Universalus mokymas

[Bella]

Sveiki, gal domėjotės apie universalų mokymą www.kristustavyje.lt, ką manote?

[Kaštonas]

"ką manote?"
(www.kristustavyje.lt)
Visko neskaičiau kas ten parašyta. Iš to ką perskaičiau, manau tai sinkretizmas.

Paprastai "liaudiškai" kalbant tai yra sekta.

[Bella]

Iš esmės visos religijos yra sinkretinės. Manot, jog šiais laikais jau nieks iš aukščiau neperduoda aukštesnio mokymo kaip tai buvo daroma anksčiau? Juk žmonės yra sąmoningesni, tai ir mokymas atitinkamai ptritaikytas prie žmogaus supratimo lygio, nei kad buvo prieš 2000 m. Ta pati Biblija — kas išimta, kas pakeista taip, kaip tam tikriems asmenims buvo patogu. Manau, nereikia laikytis įsikibus vieno ir to pačio, viskas juk keičiasi.

[Kaštonas]

"Juk žmonės yra sąmoningesni," - manau kitaip.

"Manau, nereikia laikytis įsikibus vieno" minkštų posūkių.

[Donatas]

O taiip - ypač aš sąmoningesnis, praktiškai pats sąmoningiausias iš visų.

[Kaštonas]

Į eilę stokis.

[kotletas]

"Juk žmonės yra sąmoningesni," - manau kitaip

Jeigu žmonės viduramžiais būtų turėję branduolinius ginklus, labai tikėtina, kad dabar jau mūsų arba nebūtų, arba ši planeta būtų paversta gyvybės nepajėgia užtikrinti dykyne. Na arba Dievui tektų viską pradėti kurti iš naujo, jeigu tik Jis to norėtų. Dievui, aišku, tas įmanoma, bet neaišku, ar jam labai patiktų, jog jo kūrybinis darbas taptų šitaip išniekintas. Viduramžiais žmonės tą būtų sugebėję padaryti, jeigu tik būtų turėję reikiamas technologijas. O ir potencialo tam sukurti jie turėjo labai daug, bet jo išnaudoti nesugebėjo grynai dėl savo psichologinių problemų bei ypač siauros pasaulėžiūros. O štai dabar mes tokias technologijas turime. Per Karibų krizę atrodė, kad tuoj tuoj susinaikinsime, bet žmonės, atrodo, visiškai skirtingų idealogijų (komunizmas VS kapitalizmas) sugebėjo susivokti, kad kariavimas tokiais būdais yra beprasmis. Tad akivaizdu, jog tokie istoriniai faktai rodo, kad žmonės pasimokė bent kažko iš Jėzaus Kristaus. Tad pagal šiuos istorinius faktus galima teigti, kad žmonės yra tikrai sąmoningesni nei anksčiau. Aišku, čia priklauso nuo to, kaip mes tą sąmonę apibrėšime. Aš tai apibrėžčiau kaip dauguma šiuolaikinių psichologų, psichiatrų: visuma savybių, lemiančių empatiją, protą ir gebėjimą į save pažvelgti iš šalies. Viduramžiais žmonėms net sakinys "Aš mąstau, vadinasi, esu" nebuvo suvokiamas, o ką jau kalbėti apie patyrimą (ir dabar daug kas to nesugeba patirti). Bet vis tiek manai kitaip. Tai kodėl taip manai? Siūlau įsivaizduoti situaciją - Dievo tiesiog nėra. Nejaugi tada elgtumeisi ne pagal Jo įstatymą vien todėl, kad Jo nėra? Na taip, tada nebūtų, kam Įstatymo ir paskelbti. Bet ar dėl to, kad Įstatymas nėra paskelbtas, eitum žudyti žmonių ir tai teisintum? Arba vogti, prievartauti. Ar kažką kito amoralaus daryti. Kažkaip manau, kad to nedarytum, nepriklausomai nuo to, ar yra Dievas, ar Jo nėra.

[Kaštonas]

Sveikas prisijungęs, kotletai.

Tad akivaizdu, jog tokie istoriniai faktai rodo, kad žmonės pasimokė bent kažko iš Jėzaus Kristaus. Tad pagal šiuos istorinius faktus galima teigti, kad žmonės yra tikrai sąmoningesni nei anksčiau. Aišku, čia priklauso nuo to, kaip mes tą sąmonę apibrėšime. Aš tai apibrėžčiau kaip dauguma šiuolaikinių psichologų, psichiatrų:

Jei pamėgintum, sąmoningai kaip Dievo vaikas.

Kažkaip manau, kad to nedarytum, nepriklausomai nuo to, ar yra Dievas, ar Jo nėra.

pamėgink nuo įsakymų


 

[kotletas]

Dar kartą atrašysiu šioje temoje, tik iš kitokios perspektyvos. Mačiau ir šiame forume, kad kažkuris narys (lyg ir tas pats Kaštonas) buvo numetęs vieną nuorodą su peticija. Bet aš numesiu dar geresnę: http://lightofchristtruth.com/Asc_masters/main.html . Čia to paties Kim Michaels buvusios žmonos pasakojimas apie tai, kaip ji patikėjo Ascended Masters mokymu, net pati buvo vadinamoji "messenger", o po to nuo to atsiribojo. Ten yra ir detalių apie tai, kaip jai sekėsi santuoka su tuo Kim Michaels.

Trumpa to istorija. Žodžiu, Kim savęs nevadina dvasiniu guru, mokytoju, tiesiog kažkokiu "messenger", kuris gauna idėjas iš dvasinės karalijos. Visgi iš tos nuorodos pamatysite, kad visos jo "gautos" idėjos yra paremtos tuo, kad jos greičiau sukurtos jo paties siekaint pateisinti šiuos dalykus:
1. Kodėl jis susirado kitą ir paliko buvusią žmoną.
2. Kodėl jis buvusią žmoną niekino, žemino ir tyčiojosi iš jos.
3. Jo paties neadekvačius troškimus šiame pasaulyje.

Krikščioniui net minties nekiltų palikti savo gyvenimo partnerį, nes jis prisiekė prieš patį Dievą. Laužyti priesaiką Dievui - tai dar blogiau nei visą amžinybę degti pragare. Jeigu sunku santuokoje, bus ieškoma kitų būdų. Pavyzdžiui, prašoma Dievo pagalbos per maldą, dirbant su psichologais, psichiatrais, jeigu to reikia. Tai yra, tikras krikščionis niekada nepaliks savo pasirinkto gyvenimo partnerio. Na o čia... Atsirado nauja "mėsytė" ir jau palieku esamą žmoną su vaikais, ją skaudinu kaip noriu ir dar ją apkaltinu, kad čia ji pati kalta, jog taip reaguoja.

Kiek pasidomėjau tuo Kim Michaels, tai jis yra ypač gudrus psichologinis manipuliatorius, tironas. Dar jis kažkada turėjo (o gal ir turi?) planų būti valdžioje. Tai, žinokite, geriau valdžioje būtų kažkas iš psichiatrinės ligoninės negu šitas. Sergantis psichiškai bent žalos žmonėms nepadarys, o šitas gali tapti ir antru Hitleriu.

Dabar dėl sąmonės lygio atsakysiu. Manau, žmonių sąmonės lygis bendrąja prasme yra šiek tiek pakilęs. Pavyzdžiui, mes jau galvojame daugiau vieni apie kitus, apie klimato kaitą, apie bado, skurdo problemas Afrikoje. Anksčiau mums tas tikrai nerūpėjo. Ir jeigu būtume žemame sąmonės lygyje, tai tokie manipuliatoriai kaip Kim Michaels turėtų kur kas daugiau pasekėjų. O dabar mes sugebame juos išvilkti į dienos šviesą.

[Diak. Tomas M.]

Siūlau įsivaizduoti situaciją - Dievo tiesiog nėra. Nejaugi tada elgtumeisi ne pagal Jo įstatymą vien todėl, kad Jo nėra? Na taip, tada nebūtų, kam Įstatymo ir paskelbti. Bet ar dėl to, kad Įstatymas nėra paskelbtas, eitum žudyti žmonių ir tai teisintum? Arba vogti, prievartauti. Ar kažką kito amoralaus daryti. Kažkaip manau, kad to nedarytum, nepriklausomai nuo to, ar yra Dievas, ar Jo nėra.

Tu žvelgi į situaciją per asmeninę prizmę. Kadangi tu pažinai Dievą, tau sunku įsivaizduoti, kaip galima nusidėti, bet tiesiog pažvelk į Rusijos komunizmo istoriją (~20 mljn. aukų), tuomet fašizmo istoriją, tuomet Ruandos ir t.t. Jei žmogus atmeta Dievo įstatymą, jis tampa pavaldus savo žemiesiems instinktams, kurių įgyvendinimas ir tampa naujuoju įstatymu, reguliuojančiu gyvenimą. Kaip viena rusų roko žvaigždė apibūdino po savo atsivertimo: "Dievas davė 10 įsakymų, kad atskirti žmogų nuo žvėrių".

[Silvija]

Jei Dievo nebūtų, nebūtų ir Dvasios, kurią kūrimo procese Jis įpūtė žmogui. Todėl mes negalime teigti kas būtų, jei (ne)būtų. Mes gyvi tik šv. Dvasia.

[kotletas]

<...>

Ačiū už pastebėjimus. Šitaip sudėliotas tekstas įveda gerokai daugiau aiškumo. Prisiminus būtent istoriją, tas matosi pakankamai akivaizdžiai. Tik pastebėsiu, jog Rusijos komunizmo aukų skaičius, jeigu kalbėsime apie mirtis, yra dar didesnis nei 20mln. Tiek žmonių žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. O iki tol buvo Holodomoras, pražudęs dar milijonus žmonių, taip pat badas, trėmimai, baudžiamosios psichiatrijos taikymas. Aukų gali būti ir 50mln., bet mažiausiai 30mln. tikrai yra. Tiesiog aukų yra tiek daug, jog istorikams nustatyti tikslų jų skaičių dabar būtų ypač keblu. Pavyzdžiui, jeigu išnaikino visą giminę, jos pažįstamus, tai jau gali būti vien čia 1000 žmonių. Ir niekas apie tai nebepapasakos. Taip pat prie sunkumų prisideda ir dabartinė Rusija su savo siekiais atkurti neostalinistinį mentalitetą, kas trukdo objektyviai ištirti faktus. Pavyzdžiui, yra filmas "The Chekist (1992)" (https://www.imdb.com/title/tt0103949/), neblogai parodantis sovietų vykdytus nusikaltimus ir jų beprasmiškumą. Dabar sunku įsivaizduoti, jog kas nors leistų Rusijoje kurti tokį filmą.

Dėl Dievo pažinimo tai yra kita. Nežinau, ar galiu teigti, kad pažinau Dievą. Abejonių yra vis dar daugybė. Bet atrodo, jog tam tikros abejonės dingo. Pavyzdžiui, kalbant apie šiuos mokymus, aš pripažįstu, kad juos studijavau. Ir gan rimtai. Nebuvau kaip fanatikas, kritiškai į juos žiūrėjau, bet po to per Google nusprendžiau pasidomėti, kaip žmonės tokiuose mokymuose tampa "pasiuntiniais". Nieko realiai kalto iš tos pusės, jog neieškojau kažkokio kompromato apie konkrečius mokymus ar juos skleidžiančius mokytojus. Tai yra, neturėjau jokio tikslo juos piktybiškai nurašyti, tiesiog domėjausi. Ir po to radau šią nuorodą - http://lightofchristtruth.com/Asc_masters/main.html . Joje kaip ir pasidarė aišku, kaip elgiasi iš tikrųjų tas "pasiuntinys" būtent tų mokymų, kurie šioje temoje ir yra reklamuojami. Aišku, iškart jo nenurašiau. Pasidomėjau ir dar nemaža dalimi šaltinių (tiek krikščioniškų denominacijų, tiek kitų judėjimų, susijusių su "New Age"). Bet prie ko teko prieiti (o gal buvau labiau atvestas?) Kad turiu rinktis. Jeigu taip grubiai pasakyti, tai pasirinkimas atrodytų taip: "Va tau š yra padėtas prieš nosį. Ir spręsk, ar tai smirda, ar ne". Tai aišku, kad smirda ir po to kažkaip klausimų nebekilo, kad ten yra melas. Po to dar pasidomėjau ir supratau, kad tos būtybės, kurios save vadina "pakylėtaisiais mokytojais", yra piktosios dvasios, apie kurias daug parašyta yra ir Biblijoje.

Tai nežinau apie pažinimą. Kažkokį Jo aspektą galbūt pavyko pažinti ir patirti, bet Jo visą esybę suvokti, pažinti ir patirti? Ar tai išvis yra įmanoma? Dabar matau, kad tai rašiau prieš kelis mėnesius. Ir tada buvo kiek kitoks matymas. Kad galima, tai greičiausiai taip, nes tai, kiek suprantu, yra paties Dievo sprendimas. Jeigu Jis taip nuspręs, tai turėsiu ir priimti šį Jo sprendimą, tik mano pasirinkimas bus Jį arba priimti, arba ne. Tai yra, atrodo, kad laisva valia veikia būtent taip. Žinai visą tiesą ir tuo metu renkiesi arba tiesą, arba šią tiesą ignoruoti. Bet ką aš pastebėjau dar su tais mokymais? Pastebėjau kelis dalykais:
1. Tie mokymai labai painioja. Pavyzdžiui, viena iš iškeliamų idėjų yra "dualizmas" ir būtinybė "pakilti" virš to. Vienas iš paprastų pavyzdžių "dualizmo" yra skirstymas į gėrį ir blogį. Tai man tas jau sukėlė įtarimą. Kiek pats patyriau, kiek domėjausi, visada tikėjau ir netgi, sakyčiau, žinojau, kad turi būti kažkokie universalūs moralės dėsniai, kurie yra virš bet kokių žmogaus įsivaizdavimų. O čia jau aiškina, kad net tikėtis to nėra tikslinga. Ir kur tai veda? Tai veda į moralinį reliatyvizmą. Na kartais pameluoti yra gerai, kartais yra visai nieko tokio ir pasisavinti kažką iš valstybės, kai dirbi tokioje tarnyboje. Arba nieko blogo pasisavinti labai turtingo žmogaus nuosavybės dalelytę be jo žinios, nes juk jis ir taip turtingas, net nepastebės, o va man reikia gi valgyti, gi gyventi ir pan. Užuot sėkus pasitikėti Dievu, kuris davė daugybę pažadų per Bibliją mums visiems ir nei vieno iš jų niekada neketina atsiimti. Dar pavyzdys su vogimu iš valstybės ir tuo pačiu visuomenės. Neretas policininkas mėgsta pabūti "stogu" prostitucija besiverčiančioms merginoms ir moterims, nors jo užduotis turėtų būti vykdyti nustatytą įstatymą, kuris demokratinėse visuomenėse paprastai yra mūsų pačių interesų kombinacija rašytine forma. Jis gal ir nėra tobulas, bet argi ne Jėzus mums paaiškino ir parodė, kad turime imperatoriui (carui/ciesoriui) atiduoti tai, kas yra jo? Grįžtant prie "dualizmo", galima rasti ir gerų taškų. Jeigu patys imsime pagal save apibrėžinėti gėrį ir blogį, iš to nieko gero nebus, nes tapsime blogio jėgų aukomis ir patys kentėsime dar labiau. Bet tai tik vienas teisingas teiginys. Visa kita yra melavimas ir painiojimas. Kad pamaišys kažkas kažkiek tiesos su melu, tai mišinys, remiantis net ir logika, tebus tik melas.

2. Toliau. Tęsiant apie "dualizmą", keliama idėja, kad šičia mes niekada negalime žinoti absoliučios ir tikros tiesos. Ir siūlau paskaityti kritiškai būtent šį atsakymą, kuris atėjo iš "paties Jėzaus" (kabutėse, nes čia tikrai joks Jėzus Kristus iš Nazareto, o kažkoks demonas greičiau): https://ascendedmasteranswers.com/does-jesus-support-the-death-penalty/ . Jis čia pasakoja, kad neva kai kuriame kontekste mirties bausmė yra gerai, o kai kuriame - jau ne. Bet ar tai kartais nėra nesąmonė? Kiek suprantu iš Biblijos, kam mirti, o kam ne sprendžia tik pats Dievas, o ne mes su savo įsivaizdavimais. Iš to reikštų, kad mirties bausmė yra tiesiog įsakymo "Nežudyk" pažeidimas ir nieko daugiau. Savo Įstatymą Dievas mums davė ir to turime laikytis besąlygiškai. O be to, yra daugybė atvejų, kai budeliai po to, negalėdami pakelti tos naštos, patys ima ir nusižudo. Dar daugiau, JAV statistika rodo, kad valstijose, kuriose nėra mirties bausmės, yra kur kas mažesnis itin žiaurių nusikaltimų kiekis negu tose, kur mirties bausmė egzistuoja. Tad ar tokie pavyzdžiai mums nerodo, kad Dievo Įstatymas yra ne šiaip žodžiai, o nenugalima jėga, veikianti per Šventąją Dvasią? O čia pasakoja maždaug, kad nu, jeigu visuomenė yra mažiau pažengusi, tai galima tą ir toleruoti. Negalima. Atleisti už padarytas klaidas galima, bet to toleruoti tikrai ne.

3. Tada yra tokia knyga, kurią teko skaityti iš šitų mokymų: https://www.amazon.com/Lives-Lucifer-Satan-Hitler-Jesus/dp/8793297440 . Jeigu kam įdomu, galiu pagaminti iš jos PDF'ą. Bet siūlyčiau tai skaityti labai kritiškai ir remtis tikru mokymu, o ne bandyti rasti būdų tai pateisinti. Čia jokio pateisinimo nėra. Iš esmės šios knygos tikslai paprasti:
a) Jėzus Kristus iš Nazareto nebuvo be nuodėmės. Jis ir pyko, ir nervavosi. Nu ok, Dievas irgi gali pykti už mūsų daromas nesąmonės, bet jis tą darys dėl mūsų, o ne dėl Savęs. Na bet tuo nesibaigia. Pasirodo, "Jėzus" buvo nepasotinamas sekso ištroškęs maniakas, kuriam reikėjo vykti į vienuolyną, kad jis atsikratytų savo priklausomybės nuo sekso. Ten sutiko Mariją Magdaleną, su kuria po to ir seksavo, ir krūvos vaikų susilaukė. Ten yra ir daugiau nesąmonių, bet man tai kažkaip sukėlė tokį pasipiktinimą, jog Jėzų nuleido iki kažkokio tai menkaverčio žmogeliuko, kai aš iš savęs, nors ir nebūdamas religingas daugybę metų, abejojantis, bet būtent Jėzų matęs kaip pavyzdį, išgelbėtoją mums visiems. O čia bando nutolinti ir sužaisti su mūsų pasipūtimu.
b) Tada tarp žydų rabinų ten buvo kažkokia paties Liuciferio reinkarnacija, kuri norėjo sunaikinti Dievo sūnų, ir maskavosi žydų rabinų vadovu. Na taip, racijos yra - juk karalius Erodas visus berniukus naujagimius norėjo išnaikinti. Bet kažkaip pamirštama pasakyti, jog Juozapui (kuris, beje, pagal tą knygą dabar yra "pakylėtasis mokytojas" Saint Germina) ir Marijai (pagal tą ir kitas knygas ji dabar yra "pakylėtoji mokytoja" Marija, bet turiu nuojautą, jog tai iš tikrųjų yra kažkokia būtybė, kurią spiritistai linkę vadinti "kruvinąja Mere", t.y. realiai piktoji dvasia). Bet pamirštamas toks "mažytis" dalykėlis. Liuciferio ten nebuvo. Liuciferį Dievas besąlygiškai mylėjo, jis jį priėmė kaip savo sūnų, tobuliausią savo kūrinį. Ir kai Liuciferyje buvo atrastas pasipūtimas, išdidumas, tada tas Liuciferis iškart virto tuo, ką mes dabar vadiname Šėtonu, velniu. Kitaip sakant, Liuciferio nei tada nebebuvo, nei dabar jis egzistuoja.

4. Aiškina, kad Biblija buvo pakeista, perrašyta daugybę kartų pagal kažkokius politinius ankstyvosios Bažnyčios tikslus. Na tai aš iškart logiškai mąstyčiau. Jeigu ta ankstyvoji Bažnyčia būtų uždusinta velnio kaip jie bando įrodinėti ir aš būčiau jų vietoje, aš pirmiausia bandyčiau Biblijoje perrašyti absoliučiai viską ir aiškinti, kad nuo pat pradžių net ir Adomas ir Ieva norėjo, jog būtų sukurta mano kažkokia bažnyčia, jie apie tai pranašavo nuo pat nuopuolio, nes norėjo būti išgelbėti pvz. Bet to nėra. Konkrečiai apie Romos Katalikų tikėjimą ten nieko nėra, apie jokias kitas Krikščionių denominacijas ten nieko nėra. Tai vien tokie pastebėjimai rodo, kad Biblija nebuvo specialiai keista ir kokie nors pakeitimai įmanomi per vertimus iš vienų kalbų į kitas, bet tie pakeitimai būtų tokie smulkmeniški, jog visos esmės nepakeistų. O va AM "mokytojai" aiškina, kad čia buvo padarytas sąmokslas per Nikėjos susirinkimą. Ir, aišku, jie "pamiršta" tą faktą, jog archeologai yra atradę ne vieną ir ne du rankraščius tų pačių tradicinių Evangelijų ir kiekvienoje iš jų rado, kad tiek tada, tiek dabar yra užrašytas tas pats Dievo žodis. Ir kitas klausimas. Ar Dievas tikrai leistų iškraipyti Jo žodį?

5. Labai stipriai kaltina Krikščionybę, žmones, kurie tiki tuo ir stengiasi gyventi pagal Jėzaus Kristaus iš Nazareto mokymą. Aiškina, kad jie yra atsilikę, žemos sąmonės būsenos ir dėl to klysta. Čia siūlau tikraisiais vardais vadinti - jie mano, kad esame kvaili, nepakankamo proto. Ir taip, kažkiek jie teisūs - velnias yra be galo gudrus, taip pat veikia mus milijonus metų. Bet ar velnias yra gudresnis už Dievą? Tikrai ne. Na galima ir toliau klausinėti, gilintis, bet užduosiu vieną paprastą klausimą. O kodėl jie taip sureikšmina Krikščionybę? Kodėl būtent Krikščionybė yra jų taikinyje? Ar nebus taip, jog būtent Krikščionybė yra ta religija, kuri ir yra arčiausiai Dievo ir turi realią galimybę žmones išvaduoti nuo velnio pančių? Islame, Induizme tokio puolimo nėra, nes jie netiki Jėzumi Kristumi iš Nazareto. Bet kas su tikruoju vieninteliu Jėzumi įdomu? Ogi tai, kad jis nesirinko mūsų pagal religijas. Jis pasirinko mus visus išgelbėti.

6. Tolina žmones nuo tikrojo Jėzaus Kristaus iš Nazareto. Čia būtų išvada iš 1, 2, 3, 4 ir 5 punktų.

Na ir galiausiai duosiu dar vieną pastebėjimą. Kiek suprantu, Krikščionių daugumai tokie "mokymai" retai kelia susidomėjimą. Ir sakyčiau, kad galbūt ne visai gerai darome, jog tai ignoruojame. Kas atrodo akivaizdu ir tiesa mums, nereiškia, kad kiti žmonės tą taip pat suvoks. Ir reikėtų vertinti dar ir tai, kad dabar "New Age" judėjimai pritraukia daugybę žmonių. Ir jeigu tai vyksta, reiškia, kažkur yra mūsų kaip visuomenės spraga, kad blogio jėgos gali taip lengvai manipuliuoti žmonėmis, milijonais jų. Pažįstu vieną moterį, kuri patyrė persileidimą. Kai ji ėmė matyti persileidimo simptomus (kraujavimas), logiška būtų jai iškart kviesti greitąją pagalbą arba prašyti, kad vyras, koks kitas giminaitis ją kuo greičiau vežtų apžiūrai. Bet ji ką sugalvojo? "Kraujuodama kalbėsiu šaukinį Arkangelui Mykolui pagal tuos mokymus, nes tikiu, kad jis mane išgelbės". Tas jai užtruko apie 15-30min. Ir tai yra laiko tarpas, kuris galėjo būti lemiamas vaikui išgelbėti ir užtikrinti, kad nėštumas toliau vystytųsi įprasta eiga. Gal ir būtų nepavykę išgelbėti, bet, jeigu kažkada suvoks padarytas klaidas, ji save itin stipriai kaltins dėl to, nes pamatys, kad nepadarė visko, ką iš tikrųjų galėjo padaryti. Kai kurie žmonės dėl tokių dalykų ir nusižudo. Tad galima nebent prašyti Dievo malonės ir melstis jam, nes neįsivaizduoju, kaip pats žmogus iš savęs tokioje situacijoje išsikapanotų.

[kotletas]

Jei Dievo nebūtų, nebūtų ir Dvasios, kurią kūrimo procese Jis įpūtė žmogui. Todėl mes negalime teigti kas būtų, jei (ne)būtų. Mes gyvi tik šv. Dvasia.

Tada išeitų, kad mes ne tik kad gyvi nebūtume, nesirašinėtume, nejudėtume, bet tiesiog nebūtų nieko, dėl ko būtų verta išvis kažką daryti. Na bet čia painiojimas dar. Bandysiu paprasčiau: Nesant Dvasiai, mes negalėtume rankos, kojos pajudinti, negalėtume net galvoti apie tai. Tiesiog mūsų visiškai nebūtų.