Pozityvaus mąstymo, bei pasitikėjimo savimi kulto įtaka mūsų gyvenimams

[Diak. Tomas M.]

Cituoju Silviją:

Benediktas XVI apie šventumą:

švento gyvenimo tikrąjį paprastumą ir didingumą sudaro štai kas: susitikti su Prisikėlusiuoju sekmadienį; palaikyti ryšį su Dievu dienos pradžioje ir pabaigoje; priimant sprendimus vadovautis Dievo mums suteiktais ,,kelrodžiais", kurie tėra meilės formos. ,,Todėl tiek Dievo, tiek artimo meilė yra tikro Kristaus mokinio žymė" (Lumen gentium, 42). Štai šitai yra krikščioniškojo gyvenimo, buvimo šventam tikrasis paprastumas, tikroji didybė ir gelmė.

Štai kodėl šventasis Augustinas, komentuodamas Jono pirmojo laiško ketvirtąjį skyrių, galėjo drąsiai pareikšti: ,,Dilige et fac quod vis – Mylėk ir daryk, ką nori." Toliau jis tęsė: ,,Jei tyli, tylėk iš meilės; jei kalbi, kalbėk iš meilės; jei taisai, taisyk iš meilės; jei atleidi, atleisk iš meilės; leisk meilei tavyje įsišaknyti, ir iš tų šaknų išaugs tik gera" (7, 8: PL 35). Kurie vadovaujasi meile, pilnatviškai gyvena meile, tuos veda Dievas, nes Dievas yra meilė. Štai kodėl šie didūs žodžiai teisingi: Dilige et fac quod vis.

Jei viskas taip paprasta, tai reiškia sunkiausia būti paprastam?

O kaip gi... Juk iš vakarų atėjusi "pasitikėjimo savimi", bei "pozytivizmo" banga mus tik ir moko sau ir savo vaikams kartoti: nuostabu! tu tai gali! tu esi ypatingas! tu nusipelnei to! tu nusipelnei daugiau nei to! tu esi geriausias! ir t.t. ir pan.

Ir kaip po dešimtmečių, prisotintų tokiomis mintimis ir "paskatinimais", galima prisiversti pasakyti: aš esu niekas, aš esu dulkė, aš esu nusidėjėlis, iš savęs aš nieko gera negaliu padaryti, aš esu nevertas viso, ką gavau, gaunu ir gausiu ateityje... 

Ypač tai labai paveiks dabartines vaikų kartas, nes dainų tekstai, filmai, knygos yra perpildytos panašių minčių.

[Silvija]

Pažįstu ir tarp tikinčiųjų tavo apibūdintų abiejų tipų žmonių (būna ir kitas variantas, kai žmogus visai jau neturi pasitikėjimo savimi). Ir negalėčiau sakyt, kad vieni yra geresni už kitus . Pastebėjau, kad paprastai pirmiesiem pritrūksta savęs kaip nuodėmingos prigimties žmogaus pažinimo, o antriesiem – savęs kaip Dievo vaiko pažinimo, savivertės.

Kai netobulas auklėjimas (ar jis būna kada nors tobulas?  ) padaro žmogui tokią ,,meškos paslaugą", jam pačiam rasti saiką čia jau gali padėti tik Dievo Dvasia, kuri yra nuolat kurianti ir tobulinanti, padedanti žmogui tapti harmoningu.

O dėl vaikų - labai pritariu, tiesiog baisiuosi, kai jaunos mamos iš jų daro dievukus. Pati gailiuos, kad saviškių pirmiausia nemokiau patarnauti kitam žmogui, t. y. nunešti, paduoti, paklausti: kaip jauties ir pan.

[Agnietė]

Pasitikejimo savimi, pozityvaus mastymo ir savo egoizmo statymas - temos nagrinejamos istraukose is interview su Dave Hunt ir Johanna Michaelsen. Vaizdo kokybe prasta, bet garsas geras, o pati medziaga labai vertinga. :

Septinta dalis :
https://www.youtube.com/watch?v=w-S8hGJd8TY&feature=relmfu

Astunta dalis :
https://www.youtube.com/watch?v=gjzweV-_EaE&feature=relmfu

Del devintos serijos -  neziureti pabaigos, turintiems baimiu zmonems - pabaigoje pateikiami trikdantys prisiminimai buvusios okultistes.

Devinta dalis :
https://www.youtube.com/watch?v=8iYbEd_YtWU&feature=relmfu

[Nieko nežinau]

O kaip gi... Juk iš vakarų atėjusi "pasitikėjimo savimi", bei "pozytivizmo" banga mus tik ir moko sau ir savo vaikams kartoti: nuostabu! tu tai gali! tu esi ypatingas! tu nusipelnei to! tu nusipelnei daugiau nei to! tu esi geriausias! ir t.t. ir pan.

prisiminiau pieš kelis metus po internetą klaidžiojusias B.Geitsui priskiriamas mintis. Susišaukė. 

"Bilas Geitsas (Bill Gates) neseniai sakė kalbą universitete apie 11 dalykų, kurių jaunimas niekada neišmoks mokykloje. Jis kalbėjo apie tai, kad politiškai korektiškas ir pagyromis grįstas auklėjimas sukūrė jaunąją kartą, kuri visiškai nesuvokia realybės, ir kad toks auklėjimas sudaro prielaidas patirti nesėkmes realiame gyvenime.

1. Gyvenimas yra neteisingas – pratinkitės prie to.

2. Pasauliui nerūpi jūsų savigarba ir savo vertės pajautimas. Pasaulis tikisi, kad jūs, VISŲ PIRMA, kažką nuveiksite vardan to, kad galėtumėte gerai jaustis.

3. Jūs neuždirbsite 60 000 JAV dol. per metus tuoj po mokyklos baigimo. Jūs netapsite viceprezidentu ar neturėsite palydovinio telefono automobilyje, kol to neužsidirbsite.

4. Jei manote, kad jūsų mokytojas nepakenčiamas – pamatysite, koks bus jūsų viršininkas.

5. Užsidirbti pragyvenimui kepant kotletus nėra jūsų savigarbos žeminimas. Jūsų tėvai kotletų kepimą vadino PROGA.

6. Jei jūs patirsite nesėkmę, tai nėra jūsų tėvų kaltė. Neverkšlenkite dėl savo klaidų, mokykitės iš jų.

7. Iki jums gimstant jūsų tėvai nebuvo tokie nuobodūs. Tokiais jie tapo apmokėdami jūsų sąskaitas, skalbdami jūsų drabužius ir klausydami jūsų kalbų apie tai, kokie ypatingi jūs esate ir kokie nevykėliai yra jūsų mokytojai. Tad prieš imdamiesi gelbėti atogrąžų miškus nuo jūsų tėvų kartai priklausančių niokotojų, visų pirma, pamėginkite išsikuopti rūbų spintą savo kambaryje, tvarkingai sudėti batus koridoriuje ir pavalgius išsiplauti savo indus.

8. Jūsų mokykla gal nebeskirsto vaikų į laimėtojus ir pralaimėtojus, bet gyvenimas to daryti nenustojo. Kai kuriose mokyklose yra net panaikinti neigiami įvertinimai, ir jums leidžiama daugybę kartų mėginti, kol randate teisingą atsakymą. Tai visiškai nepanašu į tai, kas vyksta realiame gyvenime.

9. Gyvenimas nėra suskirstytas į semestrus. Jūs negausite tokių ilgų vasaros atostogų, ir darbdaviui visai neįdomu, ar jūs turite laiko ATRASTI SAVE – darykite tai asmeniniu laiku.

10. Televizija NĖRA realus gyvenimas. Realiame gyvenime žmonės turi palikti kavines ir eiti į darbą.

11. Gerai elkitės su vėplomis – gali būti, kad vienam iš jų jums teks dirbti."

[Agnietė]

Meta, puikus zodziai !

Erika, o gal galėtum svarbesnius momentus/mintis išversti?

Silvija, as dabar mastau ar tai buvo i temos krypti, kuria klostosi diskusija. Tu irasu tema yra konkreciai demaskuoti New Age pozityvaus mastymo filosofijas ir ju autorius, sasajas su okultu.

[Diak. Tomas M.]

Manau, kad tai, ką įdėjo Erika, yra susiję, nes tie "švelnūs" pasireiškimai, kuriuos mes matome ateinant per kultūros terpę, yra jau išvystyti iki "mokslo" lygio, panašiai kaip socialistinės idėjos peraugo į mokslinį marksizmą ir komunizmą.

Tokiu būdu, prisidengiant gerais tikslais ir garsiomis asmenybėmis, net tokiomis kaip Opra, leidžiamos knygos ("Paslaptis"), kuriamos įvairios "asmeninio tobulėjimo" programos ir t.t. ir pan.

Todėl tikrai gerai yra žinoti įvairius pasireiškimus, kad žinotume, kas ir kaip.

P.S. Erika, aš įdėjau tavo perspėjimą prie tos nuorodos

[Agnietė]

Bandau versti, bet ne labai glaustai gavosi.

"Viskas prasideda nuo noro buti sekmingu. Kas tame blogo? Nes zmones nori pasiekti sekme ne ziuredami i Dieva, bet i blogio jegas. Jie pradeda ziureti i save.
Pasitikejimo savimi ir meiles sau filosofija pradeda skverbtis i baznycias.
Vienas is zymiausiu Amerikos televizijos evangelistu Robert Schuller teigia : "Mes nesame blogi. Mes tik esame blogai informuoti, kokie geri mes esame. Nuodeme arba kaltes jausmas yra pasitikejimo savimi praradimas". D. Hunt pamini kitas panasias evangelisto mintis kaip : "Jezaus sekme atejo is jo pasitikejimo savimi" ir daug kitu. "Krikscionybe daro zala zmones versdama suvokti ju prarasta ir nuodeminga kondicija/prigimti".

D. H. klausia kam tai daro zala? Musu ego.Mes nonorime sakyti zmonems, kad jie nuodemingi. Bet norime statyti ju ego.

Pozytivus mastymas visuomenes sluoksniuose ir psichologijoje :
Populiarus motyvuojantys spykeriai sako : musu problema, kad mes nezinome, kokie nuostabus esame zmones. Ir mes esami verti geriausio.
Vienas is populiariausiu krikscioniu psichologu teigia, kad  musu visuomenes sveikata priklauso nuo to, ar lengvai esame asmeniskai priimami aplinkiniu - t.y. ar turime pasisekima tarp aplinkiniu. Ir kol pasitikejimas savimi bus nepasiekiamas dideliam procentui zmoniu, tol visuomeneje vyraus protine negalia, neurozes, alkoholizmas, narkomanija ir pan. teigia sis psichologas.

D. H. sako, Biblija mus moko ziureti i Jezu ir tokiu butu buti pakeistiems ir panasiems i Jezaus atvaizda. Taciau musu laikai  moko mus statyti savo imidza toki, koki  norime. Ir jega mumyse pakeis mus ir padarys tokius, kokiais mes norime buti.

J.M. mini, kad tai yra okulto savybe statyti save, kad galetume tapti kazkuo dideliu ir galingu, nauju zmogumi, galinciu uzvaldyti pasauli. Tuo tarpu Jezus sako, atsisakyk saves, paimk savo kryziu ir eik paskui mane.

Vienas is populiariausiu sekmes rasytoju Napoleon Hill, kuriuo vadovaujasi daug sekmingu biznio vadovu, pats savo knygoje pripazista, kad jam buvo padiktuoti sekmes principai "Isminties Mokyklos Vadovu", kurie materelizavosi pries ji ir teike jam sekmes formules. Jos tapo pagrindu visos sekmes, pozityvaus mastymo filosofijos. Kiti autoriai tai pereme. Principai tokie -musu protai turi jega. Reikia tureti sveika ego, pasitikejima savimi. Ir musu tikslas - tapti saves seimininkais. Kryptis ir tikslas - tiketi zmogaus potencialu, ne Dievu.

Dar anksciau nei N.Hill, F.Nyce teige " Mes turime matyti save - kas mes is tikruju esame". Jis teige "Musu problema, kad mes nemylime saves pakankamai. Mes neapkenciame save". Ir daug kitu psicholgu elaboravo sia tema ir teige, kad reikia myleti save, prisidengdami ir iskraipydami Jezaus zodzius -  net ir Jezus liepe myleti save -mylek kitus taip, kaip myli save. Tokiu budu teigiant, kad meile sau yra bibliskai paremta.

D.H. aiskina, kad musu nuodemiu priezastis yra puikybe, o psichologai aiskina, kad tai musu nepakankama meile sau yra problema, nes kitaip mes negalime patiketi, kad Dievas myli mus, nebent mes esame verti Dievo meiles.

D. H. aiskina, kai zmogus skundziasi, kad jis nekencia saves, nes jis turi spuogu arba turi virsvori ir pan. - tas zmogus is tikruju labai myli save, nes jei jis nekestu saves, jis dziaugtusi esas negrazus. Tiesa ta, kad tu myli save ir del to pergyveni del savo isvaizdos.

D. H. sako, mes turime nusisukti nuo saves ir musu akys turi buti nukreiptos i Dieva. Atsakymai, ne manyje, bet Dievuje. Galia ne zmoguje. Dievo stiprybe pasireiskia musu silpnume.

Pozytivus mastymas neturi nieko bendra su moralinem vertybem, neturi nieko bendro su tuom, ar tai yra tiesa ar melas, ar tai yra is tiesu paremta Biblija. Tai tera dumai, kuriais norima uzmaskuoti, kad nesuprastume ar tai atitinka Biblijos mokyma, ar ne. Pozytivumas patrauklus, nes jis bando itikinti, kad tai kas yra pozytivu - visados yra tiesa, o kas yra negatyvu - tas melas. Is kur tai atejo - Rojaus Sodas. Kas buvo negatyvus veikejas - Dievas, kuris teige, jei suvalgysi nuo to medzio - mirsi. Pozytivus veikejas buvo setonas, sakydamas Ievai - nebijok, nieko neatsitiks bloga, tapsi dievu.

Pati populiariausia Biblijos eilute, cituojama visose pozityvaus mastymo knygose: " Ka zmogus masto, tuom jis ir yra" . Galima padaryti prielaida, kad gali pakeisti tai, kas esi pakeisdamas savo mintis.
D.H. aiskina, kaip is konteksto yra isimta ir ne pagal paskirti naudoja sita populiari eilute. Tai yra Patarliu knygos eilute 23:7. Karalius Saliamonas pries mirti duoda patarimus sunui. Jis sako, kad po mirties kai jis taps karaliumi, jis puotaus su daugeliu didiku. Tevas aiskina, kad kai sie vaisins sunu  ir kalbes - valgyk kiek tinkamas, mes busime draugai, sudarysime sajunga - tevas ispeja - tu negali tiketi ju zodziais, bet tai kas yra ju sirdyse - tai yra tiesa. 
Taciau pozytivaus mastymo knygos cituoja sia trumpa eilute ir teigia, jog ju filosofija yra paremta bibliskai."


P.S. Aciu, Tomai.

[Silvija]

O, dėkui, Erika, didelį darbelį padarei!

Pasitikejimo savimi ir meiles sau filosofija pradeda skverbtis i baznycias.

Iš tiesų, daug klausimų dėl šito. Jau prieš keletą metų teko bernardinuose.lt sudalyvaut diskusijoje dėl mūsų kun. jėzuito R. Gurkšnio homilijose nuolat propaguojamo pozityvumo idėjų tikėjime. Tada labai stipriai oponavau jo stiliui, kuriame atrodo buvo tyčia aplenkiama kryžiaus tema, nekalbama apie auką. Stebėjausi, kad vykstančius lyderystės renginius remia Marijos Radijas ir bernardinai.lt. Nebuvau pati tose konferencijose, todėl negalėčiau plačiau šnekėt (čia kaip ir su tuo Castelluci spektakliu), bet toks jausmas, kad kažkas čia ne taip ir aš kažko nesuprantu  .

Neseniai išgirdau dar vieną įdomų vertinimą, kad net tikėjime, kaip ir politikoj, yra kairė ir dešinė. Ir tai susiję su Vakarų bei Rytų krikščionybe. Kaip taisyklė vakarietiški dvasingumai yra ,,apsivėlę" visokiais pasaulietiškais ,,papildais", o rytų kryptimi rasime žymiai švaresnę, mažiau nuo Evangelijos nutolusią tradiciją, tačiau kietą ir nepakančią jokiom naujovėm. O gyvenimas nestovi vietoj, tikėjimas juk – tai nuolatinis buvimas kelyje, nežiūrint vien į dangų, bet ir remiantis kojomis į žemę. Taigi, vis apsidairant ir pastebint, ko reikia silpniausiems iš mūsų. Gal silpniausias šiandien ir yra tas vakarietis, susipainiojęs iki kaklo. Juk toks Bilas Geitsas savo sentencijom ("Gerai elkitės su vėplomis – gali būti, kad vienam iš jų jums teks dirbti") tik dar kartą įstumia "nuauklėtą" jaunuolį į vartotojiškumo mėsmalę.

Kartais pasiskaitau/paklausau Maskvos dvasinės akademijos ir seminarijos profesoriaus A. I. Osipovo, jis į klausimą ,,ar galima auklėjant vaikus, juos girti?"
atsako: ,,Tik angelas gali sau nepakenkdamas išgirsti ir išklausyti žmogiškas pagyras. Šventieji Tėvai sakydavo, kad reikia pagirti ir paskatinti puolusį į depresiją žmogų, taip padedant jam atsikelti, bet giriant vaiką, galima iš jo išugdyti tuščią garbėtrošką, todėl šį blogį reikia raut iš pat šaknų, kai tik jis užsimezga.
Kažkada buvo garbinami didvyriai, kurie už draugus gyvybę atiduodavo, bet šiais laikais yra tendencija garbinti lyderius, tik deja, šių laikų ,,didvyrių" intencija nėra ta pati, jie paprastai iškyla kitų sąskaita." 

Mačiau vieno belgų misionieriaus Bibliją, kurios eilutės nuspalvintos dviem spalvom: viena – pozityvios, kita – negatyvios vietos. Pasirodo, jis savo dvasios tėvo patarimu taip pat lipo iš savo depresijos medituodamas pozityvų Dievo žodį.

Mūsų visuomenė iš tiesų serga negatyvumu, yra labai depresyvi (čia kalbu apie Lietuvą). Seniau būdavo paklausus žmogų ,,kaip gyveni?" jis niekad nepuldavo guostis kaip viskas yra blogai, ,,pilti" ant valdžios ir pan. O dabar taip yra. Bet ar žmonėms trūksta pozityvaus mąstymo? O gal tik sveiko tikėjimo mokslo?

Dar anksciau nei N.Hill, F.Nyce teige " Mes turime matyti save - kas mes is tikruju esame". Jis teige "Musu problema, kad mes nemylime saves pakankamai. Mes neapkenciame save". Ir daug kitu psicholgu elaboravo sia tema ir teige, kad reikia myleti save, prisidengdami ir iskraipydami Jezaus zodzius -  net ir Jezus liepe myleti save -mylek kitus taip, kaip myli save. Tokiu budu teigiant, kad meile sau yra bibliskai paremta.

Kaip jau esam kalbėję temoje 'Ką reiškia mylėti save?', pasitikrinti ar teisingai tą darome galima pagal tris punktus: 1) save pažinti (kaip nuodėmingą ir kaip Dievo vaiką) 2) save priimti (tokį, koks esi - silpną, kad negali nieko nuveikti be Dievo) ir 3) save atiduoti (dalinti visa, ką esi gavęs iš Jo kitiems). Neveikiant kuriai nors grandžiai, mūsų meilė sau iškrypsta, prasideda jos parodijos.

Atskirti tikra nuo netikro, kviečius nuo raugių darosi vis sunkiau. Piktasis slapstosi rafinuotai prisidenginėdamas gražiom kaukėm ir tai – dar vienas paskutinių laikų ženklas. Atpažinti gali padėt tik Šventoji Dvasia ir įsitvirtinimas Jėzuje, ryto-vakaro pasišventimas ir nuolatinis atsivertimas.

[Nieko nežinau]

Dėkui, Erika...

Ne kartą teko užkibti už panašios diskusijos dėl šito reiškinio pačioje Bažnyčioje, turiu minty tą patį ką ir Silvija...

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-02-05-rytis-gurksnys-sj-minties-galia/76477

Na neišeina visko vienu kąsniu, kad čia "viskas tvarkoje" ir tiek, kliūva "nekurios" detalės tame  "krikščioniškame koučinge" nors pasiusk...

[Rūta]

Dėl Naujojo Amžiaus (New Age) ir kaip į jį žvelgti, galima pasiskaityti čia:
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/jezus-kristus-gyvojo-vandens.html
(Pagaliau radau, kur šis dokumentas galėtų būti įdėtas )

Diskusija daug apmąstymų sukėlė.

[Diak. Tomas M.]

Rūta Peter FaceBook'e komentavo:

Manau, kad tarp pasitikėjimo savimi ir nuolankumo Dievui nėra jokio prieštaravimo. Bet abu dalykai turi būti tikri. Pakankamai dažnai pasitikėjimas savimi painiojamas su nuostata "AŠ viską galiu pats", o tariamu nuolankumu dangstomas nenoras imtis atsakomybės už savo gyvenimą.

Na, apie ,,aukso veršio" garbinimo pavojų įspėja jau Senasis Testamentas - ir, manau, nereikėtų to "aukso veršio" suprasti pažodžiui. O ir pats pirmasis iš10 Dievo įsakymų yra - neturėk kitų dievų, tik mane vieną: taigi tai jau savaime aišku, kad BET KO iškėlimas bent jau lygiai su Dievu - nepriimtinas. O bet tačiau, Jėzus niekur nemokino nieko niekinti - nei pinigų, nei, tuo labiau, žmogaus ar jo savigarbos. Atvirkščiai, visas Naujasis Testamentas pilnas istorijų, kuriose pabrėžiamas bet kurio žmogaus orumas - o tai neatsiejama nuo sveiko savo ir kitų savivertės jutimo! Taigi manau, kad savivertės suvokimo - kurio žmonėms pakankamai dažnai trūksta - ugdymas yra geras dalykas. Ir nuolankumas Dievui tada ateina pats savaime - panašiai kaip moksle, kai kuo daugiau sužinai, tuo daugiau supranti, kiek dar nežinai... Bedos prasideda tada, kai savivertė pradedama painioti su egocentrizmu.. Bet kovoti su tuo patarimais, kad "vaikų girti iš viso negalima" - mano manymu, absoliuti nesąmonė.

[Diak. Tomas M.]

"Ir nuolankumas Dievui tada ateina pats savaime..."

Aš labiau linkstu į tą pusę, kad pirmiau reikia mokyti nuolankumo, nes tai yra pamatinis dalykas, kurį žymiai sunkiau išmokyti ir suprasti, o tada jau ir savigarba ateis pati savaime, bet jau sveikoje formoje, nekonkuruojančioje su nuolankumu

[Giedrė]

Pozityviame mastyme nematau nieko bloga, jei viskas su saiku. Ypač pozityvumo stinga mūsų krašte, kur vyrauja šiurpi nuostata "mažas esu, pakeisti nieko negaliu, todėl matydamas neteisybę geriau patylėsiu arba dar ir pritarsiu, kad tik nenukentėčiau, o jei kas - duosiu kvailiui kelią". Turbūt tai pažįstama daugeliui, o man baisu, kai tokia chameleoniško prisitaikėlio nuostata įdiegiama jau net darželiuose. Per kvailius aukštuose postuose, kuriems vis duodame kelią,  nebėra gyvenimo padoriems žmonėms. Viltį praradę žmonės puola žudytis, jau net vaikai. Būtų mano valia, tai optimizmo skatinimą per krikščionišką prizmę padaryčiau privalomu dalyku, kaip ir meninį ugdymą, klasikinius pramoginius šokius mokyklose. (Taip jau daroma Jungtinėje Karalystėje). Paryžiuje teko matyti plakatus: "Nesižudykite! Mums Jūsų reikia...". Kiekvienas  turi jaustis vertingas, reikalingas, laukiamas, naudingas, galintis keisti jam netinkamą tikrovę į gerą pusę. Kol to nesuprasime, toliau stagnuos visas kraštas, o žmonės rinksis nebūtį vietoje būties. Visi klausia: "Kodėl jis / ji nusižudė?" Atsakymas juk paprastas: "Tai padarė, nes jautėsi nereikalingas, nemylimas, nevykęs ir atsumtas".

Na, o B. Geitso mintys - tipiško mamonos garbintojo mintys, kuris nesirūpina nei žmonių savigarba, nei jų savirealizacija, nei orumu.  Pritariu tik būtinybei susitvarkyti aplink save, imtis bet kokio darbo, jeigu prispiria skurdas ar bėda,  ir neužsidaryti TV pasaulyje. Vis atrodo, kad kažin ką reikia padaryti, kad suteiktum laimės kitam. O viskas, mano manymu, labai paprasta: pamatei pasimetusį, tai NUOŠIRDŽIAI patark, atėjo nuliūdęs - paguosk, parodyk galimą išeitį, šalia vargstantis senukas, pakviesk jį sekmadieninių pietų su savo šeima - kartu pavalgys ir pabendraus, kažkas muša žmoną, tai neuždaryk langų, kad nieko negirdėtum, bet skubiai kviesk policiją, ligonį aplankyk - sriubos atnešk, vienišą kartu pabūti pakviesk, biednas vaikas neišgali nusipirkti pratybų sąsiuvinio ar į ekskursiją su klase nuvažiuoti, tai tegu turtingesni tėvai TYLIAI, NEMURMĖDAMI IR NESIGIRDAMI sumeta po litą ir problema išspręsta, o visi bus kažkiek laimingesni. Visada yra išeitis, tereikia nebūti abejingam ir aktyviai imtis veiksmų. Juk ne tas kuris tik Dievo šaukias įeis į Jo karalystę, bet tas, kuris mylėjo ir veikė.

[Nieko nežinau]

Su saiku, ne su saiku... sunkiai pamatuojami dalykai kur čia tas saikas. Optimizmas - viskas OK, ne kartą girdime ŠR kvietimą būti džiugiais. Bet čia kalba apie tai, kai iš pozityvimo daromas dievukas vardu "minties galia", kai Dievo kaip ir nebereikia, nes pats viską su savo minties galia sugebu. O krikščionio džiaugsmo priežastis kaip tik tame, kad ar džiaugsme ar varge jis nėra vienas. Kad turi kieno rankos kibtis, o ne tik pats savo mantrelės "bus gerai, bus gerai, bus labai gerai". O oops ir blogai - kas tada? Per mažai pozityviai nusiteikei? Tas pozityvizmas apie kurį kalbu iš savęs vieną dieną išsisemia, nėra pakankamas, kad atlaikytų. Nes gyvenime yra visaip. Ir gerai ir blogai. Esmė - nepalūžti, o ne "nesugebėjau savo minčių nusireguliuot tinkamai". Juk čia finale dar daugiau į savęs sumenkinimą atveda.

Todėl to inertiško pozityvizmo kulto skatinimo "viską galiu savo minties galia"  vis tik netapatinčiau su džiaugsmingumu. Nes pirmasis yra tiesiog su laiku besidemaskuojantis melas, atgrežiantis žmogų į save, savo minties sudievinimą, vietoj atgręžimo į tikrojo Džiaugsmo šaltinį. Tokia subtili bedievybės propagandos forma, kai kur aišku paminint Dievą (na Jis tokius gi sukūrė), bet parodant, kad kone visas viltis dėk į save, nes tu VISKĄ gali. Maždaug Dievas tave sukūrė tokį, kad tau Dievo ir nebereikia. O antrasis (džiaugsmingumas, optimizmas) - aš už.

[Giedrė]

Mintis - svarbu, nes geras mintis įkvepia Dievas, bet vien mintys, nieko nepadės, jei nebus veiksmo ir geros širdies. 

[Nieko nežinau]

Mintis - svarbu, nes geras mintis įkvepia Dievas

negali būt, o kur gi ta visagalė savo minčių kontrolė

Kalba iš esmės apie tai, kad kartais pasigaudami tokius "kultukus" nė nepastebėdami imam vaikščiot nei daugiau nei mažiau, o paribiais su ezoterika (na dar gerai jei paribiais).

pvz.
http://lt.netlog.com/angelosparnai/blog/blogid=3727

[Giedrė]

  Man toji minčių kontrolė visiškai nebūdinga. Ką galvoju, tą ir sakau. Turbūt pastebėjot jau, kad gana tiesmuka esu ... Tokia jau gimiau.

Na, o tie "Angelo sparnai", tai pilni kažin kokių kliedesių apie egregorus ir pan. Ypač prajuokino penkios vandens gėrimo taisyklės.  Tam Dievas ir davė burną, kad jausdama troškulį atsigaivinčiau. Tam jokių taisyklių nereikia, išskyrus higienos reikalavimus. Kaip tuo ezoteriniu šlamštu galima tikėti?

[Silvija]

Man toji minčių kontrolė visiškai nebūdinga. Ką galvoju, tą ir sakau. Turbūt pastebėjot jau, kad gana tiesmuka esu ... Tokia jau gimiau.

Viskas gerai, Giedre, bet vėl - su saiku , prisimink: ...mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimu...

Tarp kitko, saikas - labai jau biblinis žodis 

[Varlė keliauninkė]

Yra tokia A. Maceinos knyga 'Niekšybės paslaptis', apie antikristą, jo veikimą istorijoje. Youtube irgi yra trumpas pristatymas:
http://www.youtube.com/watch?v=CKaaPQGFubU

Pozityvizmas kaip toks nėra nei geras, nei blogas. Juk Dievas viską ką sukūrė, matė, kad 'buvo gera'. Esmė, greičiausia tame, kokiai dvasiai pasiduodame - Dievo ar antikristo. O velnias juk veikia aktyviai, jei pastebėjote, ir sugeba bet kurį gerą dalyką nukreipti nuo Dievo link savęs. Kad ir savęs meilė:

Velnias nemyli todėl, kad jis myli tik save patį. Meilė ir savimeilė išskiria viena kitą. Tai dvi jėgos, kurios eina Priešingomis kryptimis. Meilė visados yra išsiveržimas iš savęs. Kas myli, tas stato save šalia savęs, perkelia save į kitą, guldo savo gyvybę už kitą. Meilė iš esmės yra jėga būties linkui. Tai žvilgis tolyn nuo savęs. Tai šūksnis, ieškąs atoliepio. Meilės pagrindas yra Dievo paveikslas mumyse. Būdami sukurti pagal Viešpatį, mes savaime linkstame nuo savęs, linkstame į kitą, linkstame į savo Originalą. Dievas traukia mūsų būtį. Pačia esmine savo sąranga mes esame atgręžti į Jį ir nugręžti nuo savęs.

Tai citata iš tos knygos. Pakomentuočiau daugiau, bet visos dar neperskaičiau.

Ai, dar viena mintis. galbūt susišauks su aukščiau minėta - apie kryžių. Nenorėkime pasitatyti palapinių Taboro kalne ir pasilikti ten amžinai, kol dar pasaulyje vyksta kova ir pakankamai žiauri, nes ir Kristus atsimainė trumpam, kad sugrižtų ir paaukotų save. Už mus. Niekas nebus gerai iki galo mūsų tikrovėje - Viešpats sėja kviečius, o velnias rauges - viskas yra susimaišę, tačiau Kristus juk neleido jų išrauti iki laikų pabaigos..

Beje, šalia youtūbinės nuorodos, dešinėje, yra labai įdomus Radžvilo komentaras apie Maceiną - kodėl jis mūsuose niekaip 'neprigyja'.

[Silvija]

Youtube's nuorodoj nuo 8:17 - aktualiai!