Apie išmaldos davimą. Kaip elgtis su elgeta?

[kukulis]

Man patiko vienas pasakojimas iš vienuolių gyvenimo.

Broliai vienuoliai pastebėjo, kad vienas jų brolis padarė didelę nuodėmę. Pasiėmė tą brolį ir visi būriu patraukė pas vyresnįjį. Ten nuėję kiekvienas paeiliui vis skundė. Tas brolis nuo visų gynėsi ir sąkėsi esąs nekaltas.

Tada vyresnysis visus nutildė, ir papasakojo tokį pasakojimą.
"Štai brido žmogus į upę pasisemti vandens ir įklimpo į dumblą iki kelių. Pro šalį ėję žmonės nebandė jo iš dumblo ištraukti, bet kiekvienas praeidamas jį vis pamurkdė. Pasekoje tas žmogus įklimpo iki pažastų. Taip ir jūs kaip tie praeiviai, nesistengiate brolio iš purvo ištraukti, bet dar labiau jį į purvą murkdote."

Po šio pasakojimo broliai susigėdo ir atsiprašė; o tas, kuris buvo nusikaltęs prisipažino savo kaltę.

--

Todėl ir su tais alkoholikais. Jų smerkimas nieko gero neatneša nei jiems nei mums. Mes ir taip suprantame, kad jie blogai elgiasi; bet nereikia manytį, kad jie dėl to šokinėja iš džiaugsmo, juk jie taip pat kenčia.

[Kaštonas]

"juk jie taip pat kenčia."

Manau būtu puiki tema, Kukuli.
"vyrai ne žliumbia" arba kaip atsiranda mačo.

"APIE BUVIMĄ (NE)GERIAUSIAM"
paskutinis  "po ranka"pasitaikęs straipsnis.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-06-12-apie-buvima-ne-geriausiam/145420


""juk jie taip pat kenčia." -didžia dauguma, tai vidujei labai jautrūs žmonės.

[Sigitas]

Garbė Jėzui Kristui, mieli broliai ir sesės!
Tiesą sakant, atvirai, man bjaurūs tie elgetaujantys bomžai prie bažnyčios durų. Yra, kurie sveikinasi, kiti net ranką tiesia paspausti, o man tas yra taip bjauru, kad vemti norisi, bet stengiuosi to neparodyti, nesuku nosies šalin, žvelgiu į akis ir sveikinuosi taip pat beveik nuoširdžiai, spaudžiu ranką nors po to kone dega kaip norisi ją nusiplauti ir taip kaip reikiant, su muilu. Yra buvę atvejų, kai kartu su zakristijonu tempėme užmigusį ir apsivėmusį už pažastų paėmę. Vienas narkomanas vis ateina kryžiaus "keliukų" apeiti gerokai prieš rytines Mišias, o vėliau jau apsvaigęs guli šventoriuje savęs nekontroliuojantis ir situacijoje nesigaudantis...
Zakristijonas vis išvaiko juos, viena laimė, pavyko atpratinti vaikus iš netoliese esančių vaikų namų, kad nebeelgetautų. Tam padėjo ir skelbimai, kad parapijiečiai neskatintų vaikų elgetauti ir neduotų jiems pinigų.
O tie "profesionalūs" elgetos tai iš viso nagli. Žmonės jiems siūlo dušą, netgi parsiveda namo, išmaudo, pavalgydina, aprengia švariais rūbais, žaizdas sutvarsto, o kitą dieną jie vėl bjaurūs, dvokiantys ir pūliuotom žaizdom sėdi ant bažnyčios laiptų ir dar net iškolioja tuos, kurie jiems nori padėti gyventi kaip baltiems žmogeliams.

Vienas pažįstamas parsivežė į savo sodybą jauną, gal kokių 30 metų bomželį, davė jam gyvenamą vietą ir darbo ir maistu rūpinosi, o šis pabėgo, neilgai trukus vėl prie bažnyčios atsirado, nors sodyba tolokai nuo miesto yra.

Smerkti visgi negalime, pasitaiko, kai žmogus iš tiesų tiesiog papuolė į netinkamą situaciją ir yra priverstas elgetauti. Vieni pažįstami keletą metų savo sodyboje leido vienam bomželiui gyventi. Ir nors šis daug ką pavogęs pragėrė iš jų sodybos, visgi vėliau atsitokėjo, susirado kur savarankiškai gyventi, įsidarbino, metė bomžavimo amatą.

Kitą kartą pagalvoju - kaip Jėzus galėjo paliesti tą raupsuotąjį? Arba kaip šventasis Pranciškus Asyžietis galėjo susikeisti rūbais su elgeta nuo bažnyčios laiptų? Net neįsivaizduoju. Neseniai kalbėjausi su savo parapijos klebonu apie elgetas, jis sakė, jog yra labai radikaliai pasikeitęs elgetų statusas. Žmonės piktnaudžiauja netgi tokiais dalykais. Baisu. Pasaulio pabaiga tikrai čia pat. 

[Eugenijus]

Argi ne pats Jėzus, pasiėmęs bizūną, išvarė prekeivius iš šventyklos? Taip reikia šiais laikais, pasiėmus bizūną, varyti alkoholikus ir narkomanus nuo šventorių. Ir visiškai nereikia jų gailėti. Juos paremti ir jų gailėtis galima būtų tik vienu atveju - jeigu jie patys norėtų taisytis . Juk žmogus turi laisvą valią. Tačiau jei jis taisytis nenori, o velniui yra užrašęs sielą, savo valia - tai tokius reikia vyti su bizūnu be jokių išmaldų ir be jokio pasigailėjimo.  Jeigu jis pats pasirinko pragaro kelią - tai tegu, ne vieta jam nei ant šventoriaus, nei žmonių visuomenėje. Išmaldos davimas tokiam - tik meškos paslauga, blogio palaikymas.

[Kaštonas]

,Jeigu jis pats pasirinko pragaro kelią ,,
Visų atveju juk tu nežinai. Tai dėl tų atvejų net labai klysti.

[Silvija]

Negaliu patikėti, Eugenijau  Argi anas karalius Jėzaus palyginime nesukvietė visų ubagų iš pakelių ir patvorių į savo vestuves? Manai anuomet jie buvo kitoki ubagai nei šiandien?

Jėzus stvėrėsi bizūno visai dėl kitos priežasties. Tuomet buvo prekiauta balandžiais ir kitomis aukomis, kurias įsigiję žydai tarėsi pelnysią malonę pas Dievą. Būtent dėl tokios prekybos Jėzus piktinosi.

[Diak. Tomas M.]

Tiesą sakant, atvirai, man bjaurūs tie elgetaujantys bomžai prie bažnyčios durų. Yra, kurie sveikinasi, kiti net ranką tiesia paspausti, o man tas yra taip bjauru, kad vemti norisi, bet stengiuosi to neparodyti, nesuku nosies šalin, žvelgiu į akis ir sveikinuosi taip pat beveik nuoširdžiai, spaudžiu ranką nors po to kone dega kaip norisi ją nusiplauti ir taip kaip reikiant, su muilu.

Man irgi taip panašiai, bet aš kartu vis tikiuosi, kad Dievas sunaikins manyje tą baimę prisiliesti prie žaizdų ir tą egoizmą, neva siekiantį išsaugoti savo sveikatą (kas stengsis išgelbėti savo gyvybę...). Jei mes negalime prisiliesti prie kitų žaizdų, mes negalėsime jų ir aptvarstyti, kokia tuomet iš mūsų nauda Dievo akyse?    Dar toks pastebėjimas, kad mano tėvystė ir tai, kad kartais reikia ne tokias jau švarias palas plauti (mes stengiamės nenaudoti "pampersų"), rodos padeda šiame reikale.

Žmonės jiems siūlo dušą, netgi parsiveda namo, išmaudo, pavalgydina, aprengia švariais rūbais, žaizdas sutvarsto, o kitą dieną jie vėl bjaurūs, dvokiantys ir pūliuotom žaizdom sėdi ant bažnyčios laiptų ir dar net iškolioja tuos, kurie jiems nori padėti gyventi kaip baltiems žmogeliams.

Aha, grynai kaip aš - nueinu prie išpažinties, Dievas mane parsiveda namo, išmaudo, pavalgydina, aprengia švariais rūbais, žaizdas sutvarsto, o kitą dieną aš vėl bjaurus, dvokiantis ir pūliuotom žaizdom sėdžiu ant bažnyčios laiptų (gerai jei ne kokioj blogesnėj vietoj) ir dar net įžeidžiu tuos, kurie man nori padėti gyventi kaip Dievo žmogeliui.

[Eugenijus]

Kartais ir bizūnas būna geriausia išmalda.
Atvežė ligoninėn alkoholikę, 50 metų amžiaus, atrodanti kaip būtų 80. Besitrainiodama ir begirtuokliaudama nusilaužė koją. Draudimo neturi, niekur neregistruota. Tokiai gydymas irnepriklausytų. Na, bet , taip sakant, šventa pareiga, Hipokrato priesaika etc., etc. Ta alkoholikė operuojama, operacija trunka kelias valandas, įdedamas brangus implantas. Viasa tai kainuoja mokesčių mokėtojams tūkstančius. Alkoholikei nieko nekainuoja. Po operacijos jai išaiškinta laikytis režimo, gulėti lovoje, kol koja kiek sugis. Kur tau. Kitą dieną ta boba su baisiausiais keiksmais keliasi iš lovos ir eina alaus ieškoti. Koja su brangiausiu implantu pokšt - vėl lūžta. Ką darysi - šventa pareiga , Hipokrato priesaika- ta alkoholikė, nemokėjusi jokių mokesčių, vėl operuojama - dar brangesnė, dar sudėtingesnė ir sunkesnė operacija. Po dviejš dienų ta boba su baisiausiais keiksmais ir riksmais , visus apspjaudžiusi, išsirita iš lovos ir vėl koją nusilaužia.Perpykęs ir netekęs vilties skyriaus vedėjas nutaria ją išvyti iš ligoninės. Perkeliama į slaugos namus. Slaugos namuose ta boba terorizuoja vargšes slaugytojas, spjaudo jas, drabsto išmatomis, teplioja išmatomis sienas.Smarvė ir triukšmas visuose slaugos namuose. Vieną dieną ateina sena patyrusi slaugė, pasiima diržą ir gerai uždrožia keletą kartų diržu bobai per užpakalį.
Alkoholikė nutyla, jau laikosi ramiai ir išmatomis sienų nebeteplioja.
   Kas tokių vaizdų nėra matęs, to kalbos apie gailestingumą ir artimo meilę labai atitrūkę nuo realybės.

Pastebėjau, kad alkoholikus kartais išgydo kojų amputacija. Žiemos metu dažnai pasitaiko, kad alkoholikai nušąla kojas. Dėl kojų nušalimo tenkas jas nupjauti. Netekęs kojų, toks žmogus nebegali nueiti nusipirkti alkoholio, ir, jeigu niekas neatneša, tenka pradėti blaivų gyvenimą.

[kukulis]

Taigi, Dievas duoda tokiam žmogui pamoką. Tačiau per jį, tie aplinkiniai kurie kenčia, gal būt irgi išmoksta savo pamokas?

[Silvija]

Kas tokių vaizdų nėra matęs, to kalbos apie gailestingumą ir artimo meilę labai atitrūkę nuo realybės.

O daug matęs ima visus nabagus matuoti pagal vieną kurpalį, palikdamas tik 1% kitokiems variantams.

[Kaštonas]

o kam dabar lengva?!

[Silvija]

Mūsų katedra po truputį restauruojasi, pernai atnaujino vieną iš dviejų koplyčią, šiemet renka aukas antrąjai. Kai klebonas pasakė, kas pirmieji suteikė paramą, net aiktelėjau - ogi Ukraina!

[Kaštonas]

nustebinai.

O aš norėjau nusivežti dukrą jei išgirsčiau "aimanuojam" kaip blogai mes gyvenam.

[Silvija]

Tai ir nuvežk esmė tame, kad vargšai daugiau aukoja, nei turtingi.

[Varlė keliauninkė]

tai kainuoja mokesčių mokėtojams tūkstančius. Alkoholikei nieko nekainuoja.

Mokesčius moka visi, tai irgi dalijimosi kultūros dalis. Todėl šitoj vietoj argumentas netikslus. Juk dalį pensijų seniems irgi jaunesni uždirba ir niekas tuo nesipiktina.

Priklausomybė ne per naktį užauga, todėl jai išrauti irgi dienos nepakanka, o kai kas nori greitai, tuoj pat.. Taip nebūna. Su priklausomais reikia labai daug laiko ir kantrybės, iš kur jo paimt..Kartais veikia ir bizūnas ir amputacija, bet vienetams.

Tai mano nuomonė, ir aišku kvestionuojama.

ps o trumpai drūtai sakant, priklausomybę išgydyti tai ne koją nupjauti. Sveika būtų pažiūrėt filmą 'Mari istorija' http://ktromuva.lt/filmai/mari-istorija

[es_pada]

Jei turiu,visada duodu. Kam išleis tai jau ne man spręsti..

[Kaštonas]

https://youtu.be/MQcN5DtMT-0

Would you stop if you saw this little girl on the street? | UNICEF

[Silvija]

Ech, žmonės... viskas taip toli nuėjo, taip susimaišė!

Pastaraisiais metais nemažai parapijų nustojo priimti ir dalyti drabužius savo parapijų vargstantiems. Tai nereiškia, kad nebėra stokojančiųjų ar pritrūko aukojančiųjų. Tai tik rodo, kad toks būdas duoti nebepatenkina nei tų, kurie pagalbą gauna, nei tų, kurie ją siūlo. Turime surasti kitų būdų dalytis.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-07-19-nuoga-aprengti-ar-duoti-daugiau/146013

[Giedrė]

Silvija, man atrodo viskas gana paprasta. Jei žmogui reikia padengti skolas už buitinius patarnavimus, jam parama pinigais geriau. Kitam gal reikia rūbų, o trečiam - vaistų. Reikia būti lankstiems. Turbūt tai ir norima akcentuoti.

[Silvija]

Giedre, reikia ir kaip tu sakai, bet dar viena svarbi straipsnio mintis -  Duoti tai, ko jam iš tiesų stinga, net jeigu jis nesupranta ar neišsako šio stygiaus. Jei tėvai pripratina savo vaikus gyventi iš pašalpų ir jie net nežino, kas tai yra orumas, mes turime jiems tai duoti.

Tą ir turėta, manau, omeny sakant: duoti daugiau.