Ką reiškia mylėti save?

[Silvija]

Meilės įsakymas skelbia: mylėk savo artimą kaip save patį. Iš pirmo žvilgsnio - lyg ir viskas aišku, bet kai pasigilini

Vienuolis benediktinas J. Düring'as sako:

,,Nenorėčiau būti daugelio žmonių taip mylimas, kaip jie save myli. Nes būtent šito jie ir nesugeba – sunkiausia egoistui mylėti save. Jausmas, kad beveik į viską turiu teisę, toli gražu dar nėra meilė. Ir meilės reikia mokytis. Kiekvieną dieną. Ir užvis labiausiai – meilės sau, koks esi."

Po teisybei, tai niekad anksčiau neteko išgirsti gero paaiškinimo, kaip teisingai mylėti save. Bet vakar išgirdau, labai paprastą ir suprantamą - kun. K. Kėvalo homilijoje. Esmė tokia: meilė sau apima tris momentus – 1) save pažinti, 2) save priimti ir 3) save atiduoti.

Save pažinti mes galime tik vis labiau pažindami Jėzų ir lygindamiesi su Juo, nes Jis – tikrojo Žmogaus etalonas.

Save priimti – ne visada lengva, ypač kai praeity - tiek daug nesėkmių (norėjau, kaip geriau, o išėjo kaip visada ). Tikrasis savęs priėmimas įvyksta, kai sąmoningai suvokiam, kad patys esame nepajėgūs susikauti su nuodėme ir nieko negalim nuveikti be Kristaus.

Save atiduoti – būtina trečioji sąlyga, be kurios, vadovaujantis tik pirmomis dviem, galima stipriai suklysti, netgi pasilikti savimeilėje. Eikite ir atbaikite žemę... – mums pasakyta ne šiaip. Pasirodo, tik tarnaudami kitiems, galime sustiprėti meilėje ir patys. Ši trečia pamoka mūsų laikmetyje turi būti iš naujo išmokta. Pradžiai – turime tapti mandagūs su kitu žmogumi, išmokti klausytis. Nes atsirado daug kalbančių ir mažai besiklausančių.

Aišku ne visada daryti gera – gera, kartais tai – dar ir kaip sunku, bet kai priimi didžią tiesą apie tai, kad gyvenimas yra sunkus, jis iškart tampa lengvesnis 

[zulija]

Gera tema,as noreciau ismokti pamilti save ir kitus.Nezinau visada budavau mandagi ir geros sirdies,bet tuo gerumu tik kiti labai naudojosi,todel noreciau ismokti nebuti per daug atlaidi ir moketi atskirti zmones,net ir artimieji naudojasi,ir po to priekaistauja,kad esi bloga,vat kodel taip yra?

[Silvija]

Taip yra dėl plačiai išplitusios netiesos...

Jėzus nori, kad mes ne tik būtume geri kitiems, bet ir neleistume, kad su mumis būtų elgiamasi neteisingai. Visi žmonės lygūs prieš Dievą.

noreciau ismokti nebuti per daug atlaidi ir moketi atskirti zmones,net ir artimieji naudojasi,ir po to priekaistauja,kad esi bloga

Man atrodo, kad mes visi darome vieną klaidą - ogi nemokame žmogui pasakyti tiesos jo neįžeisdami. Todėl jei tu būdama atlaidi (kas yra labai gerai) ir nenorėdama pyktis nutyli netiesą savo asmens atžvilgiu, po truputį pratini kitus tuo naudotis, nepasakydama jiems tiesos. Gali būti, kad žmonės taip niekad ir nesupras, kad daro blogai. Blogiausia būna, kai vis dėlto mumyse esantis, iš prigimties įsodintas orumo jausmas, neapsikentęs netiesos, ima ir išsproginėja kartu su pykčiu ir pagieža. Tokios tiesos, kuri pateikiama su doze pykčiu, kiti nepajėgūs priimti.

Visai kas kita būtų, jei kaskart, kai mus žemina ar naudojasi, ramiai, bet tvirtai pasakytume: tai yra neteisinga mano atžvilgiu, daugiau to nedaryk, bet nežiūrint to, aš nenoriu pyktis ir noriu likti broliais/seserimis.

Čia, aišku, formulė, o gyvenime tą pritaikyti reikia nemažai kūrybingumo

[Silvija]

Tiem, kurie linkę sumenkinti savo asmenį, vienuolis J. Düring'as pataria net tokį pratimą daryti:

Dvi savaites iš eilės taip pradėkite dieną: rytinio tualeto metu sąmoningai žiūrėkite į save geranorišku žvilgsniu, neišsisukdami nuo jo ar kitaip atitraukdami savo dėmesį. Žvelkite į save taip, kaip žiūrite (žiūrėtumėte) į mylimiausią žmogų pasaulyje. Pasveikinkite save žvaliu, padrąsinančiu žodžiu ir pažadėkite, žvelgdamas sau į akis: kad ir kas tą dieną atsitiktų, jūs liksite ištikimas ir geras sau.

[zulija]

Man atrodo, kad mes visi darome vieną klaidą - ogi nemokame žmogui pasakyti tiesos jo neįžeisdami. Todėl jei tu būdama atlaidi (kas yra labai gerai) ir nenorėdama pyktis nutyli netiesą savo asmens atžvilgiu, po truputį pratini kitus tuo naudotis, nepasakydama jiems tiesos. Gali būti, kad žmonės taip niekad ir nesupras, kad daro blogai. Blogiausia būna, kai vis dėlto mumyse esantis, iš prigimties įsodintas orumo jausmas, neapsikentęs netiesos, ima ir išsproginėja kartu su pykčiu ir pagieža. Tokios tiesos, kuri pateikiama su doze pykčiu, kiti nepajėgūs priimti.

taip ir tu cia visiskai teisi,is mandagumo bijai neizeisti kito,bet tiesa kokia ji bebutu reikia pasakyti i akis,kad atsirastu pagarba!

[Giedrė]

Kitus mylėti man kur kas lengviau nei save... Save labai sunku mylėti. Turbūt nėra didesnio kritiko negu aš pati sau. Daug metų vis noriu tai pakeisti, bet visiškai nesiseka.

[Ginta]

Labai gera tema Myleti save reikia moketi... As tai nemoku...
Man tai is Svento Rasto kazkaip istrigo,kaip Jezus liepe mokiniams myleti vieni kitus,kaip jis juos mylejo. O ne kaip ST,kad mylekite vieni kitus,kaip save pati. Pamate Viespats,kad nemokam mes saves myleti...Na nemokam... Meile maisom su egoizmu, savigarba ir kitais zemiskais dalykais...Kaip tada gali kita myleti? 

[Nieko nežinau]

savigarba ir kitais zemiskais dalykais...

Na kaip Jo kūriniui savigarba tikrai nepamaišytų. Ji kaip tik su meile sau labai susijus. Čia gal kažką kita minty turėjai.  A la puikybę ar pan?

[Ginta]

Turejau omenyje ir puikybe...

[Silvija]

Negaliu nepasiūlyti paklausyti šios kun M. Martinaičio homilijos, sakytos MR. Niekad taip paprastai ir aiškiai negirdėjau kalbant apiemeilę sau, taip pat apie taip madingus šių laikų dvasinius savo žaizdų gydymus:

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=48417

Aš galiu sakyti: Viešpatie, palauk, aš pirma išsigydysiu visus savo vidinius sužeidimus ir tada bandysiu eiti į aukštesnį dvasingumo lygį. Bet tada pagalvoji, kad ap. Paulius prieš vykdamas į savo apaštalines keliones, turėjo pirma išsigydyti dieglį savo šone, Petras - apvaldyti savo impulsyvumą... ap. Paulius pasakys: "Užmiršęs kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, siekiu laimikio aukštybėse, aš vejuosi norėdamas pagauti, nes pats esu Jėzaus Kristaus pagautas"...

Šiandien daug kalbama apie meilę sau, tarsi nuo to viskas prasideda. Bet liūdna, kad kartais tuo viskas ir pasibaigia... O Jėzus sako: "Kas myli ką nors labiau už mane, nevertas manęs"... Jėzus perdaug nekalba apie meilę sau, tai mes šią temą pernelyg išplėtojome iš vieno Jo pasakymo, kad artimą turiu mylėti kaip save patį. Ar yra dar kita Jo ištarmė apie meilę sau? Atrodo, kad ne." 

Pasirodo kitas vertimas įsakymo "mylėk savo artimą kaip save patį" gali skambėti ir taip: "mylėk savo artimą, šis darbas yra toks kaip tu pats; mylėk savo artimą, nes tai - tu pats. Būtent ši artimo meilė esi tu pats. Vadinasi, artimo meilė, konkretūs meilės darbai labiau apsprendžia tai kas tu esi, nei tavo bandymai gilintis į save, ieškant kas esi.

Kiekvienas kunigo pasakytas sakinys labai svarus, todėl verta paklausyti visą. Galima pradėti nuo 5:00

[kukulis]

Yra sakoma, kad paprastai nemėgstu kito žmogaus dėl to, kad jame yra tai, kas yra manyje pačiame.

Todėl vienokia yra savęs meilė, kai tarsi nematome savyje esančių blogybių, o kitokia, kai jas matome ir priimame ir bandome atitaisyti. Todėl kai kitą kartą pamatome kažkokią ydą kitame žmoguje, galime sau pasakyti "manyje ši yda yra daug didesnė, nei pas jį", ir tokiu būdu tą kitą žmogų priimsim ir mylėsim.

Iš to seka toks dalykas - kad savo ydas pastebime kai gyvename tarp kitų žmonių.  Kiekvienas susierzinimas, kurį sukelia kiti, turi būti apmąstytas, pažiūrint į savo vidų. Tokiu būdu atsiveria mums akys, bandome taisytis ir pradedame labiau mylėti ir kitus ir save.

Ta savęs meilė, kai nematome savo blogybių, yra puikybės, kuri apakina, sukurtas meilės surogatas. Šios "meilės" pasekoje pradedame niekinti kitus. Todėl kai sakome kad "reikia save mylėti" dar turime ir pažiūrėti, kokia ta meilė.

Gal būt čia yra žmogaus nesugebėjimas įvardinti skirtingais žodžiais skirtingus dalykus, nes viena vertus mūsų kalba skurdi, antra vertus - ar galima įvardinti tai, ko niekad nepatyrei? Tokiu būdu net ir esant sąvokai, kuri galėtų įvardinti, ta sąvoka, laikui bėgant, bus devalvuojama?  Nes teisingai vartoti tą sąvoką galės tik tie, kurie turi patyrimą, o tokių visad bus mažuma ?

[Danas]

As Jezu priimu lengviau nei save.Save pati maziau myliu,todel,kad as sau esu grieztas.Kitus gerbiu,bet nemanau,kad tai yra meile.

[kukulis]

As Jezu priimu lengviau nei save.Save pati maziau myliu,todel,kad as sau esu grieztas.Kitus gerbiu,bet nemanau,kad tai yra meile.

Sakoma, kad tikra meilė ir prasideda nuo pagarbos 

[arabele]

Kuo labaiu myliu Dievulį tuo labiau myliu save nežinau kodėl, bet man tai gaunasi savaime. O didžiausia meilę jaučiu tada kai apkabinu savo vaikus nes Jeigu Dievulis man padovanojo tokią dovaną tai matyt nesu jau tokia bloga. O va su meile kitiems man sunkiau sekasi ypač sunku mylėti tuos kurie skaudina.

[kukulis]

Tada gal galima mėginti juos gerbti, kaip Dievo paveikslus?

Meilė priešams - nėra natūralus dalykas žmogui; čia tik Dievo malonės pagalba tai galima įgyti.

Pasak šventųjų raštų, meilė priešams įgyjama tik aukščiausiose dvasinio kelio pakopose; tačiau pamini, kad pagarba įmanoma ir žemesnėse pakopose