Psichologo pagalba

[Augustas]

"Jeigu kuri nors nuodėmė sukelia (neigiamus) psichologinius pokyčius, tai psichologas gali padėti .... '

Ir apie tai kalbėjom.

Ir ką tada rašei Tu, jei tai nėra paslaptis, o ką rašiau aš? 

*****

Jėzuitų mokyme yra toks teiginys, kad mokslas turi apimti ne vien materialią sritį.

Teisingas teiginys.  Bet mes dabar kalbame ne apie tai, ką turi apimti mokslas apskritai, bet labai konkrečia tema: ar teologija ir psichologija yra dvi skirtingos mokslo šakos, ar psichologija yra teologijos atšaka. Kaštono nuomone (jei teisingai ją supratau), psichologija yra teologijos mokslo šaka. O mano nuomone, psichologija ir teologija yra dvi skirtingos mokslo šakos.

Todėl, atsižvelgdamas į šitą pateiktą pafilosofavimą, labiau palaikau Kaštono poziciją nei Augusto.

O dabar, kai tiksliai žinai, dėl ko mes čia su Kaštonu diskutuojame, norėčiau, kad dar kartą išsakytum savo nuomonę ir paaiškintum, kodėl ji tokia, o ne kitokia.

[Kaštonas]

"Ir ką tada rašei Tu, jei tai nėra paslaptis, o ką rašiau aš?  "

Panašiai rašiau kaip Tomas. Gal net lygiai taip pat.
cit. Tomą
" na kaip žmogus gali padėti atpažinti nuodėmę ir jos sukeltus pokyčius, jei jis pats netiki nuodėmės egzistavimu?"

Jei neklystu diskusija pakrypo link vaistų.


"O mano nuomone, psichologija ir teologija yra dvi skirtingos mokslo šakos. "
Tikriausiai pats laikas diskusijos scenoje pasirodyti "naujam reiškiniui" tokiam kaip dvasininkas.

[Silvija]

Gal turi kandidatą? Pakviesk. Nes mūsų su Tomu kvietimai kažkodėl būdavo nesėkmingi.

[Augustas]

"Ir ką tada rašei Tu, jei tai nėra paslaptis, o ką rašiau aš?  "

Panašiai rašiau kaip Tomas. Gal net lygiai taip pat.
cit. Tomą
" na kaip žmogus gali padėti atpažinti nuodėmę ir jos sukeltus pokyčius, jei jis pats netiki nuodėmės egzistavimu?"

Jei neklystu diskusija pakrypo link vaistų.

Na, jei taip, tai dvasinės ligos nėra tapačios psichinėms ligoms. O skirtingoms ligoms gydyti yra skiriami skirtingi vaistai. Jei konkreti liga yra antgamtinės kilmės, gydymo priemonės turi būti antgamtinės. Psichikos ligos ir sutrikimai priskiriami ne antgamtei, bet gamtai, nes pati psichika priskiriama gamtai, tad vaistai ir kitos gydymo priemonės turėtų būti gamtinės. Kartais žmogui būna ir antgamtinės ligos, ir gamtinės ligos kartu. Tada skiriamas gydytojų ir dvasininkų konsiliumas, kuris ir gydo, taikydamas ir gamtines gydymo priemones (gydytojai), ir antgamtines priemones (dvasininkai).

"O mano nuomone, psichologija ir teologija yra dvi skirtingos mokslo šakos. "
Tikriausiai pats laikas diskusijos scenoje pasirodyti "naujam reiškiniui" tokiam kaip dvasininkas.

O ką dvasininkas mums čia duotų? 

[Silvija]

Jau supratau, ką Kaštonas turėjo galvoje, ogi 1 Kor 2, 15:

Dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį.

[Pilgrim]

Paskutinių studijų metu,
kaip tik rašiau rašto darbą apie sekuliarios ir krikščioniškos psichologijos santykį.
Tarp jų yra neperžengiamas tarpeklis.

[Augustas]

Paskutinių studijų metu,
kaip tik rašiau rašto darbą apie sekuliarios ir krikščioniškos psichologijos santykį.
Tarp jų yra neperžengiamas tarpeklis.

Mes, matyt, taikom skirtingus psichologijos apibrėžimus, todėl Tau ir gaunasi tas neperžengiamas tarpeklis.  Būtų neblogai išsiaiškinti, kaip Tu ją apibrėži. 

[Sigitas]

Sveiki,

Kaip manote ar katalikams verta lankytis pas psichologus? Ar būna problemų, kurioms spręsti neužtektų kunigo pagalbos?
Jeigu taip, kokio psichologo reiktų ieškoti? Ar svarbu kad jis taip pat būtų katalikas?

1. Taip.
2. Taip. Mano gyvenime buvo.
3. Krikščionio. Geriau už psichologą krikščionį tik krikščionis katalikas kunigas, gydytojas psichologas (du viename). Lietuvoje yra tokių vyrų.
4. Žr. Ats. Nr.:3.

P.S.: nepatiko prikolai tarp brolių Kristuje Jėzuje Kaštono ir Augusto. Jūs če futbolą žaidžiat? 

[Diak. Tomas M.]

...remdamasis šventųjų "psichologų" raštais. Parašiau kabutėse, nes tokio žodžio tais laikais dar nevartojo, tačiau jeigu paskaitytume Jono Laiptininko raštus, tai pamatytume kad  daugumą, ką jis ten rašo, galima būtų pavadinti psichologija.

Ir gerai dar prisiminti Evagrijų Pontietį, kuris dabar jau vos ne psichologijos tėvu patapo, kai mokslininkai pradėjo nagrinėti jo raštus (nes, kaip ir Kukulis minėjo, mokslininkai anksčiau neskaitė tikėjimo vyrų raštų). Ir pagal jos raštus parašytą knygą Gabriel Bunge ,,Akedija".

[Pilgrim]

Augustai,
atsiversk psichologijos vadovėlį ir surasi psichologijos apibrėžimą.
Kažkokio atskiro, asmeninio apibrėžimo neturiu.
Nes studijose rašant darbą negalima remtis savo "pasvaičiojimais"
turi būti autoriai, kompetentingi šaltiniai ir nuoseklumas.
Dėstytojui negali pasakyti, man atrodo, manau, spėju.

[Augustas]

Augustai,
atsiversk psichologijos vadovėlį ir surasi psichologijos apibrėžimą.
Kažkokio atskiro, asmeninio apibrėžimo neturiu.

Tai tada, sakyčiau, turėtum suprasti, jog nėra "krikščioniškos", "budistinės" ar dar kokios nors kitos psichologijos, o yra tik vienas psichologijos mokslas, paremtas stebėjimo, apklausos, eksperimento ir pan. tyrimo metodais. Ir jei taip, tai kodėl įvedi perskyrą tarp "krikščioniškos"ir "sekuliaristinės" psichologijų? 

[Pilgrim]

Takoskyra įveda tas pats psichologijos mokslas, ne aš 
pateik psichologijos apibrėžimą, kuris tau arčiau širdies ir tada
takoskyrą galima bus praktiškai parodyti.

[Augustas]

O.K. Pilgrim'e.
Psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius, jų dėsningumus ir mechanizmus.
T.y. A.Jacikevičiaus knygoje "Siela, mokslas, gyvensena" (Vilnius, 1994 m.) pateiktas apibrėžimas.
Na, o dabar Tavo eilė parodyti, kokia gi yra takoskyra tarp "krikščioniškos" ir "kitokios" psichologijos. 

[Pilgrim]

Labai siauras apibrėžimas, todėl reikia papildomo klausimo, kas yra psichikos reiškiniai ?
P.s. neturiu po ranka šaltinio platesniam.

[kukulis]

Gal problema tame, kad nėra vieningo psichologijos mokslo kaip tokio, o tik daug įvairių jo šakų.

Panašiai kaip yra astrologija ir astronomija, taip ir čia, kol turim psichologiją, o ne psichonomiją, negalim nieko tiksliai pasakyti?

[Pilgrim]

Kukuli,
problema visai kitame. Ji bendra visiems socialiniams mokslams.
Tarp kitko pasakyti galima, pakankamai tiksliai.
Tačiau kol kas gvildenkim tik vieną temą, psichologijos apibrėžimą,
pasikartoju Augusto pateiktas yra siauras, reikalingas pilnesnis.
Arba atsakyti papildomą klausimą.

[Augustas]

O.K., pamėginsiu atsakyti į klausimą, kas yra psichikos reiškiniai. Matote, bėda ta, kad to, kas vadinama psichikos reiškiniais, mes tiesiogiai matyti ir tyrinėti negalime. Galime tik netiesiogiai suprasti apie jų egzistavimą iš jų išorinių apraiškų, tokių kaip rankų gestikuliacija, veido mimika, kalbėjimas, elgesio reguliavimas ir pan. Psichikos reiškinių pavyzdžiai yra dėmesys, mąstymas, atmintis, emocijos ir jausmai, nuotaika, temperamentas, charakteris ir t.t. Manau, kad psichikos reiškinius taip apibrėžtų ir bet kokios pasaulėžiūros psichologas, t.y., kad psichikos reiškiniai - tai neprieinami tiesioginiam pažinimui, tačiau organizuojantys ir reguliuojantys žmogaus veiklą reiškiniai, kurių pagalba vyksta aplinkos pažinimas, adaptacija prie aplinkos ir kitų žmonių, ateities numatymas... Kas kita būna tada, kai mėginama paaiškinti psichinių reiškinių esmė ir kilmė. Tačiau psichinių reiškinių apskritai kilmės ir esmės klausimas yra labiau filosofijos, o ne psichologijos dalykas. Psichologijos dalykas yra toksai: tokie reiškiniai egzistuoja, ir juos pagal galimybes reikia tirti moksliniais metodais, nustatant būdingus tiems reiškiniams dėsningumus, veikimo mechanizmus ir pan. Ir tai yra viskas.

[Pilgrim]

Lieka neaišku kas psichologijos objektas.

[Augustas]

Psichologijos objektas yra tai, kaip tie psichikos reiškiniai (pvz., emocijos, jausmai, mąstymas, atmintis ir pan.) įtakoja žmogaus gyvenimo būdą, darbą, veiklą, elgesį. Pvz., būna, kad žmogus elgiasi agresyviai. Tai psichologo uždavinys bus išsiaiškinti, kaip žmogaus agresyvų elgesį įtakojo jo mąstymo būdas, jo prisiminimai, jo patiriami jausmai ir emocijos ir kiti psichikos reiškiniams priskiriami dalykai.

[Pilgrim]

moksliškumo lengvai nepasieksim ...
mums bus pakankamas šis psichologijos apibrėžimas
psichologija - tai mokslas apie žmogaus elgesį ir psichikos procesus: suvokimą, mąstymą, jausmus taip pat įvairius asmeninius išgyvenimus, kurie elgesyje tiesiogiai nepasireiškia.
Kertinis klausimas - kas yra žmogus ?