Žygdarbio momentas mūsų paprastame gyvenime

[Diak. Tomas M.]

Vakar per pokalbį buvau paklaustas: Ar žinai, ką reiškia "žygdarbio momentas"? (angliškai "heroic moment", tad galima dar versti ir "didvyriškumo akimirka")

Sakau, kad nesu girdėjęs... Pažįstamas man paaiškina: "Tai yra ta akimirka, kai vos tik išgirdęs pirmuosius žadintuvo garsus, vietoje to, kad dar keletą akimirkų pasivolioti šiltoje lovoje, tu iškart ritiesi iš lovos tiesiai ant kelių ir pradedi rytinę maldą. Tai yra tas momentas, kai tu be jokių kompromisų nugali savo kūną - atlieki mažyti žygdarbį savo sielai."

Tikrai pamaniau, kad verta man irgi pabandyti

O kokie mažyčiai žygdarbio momentai būna jūsų gyvenimuose?

[Nieko nežinau]

Šitas žygdarbis man kol kas neįkandamas. 

[Silvija]

Tomas "traukia iš praeities lobyno seniai užmirštų gerų daiktų" - pamenu, mano a.a. mama šitaip kalbėdavo mums, mokydama "nesmaližiauti" miegu.

Šiandien man tai nėra žygdarbio momentas, man tiesiog lengva keltis rytais, bet galbūt šis momentas būna valgant, kai galiu rinktis iš geresnių kąsnelių blogesnį ar nueit nuo stalo likus šiek tiek alkanai.

[Varlė keliauninkė]

Ag štai kodėl Silvija nesutiko prisidėti prie penktadieninio pasninko... Gal Viešpats jai per mane šį tą norėjo pasakyti? (uždėčiau šypsenėlę, bet nepatinka man šitos ikonėlės - balvoniukai).

[Silvija]

Vakar per pokalbį buvau paklaustas: Ar žinai, ką reiškia "žygdarbio momentas"? (angliškai "heroic moment", tad galima dar versti ir "didvyriškumo akimirka")

Šiandien apie tai Gavėnia mieste meditacijoje:

,,Kodėl tu taip skubi, juk už lango vis dar naktis! Be to, šiandien labai jau šalta. Dar yra laiko, dar pamiegok!". Aš pakilau prieš gundytoją, – rašo rabinas Naftali de Ropshitz, – ir jam išrėžiau: ,,O tu pats, kuris man kalbi, ar tu tik nesidarbuoji?".

Kristus buvo gundomas savo misijos pradžioje. Labai tikėtina, kad ir Jums nutinka taip pat šios gavėnios pradžioje.

Nepaisant visų jūsų gerų pasiryžimų, vis dar jaučiate kūnu kylantį pasipriešinimą: kodėl kas rytą skaityti šį tekstą, kodėl pasninkauti, kodėl melstis?

Jei jums dar taip nenutiko, nesijaudinkite, greitai nutiks, ir tai visiškai normalu. Kai Kristus įlipa į valtį, audra iškart pakyla. Dvasinis gyvenimas, iš tiesų, yra kova, kur sunkiausia ne pradėti, bet eiti toliau.

Kovojant visų pirma reikia žinoti kelis dvasinius pratimus ir, svarbiausia, gerai išmokti pažinti save. Pagunda gali mums visame šitame padėti. ,,Kaip geras kareivis nebijo kovos, – rašė Arso klebonas, – taip ir geras krikščionis neturi bijoti pagundos. Kareivinėse visi kareiviai geri – tik kovos lauke galima atskirti drąsius nuo bailių". Kai kovoju su visais savo troškimais, kurie mane užplūsta, aš atrandu savo silpnybes, į kurias reiktų atkreipti dėmesį, bet taip pat aš galiu į dienos šviesą iškelti ir savo užslėptas dorybes, kurios tik laukė galimybės atsiskleisti. [...]

Br. Thibaut du Pontavice OP