Kaip nugalėti baimę

[Diak. Tomas M.]

Kai kurie dykumų tėvai rekomenduodavo "piktai rėžti" ką nors priešui, bet visuomet prisimenu Šv. Arkangelą Mykolą, kuris vis tik neįžeidė velnio, bet pasakė: "tegul Viešpats sudraudžia tave!".

Manau tas "spjaudymas" ar "piktas keikimas", kad ir blogiui taikomas, gali tapti to pačio blogio klasta, nes galų gale moko tam tikrų dalykų, kurių tikinčiajam nevertėtų daryti (žr. Ark. Mykolo pavyzdį), todėl asmeniškai geriau naudoju "tegul Viešpats sudraudžia tave!".

[Perlas]

Nugaleti baime galima tik vienu budu - tikejimu. Tikejimu, kuris kreipiasi i tobula meile (Dieva), o "tobula meilė išveja baimę" (1Jn 4,18) ir ne tik baime. Tobula baime isveja viska, ka reikia isvyti - nerima, itampa, depresija, pagieza, nuoboduli, pykti, susierzinima, nepasitenkinima, puikybe, abejones, sumaisti...taciau, kas kreipsis i sia tobula meile su tikejimu? Tikejima apie, kuri parasyta: "ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?"
Kas leis Dievui buti tuo, kuo jis yra - mylinciu Dangiskuoju Teciu,  kuris su begaline meile rupinasi visais savo vaikais? Tai ar leisi Dievui buti savimi?

[Diak. Tomas M.]

Perlai, gražiai parašei, bet labai abstrakčiai, tuo tarpu, kai žmogus išgyvena didelį puolimą (nežinau ar tu ką nors esi panašaus patyręs), tai jam ne iki abstrakcijų, todėl mes ir dalinamės mintimis, kaip praktiškai tą įgyvendinti

[Perlas]

Tai ne abstrakcija, o gryna praktika. Kiekviena baime yra nesvari dvasia, kurios joks zmogus savo valios pastangomiss nugaleti negali, todel vienintelis kelias nugaleti baime yra ja Jezaus Kristaus vardu (kurio valdziai paklusta visos dvasios) suristi (ka surisite zemeje tas bus surista ir danguje) ir paprasyti Dievo, kad ja ismestu lauk. Negi nesupranti, jog Dievas nesukure zmogu su baimemis, nerimais, itampomis ir depresijomis - visa tai yra pasaliniai elementai, visiskai nebudingi ir svetimi zmogaus prigimciai, ieje i zmogu is figmedzio (gero ir blogo pazinimo medzio).

[Sigitas]

Brolio Kristuje Jėzuje, Kukulio, pasisakymas man priminė vieną anekdotą, kuris, manau, neprašauna pro šalį ir čia:

susitinka du draugai senberniai, vienas skundžiasi, jog jo bute prisiveisė tarakonų ir šis nežino kaip jais atsikratyti.
Draugelis ir sako - padaryk buto gyventojų susirinkimą ir pasakyk tarakonams, kad tu ant jų esi labai supykęs.
"Tik jokiu būdu nesusijuok!" - pabaigai priduria draugas.
Tas taip ir padarė - labai rimtai ir griežtai pasakė tarakonams, kad šie išsinešdintų, nes jis yra labai supykęs.
Tarakonai susirinko manatkes, tašes ir terbeles, eina vorele lauk iš senbernio buto.
Paskutinė velkasi tokia raiša senučiukė, visų tarakonų bobutė, tašeles sunkias neša, per slenkstį lipdama užkliuvo už dulkelės ir pargriuvo, išbyrėjo terbelės... senbernis nesusilaikė ir susijuokė.
Tarakonų bobutė atsigręžė ir sušuko:
- Ei, vaikeliai! Šeimininkas nesupykęs, jis tik pajuokavo, grįžkite!

Taigi, su piktosiomis dvasiomis irgi gali būti panašiai, ne veltui gi parašyta Šventajame Rašte: ,,netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako sau: 'Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau'" (Lk.11,24); ,,sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus" (Mt.12,44b).
Pasirūpinkime apsauga. Tam labai gerai tinka Kristaus Kraujo litanija.
Lai Šventoji Dvasia pripildo sklidinai mus, kad neliktų vietos netyrosioms dvasioms kur begrįšt! 

[VMI]

Šiaip tai visiems gera pamoka. Apskritai mums, paprastiems žmonėms, dėti rankas ant kitų negalima (ir leisti kitiems dėti sau ant galvos).

Šiaip tai - vėlokai prisijungiu, tik dabar pamačiau. Bet leisiu sau kartu su sparnai nusistebėt dėl tokio, sakyčiau bioenergetikams artimo požiūrio. Ar krikščionis melsdamasis savo tobulas ir netobulas galias atidavinėja, ar prašo gydančio Kristaus, Šv. Dvasios prisilietimo? Tai jei savo, tada šiukštu - negalima. Bet tai ne apie krikščionybę. Tai jau apie maginį savo veiksmų supratimą ir naudojimą.
http://archyvas.tst.bernardinai.lt/index.php?url=qna/q/377385