Thomas E. Woods „Kaip Katalikų Bažnyčia sukūrė Vakarų civilizaciją“

[Pranciškus]

 Iš knygos Thomas E. Woods ,,Kaip Katalikų Bažnyčia sukūrė Vakarų civilizaciją"

"Nepakeičiamoji Bažnyčia

Philipas Jenkinsas, Pensilvanijos universiteto istorijos ir religijos mokslų profesorius, antikatalikiškumą pavadino vieninteliu išankstiniu nusistatymu, kurį galima suprasti. Jo vertinimą sunku užginčyti. Masinių informacijos priemonių valdomoje kultūroje leidžiama beveik viskas, kas tik išjuokia ar parodijuoja Bažnyčią. Mano studentai, jau nekalbant apie tai, kad jie nieko neišmano apie Bažnyčią, paprastai žino tik apie tariamą Bažnyčios "korupciją", girdėtą iš įvairiaus patikimumo šaltinių vidurinėje mokykloje. Jų žiniomis katalikybė tėra neišprusimas, represijos ir sąstingis. Tačiau niekas nepasakė studentams, kad Vakarų civilizacija lieka skolinga Bažnyčiai už universitetų sistemą, labdarą, tarptautinę teisę, mokslus, svarbius teisinius principus ir kt. Kad ji turi būti dėkinga Katalikų Bažnyčiai už kur kas daugiau dalykų, negu dauguma žmonių - tame tarpe katalikų - supranta. Tiesą sakant, Katalikų Bažnyčia sukūrė Vakarų civilizaciją.
Žinoma Vakarų civilizacija nekilo vien iš katalikybės. Turbūt neįmanoma paneigti Senovės Graikijos ir Romos kultūros, kaip ir germanų genčių, nugalėjusių Romos imperiją, įtakos mūsų civilizacijai. Bažnyčia nepaneigė šių istorinių faktų, bet juos įsisavino ir mokėsi iš to, kas geriausia. Manęs neapliauja stebinti, kaip ignoruojamas svarbus ir esminis katalikybės indėlis į dabartinę kultūrą.

 Nei vienas rimtas katalikas nepuls teigti, kad Bažnyčios tarnai visuomet priimdavo teisingus sprendimus. Nors katalikai tiki, kad Bažnyčia amžinai išlaikys nesuskaidytą tikėjimą, dvasinis užtikrinimas tikrai nereiškia, kad kiekvienas popiežiaus ar episkopato veiksmas yra nepriekaištingas. Priešingai – katalikai puikiai skiria Bažnyčią, kaip Šventosios Dvasios vedamą instituciją, nuo neišvengiamai nuodėmingos žmonių, neiškiriant ir Bažnyčios tarnų, prigimties.
Tačiau visai nesenai istorikai kai kuriuos faktus aiškiai persvarstė Bažnyčios naudai.Tie faktai tradiciškai buvo pasitelkiami Bažnyčios nedorumui įrodyti.

Iš tikrųjų mūsų kultūrinėje aplinkoje labai lengva pamiršti – o gal ir net nesužinoti, - kiek mūsų civilizacija skolinga Katalikų bažnyčiai. Beveik niekas neneigia Bažnyčios įtakos muzikai, dailei, architektūrai. Šios knygos tikslas parodyti, kad Bažnyčios įtaka Vakarų civilizacijai kur kas platesnė. Išskyrus Viduramžių tyrinėtojus, daugelis lieka įsitikinę, kad tūkstantį metų prieš Renesansą, tvyrojo tamsos ir intelektinės minties represijų laikotarpis, kuriame nevyko išmintingi debatai, stokota gyvo itelektualaus bendravimo, kad mokslo bendrija turėjo nusilenkti griežtoms konformistinėms taisyklėms. Vargu ar galima kaltinti mano studentus, kad jie tiki tuo, juk būtent juos to mokė mokykloje.

...Būti viduramžių istoriku yra nuviliantis darbas, kad ir kaip sunkiai dirbtum, kad ir kiek įrodymų pateiktum, jog buvo priešingai, vis tiek dauguma liks įsitikinę, kad tuo laikotarpiu nevyko joks intelektualinis ir kultūrinis gyvenimas, kad Bažnyčia civilizacijai perdavė tik represijas.
,,Priešingai nusiteikę" neužsimena, kad ,,tamsiųjų amžių" Bažnyčia sukūrė Europos universitetų sistemą – Vakarų civilizacijos dovaną pasauliui. Dabar istorikai žavisi laisvais ir nevaržomais tuose universiteuose vykusiais debatais. Žmogaus proto ir jo gebėjimų šlovinimas, kruopščių ir logiškų argumetų siekis, intelektualinio smalsumo ir mokslinės patirities mainai – visa tai Bažnyčia skatino ir taip padėjo pagrindus mokslinei revoliucijai.

Per pastaruosius penkiasdešimt metų tokie istorikai kai A.C. Crombie,is, Davidas Lindbergas, Edvardas Grantas, Stenley Jakis, Thomas Goldsteinas, ir J.L. Heilbornas padarė išvadą, kad mokslinė revoliucija yra skolinga Bažnyčiai. Katalikybės indėlis į mokslą buvo ne vien įvairios, taip pat ir teologinės idėjos, bet ir tyrinėtojų praktikų, dauguma kurių buvo kunigai, darbas.

Pavyzdžiui pal. Mikolajus Sternas, atsivertęs iš liuteronų tikėjimo į katalikybę ir tapęs kunigu, dažnai yra vadinamas geologijos tėvu. Egiptologijos pradininku  laikomas tėvas Athanasius Kircheris, Giambatistta Riccioli, pirmasis išmatavęs laisvai krintančio kūno pagreitį, taip pat buvo kunigas. Tėvas Ruderis Boškovičius dažnai vadinamas atominės teorijos kūrėju. Savo ruožtu Jėzuitai buvo užvaldę žemės drebėjimų tyrinėjimą, kad seismologija ir dabar kartais pavadinama ,,jėzuitų mokslu".

 Tai dar ne viskas. Nepaisant to, kad net 35 Mėnulio krateriai pavadinti  jėzuitų astronomų ir matematikų vardais, Bažnyčios indėlis į astronomiją vidutiniškai išsilavinusiam amerikiečiui yra visai nežinomas. Paskaitykime, ką apie tai rašo J.L. Heilbornas(Kalifornijos universitetas, Berklis): ,, Ilgiau negu šešis amžius – nuo antikos mokslo atgaivinimo, per visus vėlyvuosius viduramžius ir Apšvietos pradžioje – Romos Katalikų Bažnyčia astronominiams tyrinėjimams teikė daugiau finansinės ir socialinės paramos negu kuri kita , o gal ir visos, institucijos. Visdėlto tikrasis Bažnyčios vaidmuo mokslo plėtroje lieka geriausiai saugoma modernios istorijos paslaptis.
 
Vienuolinės tradicijos svarba daugiau ar mažiau pripažįstama – visi žinome, kad po Romos imperijos žlugimo vienuoliai išsaugojo literatūrinį antikinio pasaulio palikimą, jau nekalbant apie patį raštingumą. Šioje knygoje skaitytojas atras, kad vienuolių indėlis iš tiesų buvo kur kas didesnis. Kažin ar būtų galima rasti kokį nors svarbų civilizacijos laimėjimą viduramžiais, prie kurio svariai nebūtų prisidėję vienuoliai. Pasak vienos studijos, vienuoliai suteikė ,,visai Europai ... ... pavyzdinių fabrikų tinklą, galvijininkystės ūkius, mokslo centrus, dvasinį įkarštį, meną gyventi, ... ... pasirengimą socialinei veiklai, vienu žodžiu, .... .... pažangią civilizaciją, kuri iškilo iš chaotiškų barbarizmo bangų. Be abejonės,  šv. Benediktas ( svarbiausias Vakarų vienuolinio gyvenimo architektas, - aut. past.) buvo Europos Tėvas. Jo vaikai – benediktinai – tapo europos civilizacijos tėvais."( šalt. Reginald Gregoire, Leo Moulin ir Raymond Oursel, The Monastic Realm (New York:Rizzoli, 1985). p. 277

"Tarptautinės teisės idėja, nors kartais nežymiai siejama su antikos stoikais, dažnai priskiriama XVII – XVIII a. mąstytojams, ypač teoretikams. O iš tiesų ta idėja visų pirma randama XVI a. Ispanijos universitetuose , ir tarptautinės teisės kūrėju tituluojamas katalikų kunigas ir profesorius Fracisco de Vitoria. Jis kaip ir kiti katalikų filosofai bei teologai, sužinojęs kaip neteisingai ispanai elgiasi su Naujojo Pasaulio gyventojais, pradėjo mąstyti apie žmogaus teises ir teisingus santykius tarp tautų. Katalikų mąstytojų išplėtota tarptautinės teisės samprata liko nepakitusi iki mūsų dienų.

Pati teisės sąvoka didžia dalimi yra Bažnyčios dovana. Kanonų teisė buvo pirmoji moderni teisinė sistema Europoje. Ji parodė, kad įmanoma sudėtingą, nuoseklią teisės struktūrą sudaryti iš dažnai vienas kitam prieštaraujančių statutų kratinio, iš tradicijų, vietinių papročių ir panašių dalykų, su kuriais Viduramžiais susidurdavo Bažnyčia ir valstybė. Kaip sako teisės istorikas Haroldas Bermanas : ,,Bažnyčia pirmoji vakariečiams parodė, kas yra moderni teisinė sistema. Pirmoji paaiškino, kad prieštaringus papročius, statutus, atvejus ir doktrinas galima suderinti analizės ir sintezės būdu.

Suformuluotų teisių idėja yra kilusi iš Vakarų civilizacijos. Ypač reikia pabrėžti, kad jos pamatus paklojo ne Johnas Locke'as  ir Thomas Jeffersonas, kaip mano dauguma, bet Katalikų Bažnyčios kanonų teisė. Kitiems su Vakarų civilizacija susiijusiems svarbiems teisiniams principams įtakos taip pat turėjo Bažnyčia, nes dvasininkai siekė įtvirtinti logiškas teismines procedūras ir teisines sąvokas vietoje prietarais pagrįstų ir sunkiais išbandymais pagrįstų teismų, kurie vykdavo germanų gentyse."

,,Seniau buvo laikomasi nuomonės, kad dabartinę ekonomiką sukūrė Adamas Smithas ir kiti  XVIII a. ekonomikos teoretikai. Tačiau naujesnis požiūris pabrėžia, kokia yra svarbi vėlyvosios scholastikos ekonominė mintis, kurios raidai ypač nusipelnė XV – XVI a. Ispanų  teologai. Pavyzdžiui žymusis XX a. ekonomistas Josephas Schumpeteris šiuos katalikų mąstytojus netgi pavadino dabartinio ekonomikos mokslo kūrėjais.

Daugumas žmonių žino apie labdaringą Katalikų Bažnyčios veiklą, tačiau net neįsivaizduoja su kokiu atsidavimu Bažnyčia dirbo šį darbą. Senovės pasaulis pateikia kilnaus elgesio su vargšais pavyzdžių, tačiau davėjas dažniausiai siekdavo šlovės ir pripažinimo, neakcentuodamas vargšų poreikio. Su neturtingaisiais dažniausiai elgtasi paniekinamai, mintis, kad jiems reikia padėti, nesiekiant grąžos ar asmeninės naudos, to meto visuomenei buvo svetima. Netgi XIX a. Istorikas, aršus Bažnyčios kritikas W.E.H. Lecky pripažino, kad Bažnyčios atsidavimas neturingiesiems ir savo dvasia, ir užmoju įnešė naujų vertybių į Vakarų pasaulį ir labai patobulino antikinius standartus.

Visose minėtose srityse, kuriant Europos civilizaciją, Bažnyčia paliko neišdildomus pėdsakus ir buvo labai stipri gėrio jėga. Nesenai išleista vienatomė Bažnyčios istorija ,,Triumpf ,,( Triumfas ). Tai labai tinkamas pavadinimas apibendrintai istorijai tos institucijos, kuri gali pasigirti daugybę didvyrių - tiek moterų, tiek vyrų – ir daugybe svarbių istorinių laimėjimų. Tačiau Vakarų civilizacijos vadovėliuose, iš kurių mokosi statistinis moksleivis ar studentas, informacijos randame gana nedaug. Štai kodėl ir parašiau šią knygą.

 Katalikų Bažnyčia daug įvairiapusiškiau formavo civilizaciją, kurioje dabar mes gyvename, nei mus pačius. Nors vadovėliuose nebus paminėta, Katalikų Bažnyčia buvo nepamainoma Vakarų civilizacijos kūrėja. Ji ne tik stengėsi išgyvendinti moraliai nepriimtinus antikinio pasaulio bruožus, tokius kaip vaikžudystė ir gladiatorių kautynės: žlugus Romos imperijai, būtent Bažnyčia atkūrė ir plėtojo civilizaciją. Ji pradėjo nuo barbarų auklėjimo. Būtent apie juos dabar ir pakalbėsime."

[Silvija]

Pranciškau, o jūs nenorite parašyti savo nuomonės apie šią knygą? Taip, sutinku, kad labai verta tiems mūsų "priešininkams", kurie muša į vienus vartus, priminti civilizacijos istoriją, kurioje Bažnyčia suvaidino svarbų (gal net lemiamą) vaidmenį, bet štai randu knygų mugei skirtą šios knygos recenziją, kurioje sakoma:

Savo skaitytojus (jaunus ir naivius amerikiečius) knygos autorius ganėtinai kietakaktiškai siekia įtikinti Bažnyčios nepakeičiamumu ir pažangumu visais laikais. Įrodinėdamas šią tiesą, autorius pateikia gausybę faktų apie tai, kad Bažnyčia buvusi ,,šviesa tamsoje", sukūrusi universitetus, mokslą, menus, teisę, ekonomiką, labdarą, moralę. Drauge jis apdairiai duoda suprasti, kad XX amžius, paleidęs raketas ir branduolines jėgaines, elektroninius širdies ir tarties treniruoklius, iškėlęs žmogų į neregėtas aukštumas (dvasinį kosmosą), buvęs tamsybių siautėjimas vien tik dėl to, kad žmonija liovėsi keliaklupsčiavusi prieš Bažnyčią. Eilinį kartą susidurdamas su priekaištais Naujųjų laikų pasaulėžiūrai menu ne kartą panašiuose sluoksniuose girdėtą klausimą: ,,O kodėl šiandien beždžionės neišsivysto į žmones?" Šios knygos atveju atviras lieka kitas klausimas: ,,Ar šių dienų katalikai vis dar kuria Vakarų civilizaciją?"

(Skarutis Dalgė)

[Augustas]

Šios knygos atveju atviras lieka kitas klausimas: ,,Ar šių dienų katalikai vis dar kuria Vakarų civilizaciją?"

Be abejo, katalikai civilizaciją (ir Vakaruose, ir Rytuose) kuria ir šiomis dienomis, tik nelabai kas pastebi tą procesą.

[Silvija]

Ir taip, ir ne, Augustai...