Apie internetinius trolius, negatyvus ir kaip su jais kovoti

[Diak. Tomas M.]

Ši tema yra skirta komentarams ir diskusijoms straipsniui:

Internetinių bendruomenių vadyba: apie trolius, negatyvus ir kaip su jais kovoti

Įkvėpimas parašyti šį "veikalą", kilo beskaitant Bernardinai.lt skaitytojų komentarus, tačiau aprašyti internetinių bendruomenių tvarkymo metodai gali būti pritaikomi tiek mūsų, tiek ir kitoms bendruomenėms, kurios siekia užtikrinti diskusijų kokybę ir etiketą.

Manau, kad ne vienam jūsų galėjo kilti panašios mintys, nes tikrai yra žmonių, kurie intensyviai "dirba", norėdami padaryti katalikų diskusijas kuo neįdomesnes ir priešinančias žmones. Tikiuosi, kad kas nors išgirs šauksmą tyruose ir imsis priemonių, aktyviai užsiimdami Bernardinai.lt bendruomenės administravimu 

Primename, kad trolių komentarai bus ištrinti nė ne mirktelėjus

[Silvija]

Šiaip tai labai nesmagu, kad žmones kartais tenka vadinti tokiais pavadinimais ir taikyti įvairias ,,nukenksminimo" priemones, bet iš tikrųjų, dar ne Dievo karalystėj gyvenam, o tik jos siekiam.

Todėl administratoriui iškyla ypač didelė atsakomybė ir jis pats turi būti labai arti Dievo, turėti išlavintą dvasinę uoslę ir klausą bei gebėjimą pažinti internetinį žmogų, prieš priimant vieną ar kitą sprendimą. 

Atsitinka, kad bendruomenės administratoriai pro pirštus žiūri į šią problemą, o vėliau stebisi, kodėl bendruomenėje nėra geros atmosferos. Dažnai tai pateisinama noru nesupykdyti bendruomenės narių, bijant, kad jie gali pasitraukti. Toks mąstymas pagrįstas mintimi, kad kuo daugiau žmonių, tuo geriau, bet kas yra geriau ar didelė betvarkė, ar maža, bet jauki ir draugiška bendruomenė?

Remiantis gyvų bendruomenių pavyzdžiu pastebiu, kad labai dažnai jos susikuria ne pagal kokį nors visus vienijantį faktorių, (pavyzdžiui – klasiokai, bendradarbiai...), o dėl žmones vienijančio Dievo. Dažnai ir to jaukumo ar draugiškumo tarp bendruomenės narių pradžioje nebūna. Ir dar, kaip taisyklė, atsiranda vienas kitas sunkiai kitiems pakenčiamas žmogus - tikriausiai toks jau Dievo planas: suvesti skirtingus, kad parodyti esant įmanomą susikalbėjimą ir net meilę.

[Vievio parapija]

Brangieji,

rekomenduojame dar vieną išsamų straipsnį: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-06-02-kun-algirdas-akelaitis-troliai-is-skandinavijos-persikrauste-i-interneta/45699/comments/6/asc


Vievio parapija, +

[Diak. Tomas M.]

Ačiū labai! Ir sveikiname prisijungus 

Patalpinau nuorodą ir straipsnyje. Jau du metai praėjo, tad buvau visai užmiršęs tą diskusiją - prisimeni radikulitą, kai suskausta

[Vievio parapija]

Dėkojame iškėlus, šia opią žaizdą 

Vievio parapija, +

[Silvija]

Tikrai, ir aš buvau skaičius šį kun. Algirdo tekstą

Prajuokino pasikartojanti detalė pas abudu autorius tekstų pabaigose:
Tomas:

...tačiau mes esame geranoriški ir malkų kitiems nedaliname

bralgis:

Šventraštyje ta pati tiesa užrašyta kiek kitokiais žodžiais: ,,Nepridedant malkų užgęsta ugnis, o nesant liežuvautojo nutyla ginčas" (Pat 26, 20)

[Giedrė]

Labai opi tema, geras ir straipsnis. Labai smagu matyti naujus dalyvius prisijungiant

[Silvija]

Čia pora anekdotų apie trolį ir adminą

[Varlė keliauninkė]

Nors ir neteko susidurti, bet nujaučiau, kad troliai turi visai kitą tikslą - t. y. pasismaginti, pašerti savo puikybę, pasijusti pranašesniais. Ir aptikau feisbūke straipsnelį. Ganėtinai durnas, bet dalis tiesos yra... ir nemaloniausia, kad spėjimai su kaupu pasitvirtino

http://protokolai.com/2012/10/26/lietuvos-rytas-isdeliojo-ir-pagarbino-salies-trolius/

[Nieko nežinau]

Bet kai pokalbyje susiduria keli troliai, kartais būna visai juokinga. 

[Diak. Tomas M.]

Juokinga ir graudu, nes ten, kur stumdosi troliai, niekas daugiau negali normaliai diskutuoti 

[Silvija]

Dar vienas straipsnis apie trolius pas mūsų brolius , netikėtas penktasis patarimas, kaip turėtume elgtis:

Diskutuoti negalima patylėti. Svarbu įvertinti ne tik, kur ir kada dėti kablelį, bet kaip elgtis po to.Nemanyk, kad kitas žmogus yra blogio įsikūnijimas. Neretai neigiamą nuomonę apie tikėjimą lemia žinių trūkumas arba tikėjimo fenomeno nesupratimas. Pvz., daug kas mano žinantys esmines krikščionybės tiesas, bet iš tiesų dažniau žino karikatūrines jos versijas.

Nepasiduok emocijoms. Kai kitas pasako ką nors šokiruojančio arba įžeidžiančio krikščionių tikėjimą, natūralu supykti. Bet ši emocija trukdo susikalbėti, išgirsti kitą ir adekvačiai atsakyti į jam galbūt iš tiesų svarbius klausimus. Jei žmogus ir nepriims tavo argumentų, jis tikrai atkreips dėmesį į tai, kaip bendrauji.

Nebūk nemandagus. Nors kitas diskusijos dalyvis ir elgtųsi netinkamai, tai nesuteikia jokios teisės kartoti blogą pavyzdį. Atsuk skruostą ir stengtis palaikyti protingą pokalbį. Tam labai padeda geras jumoro jausmas.

Nevaidink aukos.  Menkas malonumas kalbėti su tikinčiuoju, kuris, užuot reagavęs į argumentus, visur mato persekiojimą arba puolimą.

Melskis. Net už trolius. Malda galbūt padės rasti tinkamesnius žodžius ir tinkamesnį žvilgsnį į kitaip manantįjį. Be to, tikėjimas – malonė, tad atverti netikinčio žmogaus širdį ir protą yra ne mūsų, o Dievo darbas.