip. Tai gal padarom atskira religija tiesiog kur butu mums priimtinos taisykles? Juk jie irgi susikure savo religija. As galvoju taip ir atsirado kryptys kaip liuteronai, tiesiog zmonems buvo nepriimtinos tam tikros taisykles.

Plius dar atsimenu is istorijos - nuodemes buvo kazkada isperkamos materialiskai. Tai kas pasipelnydavo - baznycia. Baznycia diktuoja kad gobsumas yra blogai, nors pati susigriebdavo pinigus. Turbut kunigai gerai gyvendavo.

Juos (tuos veiksmus) nuodėmingais daro ne kažkokios taisyklės, o būtent tai, kad tais veiksmais laužomi anksčiau sudaryti susitarimai. Tik tai daro veiksmus nuodėmingais (na, arba amoraliais, arba nepriimtinais ir pan.), o ne kažkokios taisyklės. O ir pačios taisyklės yra irgi susitarimo reikalas, nepagalvojot apie tai, gerb. Ganjah? Ir tų sutartų taisyklių laužymas yra neištikimybė susitarimui laikytis tų sutartų taisyklių?

[Ganjah]

beprasmis ir protu nesuvokiamas pinigų švaistymas

prasme yra - pramoga. Butu nuobodus gyvenimas jei dirbtume ir dirbtume. Kai zmogus turi pramogu, paskui ir darbas lengvesnis buna, mazesne rutina.

ištvirkavimas

o kur olimpiadoje istvirkavimas? pirma kart girdziu. Nors siaip mano nuomone istvirkavimas yra gerai, irgi pramoga.

Juos (tuos veiksmus) nuodėmingais daro ne kažkokios taisyklės, o būtent tai, kad tais veiksmais laužomi anksčiau sudaryti susitarimai. Tik tai daro veiksmus nuodėmingais (na, arba amoraliais, arba nepriimtinais ir pan.), o ne kažkokios taisyklės. O ir pačios taisyklės yra irgi susitarimo reikalas, nepagalvojot apie tai, gerb. Ganjah? Ir tų sutartų taisyklių laužymas yra neištikimybė susitarimui laikytis tų sutartų taisyklių?

Na ir kas kad lauzomi anskciau sudaryti susitarimai jei abu sutinka del to? Tai jei negaletu "lauzyt", tai taisykles niekad nesikeistu. Kaip susitarei taip ir butu amzinai.

Taisykles yra susitarimo reikalas, taip. Bet su manim niekas nesitare del taisykliu, pvz kad negaliu gerti. Bet iseitu kad as galiu pakeist tikejima ir susitart su tais kuriu taisykles man priimtinos. Bet gal nera tokio kur visos butu priimtinos. Tai gal reik savo tikejima susikurt

[Augustas]

beprasmis ir protu nesuvokiamas pinigų švaistymas

prasme yra - pramoga. Butu nuobodus gyvenimas jei dirbtume ir dirbtume. Kai zmogus turi pramogu, paskui ir darbas lengvesnis buna, mazesne rutina.

ištvirkavimas

o kur olimpiadoje istvirkavimas? pirma kart girdziu. Nors siaip mano nuomone istvirkavimas yra gerai, irgi pramoga.

Na, visokių tų pramogų būna - ir gerų, ir blogų. Olimpiada- gera pramoga, ištvirkavimas - bloga pramoga.

Juos (tuos veiksmus) nuodėmingais daro ne kažkokios taisyklės, o būtent tai, kad tais veiksmais laužomi anksčiau sudaryti susitarimai. Tik tai daro veiksmus nuodėmingais (na, arba amoraliais, arba nepriimtinais ir pan.), o ne kažkokios taisyklės. O ir pačios taisyklės yra irgi susitarimo reikalas, nepagalvojot apie tai, gerb. Ganjah? Ir tų sutartų taisyklių laužymas yra neištikimybė susitarimui laikytis tų sutartų taisyklių?

Na ir kas kad lauzomi anskciau sudaryti susitarimai jei abu sutinka del to? Tai jei negaletu "lauzyt", tai taisykles niekad nesikeistu. Kaip susitarei taip ir butu amzinai.

Visokių yra susitarimų - ir ilgalaikių, ir trumpalaikių. Na, jei abi pusės sutinka (čia dėl to, kad pakeistų ankstesnį susitarimą), tai turbūt savaime aišku, kad ankstesnis susitarimas nebegalioja, o galioja tas naujas susitarimas. Tai kokios bėdos ar problemos čia kyla?

Taisykles yra susitarimo reikalas, taip. Bet su manim niekas nesitare del taisykliu, pvz kad negaliu gerti. Bet iseitu kad as galiu pakeist tikejima ir susitart su tais kuriu taisykles man priimtinos. Bet gal nera tokio kur visos butu priimtinos. Tai gal reik savo tikejima susikurt

Žinoma, yra ir tokia galimybė susikurti savo tikėjimą, kuriame galioja tik Jūsų nustatytos taisyklės. Jei kam nors dar patiktų tos Jūsų nustatytos taisyklės, tai turbūt atsirastų ir Jūsų šalininkų bei pasekėjų. Jokių problemų čia nėra.
Beje, lygiai tas pats yra ir su Bažnyčia. Jei į Bažnyčią noriu įstoti, nes man patinka joje galiojančios taisyklės, tai aš į ją ir stoju, sutikdamas su Bažnyčios nustatytomis taisyklėmis (o tai ir reikštų, kad sudarau susitarimą su Bažnyčia, kad laikysiuosi joje galiojančių taisyklių). Jei man Bažnyčioje nustatytos taisyklės nepatinka, tai aš į ją nestoju. Tai paprasta.

[Ganjah]

Visokių yra susitarimų - ir ilgalaikių, ir trumpalaikių. Na, jei abi pusės sutinka (čia dėl to, kad pakeistų ankstesnį susitarimą), tai turbūt savaime aišku, kad ankstesnis susitarimas nebegalioja, o galioja tas naujas susitarimas. Tai kokios bėdos ar problemos čia kyla?

na gal problema ta , kad baznycia tai gali palaikyti nuodeme :/

[Donatas]

Pilnai pritariu Eugenijui.  Taip pat dėl ištvirkimo.
"Į Rio de Žaneiro žaidynes atvykstantiems atletams bus nemokamai išdalinta 450 tūkstančių prezervatyvų – tris kartus daugiau nei prieš ketverius metus Londone.

Skaitykite daugiau: http://sportas.lrytas.lt/startai/rio-zaidyniu-atletams-450-tukstanciu-prezervatyvu.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy";

[Donatas]

Tai gal reik savo tikejima susikurt

Pagal tavo rašymą atrodo, jog tu jau jį susikūrei.
"galiausiai yra tik du žmonių tipai – tie, kurie sako Dievui: ,,Teesie Tavo valia", ir tie, kuriems Dievas galų gale taria: ,,Teesie tavo valia".

[Augustas]

Visokių yra susitarimų - ir ilgalaikių, ir trumpalaikių. Na, jei abi pusės sutinka (čia dėl to, kad pakeistų ankstesnį susitarimą), tai turbūt savaime aišku, kad ankstesnis susitarimas nebegalioja, o galioja tas naujas susitarimas. Tai kokios bėdos ar problemos čia kyla?

na gal problema ta , kad baznycia tai gali palaikyti nuodeme :/

Na, tada Tamsta, gerb. Ganjah, turėtų sužinoti tikslų atsakymą, ar Bažnyčia tai tikrai laiko nuodėme, ir jei taip, tada apsispręsti, kuris susitarimas yra Tamstai svarbesnis - ar susitarimas su Bažnyčia, ar tas naujas susitarimas, kurį Bažnyčia laiko nuodėme ir dėl kurio kyla konfliktas su Bažnyčioje galiojančiomis taisyklėmis.

[Diak. Tomas M.]

Ganjah, tau kažkdėl nepatinka taisyklės ypač tos, kurias tau kažkas įdavė. O tu pabandyk atsakyti, kodėl Dievas Mozei davė 10 įsakymų? Ką Jis norėjo tuo pasiekti?

[Ganjah]

"Į Rio de Žaneiro žaidynes atvykstantiems atletams bus nemokamai išdalinta 450 tūkstančių prezervatyvų – tris kartus daugiau nei prieš ketverius metus Londone.

geras bet tai kai kiekis. Tai kiek ten tu atletu ir kiek tu prezervatyvu vienam tenka tada?

tai zodziu jei tureciau moteri olimpine sportininke tai garantuotai ji butu neistikima man

"galiausiai yra tik du žmonių tipai – tie, kurie sako Dievui: ,,Teesie Tavo valia", ir tie, kuriems Dievas galų gale taria: ,,Teesie tavo valia".

neblogas.

Ganjah, tau kažkdėl nepatinka taisyklės ypač tos, kurias tau kažkas įdavė. O tu pabandyk atsakyti, kodėl Dievas Mozei davė 10 įsakymų? Ką Jis norėjo tuo pasiekti?

todel kad daro mano gyvenima blogesni beprasmiskai, ypac kai nesu 100 % tikras ar egzistuoja tas pomirtinis gyvenimas. Nes jei neegzistuoja, tai musu gyvenimas labai trumpas, ir reik nugyventi maksimaliai gerai, o ne kenteti ypac kur tu net nematai del ko kentet.

Cia kalbi apie tuos 10 Dievo isakymu, kuriu visi turi laikytis, nezudyk ir t.t. ? Nezinau kodel Mozei, gal jis ten buvo kazkoks platintojas religijos. Ir ar apskritai Dievas juos dave.

[nf]

Tai kiek ten tu atletu ir kiek tu prezervatyvu vienam tenka tada?

tai zodziu jei tureciau moteri olimpine sportininke tai garantuotai ji butu neistikima man

Per daug rimtai į tokią statistiką neverta žiūrėti, didesnė tikimybė, kad tai labiau reklaminė akcija. 
Iš kitos pusės nė vienas nesame atsparus reklamoms, ypač kai ta reklama užmaskuota...

[Diak. Tomas M.]

Na, yra ir šiek tiek šviesių naujienų, susijusių su olimpinėmis:

After Nearly Dying, Michael Phelps Admits The Secret That Saved His Life And Made Him Swim Again

[Silvija]

Garbė Dievui

Šis pasakojimas iš tiesų geras pavyzdys ir šioje temoje kalbant apie susitarimų nevykdymą.

The Christian book also convinced Phelps to make amends with his estranged father, Fred, who divorced his wife when Phelps was just 9-years-old. For Phelps, Chapter 20 of "The Purpose Driven Life" weighed heavy on his heart. The chapter begins with 2 Cor. 5:18, which reads:

"(God) has restored our r"(God) has restored our relationship with him through Christ, and has given us the ministry of restoring relationships."
When Phelps and his father saw each other for the first time in years, they embraced in a big hug.

"I didn't want to have that 'what if.' I didn't want to go through life without having the chance to share emotions I wanted to share with him. That's what I missed as a kid," Phelps said.

Aš nesutinku su tokiu požiūriu į nuodėmę, kaip ją rutulioja Augustas (kaip matome iš pavyzdžio, dviejų žmonių susitarimas galėjo negrįžtamai sugriauti jų vaiko gyvenimą).

Juos (tuos veiksmus) nuodėmingais daro ne kažkokios taisyklės, o būtent tai, kad tais veiksmais laužomi anksčiau sudaryti susitarimai. Tik tai daro veiksmus nuodėmingais (na, arba amoraliais, arba nepriimtinais ir pan.), o ne kažkokios taisyklės. O ir pačios taisyklės yra irgi susitarimo reikalas, nepagalvojot apie tai, gerb. Ganjah? Ir tų sutartų taisyklių laužymas yra neištikimybė susitarimui laikytis tų sutartų taisyklių?

Man rodos, taip krikščionybę galima suvesti tik į moralinių susitarimų "kodeksą". Bet tai juk yra daugiau! Nebent, pirmuoju SUSITARIMU laikysime susitarimą tarp Dievo ir žmogaus. Kai mes pradedame iš pradžių, kad Jo valia esame pašaukti gyventi, viskas stojasi į savo vietas. Žmonės dažnai būna akli ir nemato, kas gali nutikti, jei jie pasielgs savanaudiškai. Bažnyčia, per amžius neapleidusi gilinimosi į šiuos dieviškus dalykus, mums teikia išmintingas rekomendacijas vienu ar kitu atveju ir jų nereikia taip greitai kvescionuot. Žingsnis po žingsnio atsiveria klodai, tereikia būti tuo mažu vaiku ir klausti, domėtis.