Tikėjimo išpažinimas (Nikėjos - Konstantinopolio)

[Silvija]

TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ, visagalį Tėvą,
dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.

Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų,
prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu.
Per jį visa yra padaryta.
Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus.
(nusilenkiame)
Šventosios Dvasios veikimu
priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.
(atsitiesiame)
Valdant Poncijui Pilotui,
Jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas.
Kaip Šventajame Rašte išpranašauta,
trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių.
Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje.
Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.

Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją,
kylančią iš Tėvo ir Sūnaus,
su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą,
kalbėjusią per pranašus.

Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią.
Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti.
Laukiu mirusiųjų prisikėlimo
ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.

[Silvija]

CREDO IN UNUM DEUM, Patrem omnipotentem,
factorem caeli et terrae, visibilium omnium et invisibilium.

Et in unum Dominum, Iesum Christum, Filium Dei unigenitum.
Et ex Patre natum ante omnia saecula.
Deum de Deo, lumen de lumine, Deum verum de Deo vero.
Genitum, non factum, consubstantialem Patri: per quem omnia facta sunt.
Qui propter nos homines et propter nostram salutem descendit de caelis.
(hic genuflectitur)
Et incarnatus est de Spiritu Sancto ex Maria Virgine: et homo factus est.
Crucifixus etiam pro nobis: sub Pontio Pilato passus, et sepultus est.
Et resurrexit tertia die, secundum Scripturas.
Et ascendit in caelum: sedet ad dexteram Patris.
Et iterum venturus est cum gloria iudicare vivos et mortuos: cuius regni non erit finis.

Et in Spiritum Sanctum, Dominum et vivificantem:
qui ex Patre Filioque procedit.
Qui cum Patre et Filio simul adoratur, et conglorificatur: qui locutus est per Prophetas.

Et unam, sanctam, catholicam et apostolicam Ecclesiam.
Confiteor unum baptisma in remissionem peccatorum.
Et exspecto resurrectionem mortuorum. Et vitam + venturi saeculi. Amen.



http://www.youtube.com/watch?v=TUwep7Nwg60

[vida]

Giedre, aš irgi kaip avis mykiu naująjį ,, Tikiu'' skaitydama. Mus išmokė senąjį ,, Tikiu '' , todėl save perversti sunku. Visiškai pritariu Tau, nes jaučiuosi labai panašiai, kaip parašei.

[Giedrė]

Paguoda, kad ne man vienai taip.  Ačiū, Vida.

[Pilgrim]

Tikėjimas negali vadovautis patinka ar nepatinka ...
Ir nieko nedarysiu, kad tai taptų sava ... paskui ir turim tai ką turim, gyvenimą iki santuokos, bėgimus pas būrėjas, krikštas reikalingas, kad vaikas sveikesnis augtų ir pan.
Krikščionybė nėra lengva, ji yra iššūkis ne tik pasauliui, bet ir kiekvienam asmeniškai. Nes gyvenimas, mano gyvenimas turi keistis.
Šv. Mišiose kalbamas "Tikiu" (Credo) yra mūsų tikėjimo simbolis – ką mes tikime ir kuo gyvename.
Tai svarbiausiųjų tikėjimo tiesų sąrašas, kitaip dar vadinamas tikėjimo simboliu. Šių simbolių yra keli: apaštalinis, Nikėjos, Konstantinopolio, Tridento. Ilgasis Credo yra vadinamas Nikėjos – Konstantinopolio Credo. Šis tekstas buvo sukurtas Nikėjos (325) ir Konstantinopolio (381) visuotiniuose susirinkimuose. Šį tekstą mes dabar ir naudojame.
Kaip avys klauso savo šeimininko, taip ir tikintieji turi klausyti savo ganytojų balso.

[Giedrė]

Bet ir ganytojai turi atsižvelgti į ganomuosius, o ne vieni sau keisti kas po ranka papuola. Beje, kai kurie kunigai irgi nelabai moka to naujojo "Tikiu..." Ne kartą mačiau, kad patys iš lapelio skaito. Kartą buvo atvejis, kad kunigas pusę maldos pasakė pagal naują variantą, o pusę pagal senąjį. Apie pasauliečius iš viso nėra kalbos - dauguma senų žmonių net neištaria tokio vietovardžio kaip Konstantinopolis ar Nikėja. Net nežino kas tai ir kur yra. Tai koks čia tikėjimas tuo kuo gyvename? Šimtmečius buvo gerai senasis "Tikiu ...". Visa Bažnyčia kalbėdavo drąsiai ir garsiai, o dabar dauguma tyli per tą naująjį "Tikiu ..." arba pamurma kažką panosėje. Ar čia geriau? Manau, kad tik blogiau.

[Pilgrim]

Tikrai ne vieni sau ... o pagal Popiežiaus BENEDIKTO XVI
Apaštališkąjį laišką motu proprio forma, kuriuo skelbiami Tikėjimo metai. PORTA FIDEI (TIKĖJIMO VARTAI).

[kukulis]

Tik norėjau pastebėti, kad Konstantinopolio-Nikėjos tikėjimo išpažinimas yra senesnis (kaip Piligrim parašė, sukurtas 325 ir 381 metais ) negu tas, kurį mes vaikystėje išmokom.

Todėl tai nėra naujasis tikėjimo išpažinimo variantas.

Kodėl jis buvo pradėtas naudoti mūsų laikais? Pažiūrėkime skirtumus: http://www.katalikai.lt/index.php?id=155 .
Man pasirodė svarbu, kad Nikėjos-Konstantinopolio išpažinime yra frazė:

prieš visus amžius gimusį iš Tėvo:
Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu.

Šios frazės nėra apaštalų tikėjimo išpažinime. Kai kas nors nutylima dažnai taip atsitinka dėl to, kad tai, kas nutylėta ir taip visiems savaime suprantama. Panašiai kaip Lietuvos konstitucijoje, kurios pradiniame variante nebuvo parašyta kas yra šeima, nes visi ir taip suprato, kad tai yra vyro ir moters priesaikos pagalba sudaroma sąjunga; ir nors anksčiau tai buvo savaime suprantama, ir todėl nebuvo užrašyta, kad vyro ir moters, tačiau šiais laikais, kai kam pasidarė tai nebeaišku, ir todėl buvo daroma iniciatyva papildyti konstituciją įrašant frazę tarp vyro ir moters .

Taip ir su tikėjimo išpažinimu, šiais laikais esu ne vieną kartą kalbėjęs su žmonėmis, ir ne vieną kartą man yra pasakę, kad nesupranta, kaip tai Dievas gimė iš Marijos, nors Dievas tarsi turėtų būti amžinas ir nekintamas. Štai, kadangi daugeliui tai pasidarė nebeaišku, todėl mūsų laikmečiui yra sveikas Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas kaip šviečiamoji priemonė, kur aiškiai įvardinta, kad Dievo Sūnus prieš visus amžius gimė iš Tėvo, o iš Mergelės Marijos "tik" priėmė kūną. Ir nors tai buvo seniau nepaminima, tai buvo daroma ne dėl to, kad anksčiau ir dabar skyrėsi teologija, o todėl, kad anksčiau buvo savaime suprantama, panašiai kaip ir su Lietuvos konstitucija šeimos atžvilgiu.

O kadangi dabar pasidarė nebe visiems savaime suprantama, tai reikia ir aiškiai paminėti, kad visi suprastų

[Silvija]

Tikrai , mes panašiai kartą su dukra nagrinėjomės eilutę Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją..., taigi neaiškumai yra gera proga katechezei.

[Giedrė]

Truputį pacituosiu: "kur aiškiai įvardinta, kad Dievo Sūnus prieš visus amžius gimė iš Tėvo, o iš Mergelės Marijos "tik" priėmė kūną"  Oho, kukuli! Nejaugi, Dievo Motina tik pagimdė Sūnų? Tik toks "menkutis darbelis", tiesiog smulkmena... Ironizuoju, aišku.  O gal Dievo Motina net pagimdė Sūnų ir visata sustingusi laukė Marijos 'taip'. Beje, čia ne mano mintis, o iškilių teologų išsakyta ne kartą. Šiuo atveju irgi matome, kad dabartinės "Tikiu..." formuluotės sukuria visokius nesusipratimus. Ir maldos sukūrimo data čia ne tiek svarbi, kiek teksto tam tikras svetimumas lietuviškai tradicijai ir jo painumas.

Naujojo "Tikiu..." tekstas labai sunkus atsiminti, nesklandus. Kartais net pagalvoju, kad gal verčiant į lietuvių kalbą buvo pridirbta vertimo klaidų. Panašiai kaip Mozės galvos spinduliai berods lotyniškame Vulgatos tekste tapo "ragais", todėl prie Vilniaus Katedros esanti Mozės skulptūra turi ragus. Atkreipkite dėmesį kada nors . Visko pasitaiko net ir geriausiems vertėjams, (čia kalbu kaip pati turinti 10 metų vertimo patirtį). Aišku, Jūsų teisė nesutikti  .

[Silvija]

Kadangi Giedrė metė iššūkį šios maldos lietuviškam tekstui čia:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,861.msg12707/topicseen.html#msg12707

pagalvojau, gal galėtume ,"perbėgti" per jį, pasigilinant į atskirų frazių turinį ir įsitikinant, ar tikrai čia nėra užslėpta "Mozės ragų"

[kukulis]

O gal peržiūrim Evangeliją ir jei rasim ką neteisingo, tai pataisom? 

[kukulis]

Užtai ir dėjau "tik" į kabutes

O dėl vertimo patirties, tai gerai kad parašei, tai žinosiu į ką kreiptis, jei reiks ką nors išsiversti
Iš kokių kalbų verti? Anglų, rusų? O gal dar iš kokios nors, pvz. vokiečių?

[Giedrė]

Verčiu iš anglų  bei iš prancūzų. 

[Giedrė]

Silvija, būtų puiku perbėgti per formuluotes... Gal jas geriau suprastume? Gal yra kokios medžiagos apie tai?

[kukulis]

Tikrai būtų gerai peržvelgt. Tik aš asmeniškai niekad nesusimąsčiau, kad galėtų būti kas nors negerai... Giedre, o kuri vieta tau labiausiai nesuprantama?

[Giedrė]

"Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo;
gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu."
- Kam du kartus ta pati formuluotė? - Dievą iš Dievo [...] tikrą Dievą iš tikro Dievo; Ką ji reiškia iš esmės? Man aiškiau sename "Tikiu ..." - juk pasakyta : "tikiu vienatinį Jo sūnų". Kam tie sudėtingumai, kurie iš esmės nieko naujo nepasako, tik sunkiau atsiminti?

Kaip tai gimusį, bet nesukurtą? Kas čia per idėjos? Juk Jėzus tikras Dievas ir tikras Žmogus. Tai reiškia, kad Jėzus prieš gimdamas ir vystėsi gimdoje bei gimė normaliai, nors ir buvo Dievas. Ką reiškia šviesą iš šviesos? Čia poetinė metafora dėl gražumo, ar kas? Senajame "Tikiu ..." nėra tokių priedų.

"Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi." Kam tas "priėmė kūną" - viskas sename "Tikiu ..." aišku - "gimė iš Mergelės Marijos". Paprasta. Kam tos naujovės?

Ir dar: "Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją"- kam tie nauji titulai? Juk Šventoji Dvasia turi tiek vardų. Visų neišvardinsi...

Viena vietelė papildoma: " regimosios ir neregimosios visatos" - senajame "Tikiu... " apie jokias visatas nėra kalbų. Kas čia per naujadarai? Kam jie reikalingi?

Tai tiek trumpai - visa kita maždaug atitinka senąjį normalų "Tikiu...". Su lotynišku tekstu palyginti negaliu, nes lotyniškai nemoku.

Jei atvirai, kai išgirstu tą naują "Tikiu, ..." tekstą, tai visa mano prigimtis priešinasi tiems naujadarams. Mane tai papiktina kiekvieną kartą. Sukalbu ar perskaitau tekstą  tik dėl to, kad visi kalba, bet nei jokios širdies, nei dvasios toje maldoje neatrandu.  Nusiraminu tik sau tyliai ir ramiai sukalbėjusi savo mielą, senąjį "Tikiu..." Tada jaučiuosi kaip grįžusi namo pas Dievą ir galinti su Juo paprastai pasikalbėti. Be popierėlių ir formalių posakių.

[kukulis]

Na, daug neparašysiu, nes žinios mano skurdžios. Parašysiu tik ką girdėjau. O girdėjau štai ką:

Tikėjimo išpažinimas visų pirma nėra šiaip malda, į jį sudėtos beveik visos krikščioniškos dogmos. Kam tos dogmos? O jos tam, kad nebūtų erezijų. Nes būtent pirmaisiais krikščioniškos Bažnyčios amžiais buvo daugybė erezijų. Dalis iš tų erezijų kilo iš žmogaus proto neįgalumo suprasti kai kuriuos apreiškimo dalykus, o dalis - piktybinės pastangos iškraipyti krikščionių tikėjimą , sukuriamos krikščionių priešų.

Todėl dėl kiekvienos frazės atsiradimo, turbūt reiktų žiūrėti iš istorinės pusės.

Dabar konkretizuojant, pažymėsiu tik tą vieną dėl kūno priėmimo iš Mergelės Marijos. Kaip jau rašiau, daugelis nesupranta Trejybės dogmos. Kai kam atrodo, kad prieš gimstant Jėzui Kristui, buvo ne Trejybė, o tik Dievas Tėvas ( ir gal būt Šventoji Dvasia, nežinau kaip ten kam atrodo ) , o tik po Jėzaus gimimo atsirado trejybė. Tai yra erezija, kuri dar gyva ir šiais laikais, todėl frazė: "priėmė kūną iš Mergelės Marijos" yra būtent skirta kovai prieš šią ereziją.

Dėl kitų frazių gerai nežinau, galiu tik iš nuojautos parašyti, tačiau geriau tegul kiti pasisako

P.S.
Dėl nuorodų, gal tiktų paieškoti apie taip vadinamą arijonų ereziją. Kažkada per Marijos radiją buvo kalbama, ir ten daug kas paaiškinta apie švč. Trejybę.

[Varlė keliauninkė]

Ką reiškia šviesą iš šviesos? Čia poetinė metafora dėl gražumo, ar kas?

Matyt reikėtų skaityti Pradžios knygą. Dievas tarė: Tebūna šviesa. Ir šviesa pasirodė. Kas ta šviesa buvo?
Atkreipk dėmesį, kad šviesulius Dievas sukūrė tik ketvirtą dieną.

Man tai labai gražus šitas ilgasis išpažinimas. Kaifuoju nuo jo :-)

[Silvija]

O gal peržiūrim Evangeliją ir jei rasim ką neteisingo, tai pataisom? 

Ne dėl to kad taisyti, kukuli, o kad įsigilinti

Šiaip tai, nuostabu, kad klausimai Giedre, kyla, bet su piktinimusi tai tu atsargiai. Jei maži vaikai nuolat piktintusi, jie nieko neišmoktų

Man irgi gražus šis išpažinimas. Jį lengviausia išmokti, kai neturi jokios šperos. O kas link įsigilinimo į frazes, tai mes juk turim bendruomenėje teologą!