Krikščionybė ir pagonybė Lietuvoje - vis dar tęsiasi neaiškus romanas

[kukulis]

Sveiki,
čia serbų dainininkės miksas, nesuprantu kalbos, bet balsas tikrai neblogas
http://www.youtube.com/watch?v=rVLlBDgQsOo

Pirmosios giesmės kalba graikų. Tai senovinė krikščioniška liturginė giesmė. Kita po jos einanti giesmė - Serbų kalba. Taip pat 100% krikščioniška. Ta pačia melodija bet kitomis kalbomis šią giesmę gieda ir kitų šalių ortodoksai krikščionys. Iš to ir sprendžiu, kad tai 100% krikščioniška giesmė, nors žodžių nesuprantu.

Kitos giesmės, manau, jau labiau gal pasaulietinės.

[kukulis]

http://carm.org/religion-cause-war

Dėl to carm.org saito. Jie ne katalikai ar ne?

Klausimas kilo dėl šitos vietos: http://carm.org/dictionary-predestination t.y. jie teigia, remdamiesi biblija kad predestinacija yra tikrovė.

Taip pat remiasi 529 metais įvykusiu "Oranžiniu Susirinkimu", kuriame buvo paneigta taip vadinama pusiau-pelagianistinė erezija. http://carm.org/semi-pelagianism .

Kiek visame tame tiesos?

Klausimas kilo dėl to, kad, jeigu mano atmintis neklysta, predestinacija katalikų bažnyčioje laikoma neteisinga doktrina, o tarkim sinergetika ( žmogaus ir Dievo bendradarbiavimas ) laikoma ortodoksų bažnyčioje teisinga doktrina, kas paneigiama tame saite, kur rašoma apie semi-pelagianism'ą.

[Diak. Tomas M.]

Kukuli, nežinau ar jie katalikai, bet esmė ne jų konfesijoje, bet tame tyrime, kurie jį atliko.

[Diak. Tomas M.]

Panaši istorija JAV:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,931.msg16923.html#msg16923

[kukulis]

Neseniai bendravau su baltų kultūros atstovu.

Supratau kelis dalykus.

1) Pagonybė yra natūrali žmonijos religija.
T.y. pats žmogus ieškodamas Dievo, sukuria neišvengiamai pagonybę.

2) Ryškiausias skirtumas tarp pagonybės ir krikščionybės - Dievo ir kultūros prioritetų skirtumas.
T.y. pagonybėje svarbiausia yra kultūra. Krikščionybėje svarbiausias yra Dievas.

[Silvija]

Su pirmu punktu sutinku 100 procentų, o dėl antro abejočiau, nebent eina kalba apie šiuolaikinę pagonybę. Nes seniau, kol žmonės dar neturėjo iš ko rinktis (nepažinojo krikščionybės), stipriai tikėjo savais dievais, laikė juos prioritetu, ir tai gal net jiems bus Dievo įskaityta

[kukulis]

Antras punktas gali būti mano pašnekovo asmeninė nuomonė.

Jis sakė, kad net ir kanibalizmas gali būti pateisinamas, kai kalbama apie kultūrą. Kaip pavyzdį paėmė neseniai įvykusį įvykį, kai į kažkokią salą atvykusį amerikietį suvalgė vietiniai ritualiniu būdu.

Jis pasakė, kad tai yra jų kultūros dalis, ir jie nepadarė jokios nuodėmės.

Tuo tarpu aš ir dar kitas žmogus, sakėme, kad kultūra nepateisina žmonių veiksmų. Taip kaip izraelitai, kai ėjo į pažadėtąją žemę, Dievas liepė išnaikinti ten esančias tautas. Tos tautos turėjo savo kultūrą, bet Dievas tos kultūros nepateisino. Vadinasi yra kultūrų, kurių Dievas nepateisina. Kai izraelitai ėjo į tas vietas, Dievas siuntė prieš tautas ligas, ir ligų nualintas tautas izraelitai nugalėjo ir užėmė jų žemes.

Taip pat ir inkų civilizacija - kaip tiria mokslininkai, nei iš šio nei iš to išnyko, nors buvo labai išsivysčiusi. Vėliau mokslininkai kasinėjo ir rado jų kultūros ypatybes - žmonių aukojimai dideliais kiekiais ir panašios baisybės. Mokslinio paaiškinimo, kodėl tos civilizacijos išnyko - nėra. Teigti, kad Dievas išnaikino tas tautas, galime, tačiau moksliškai to įrodyti negalime

[Kaštonas]

"Dievas liepė išnaikinti ten esančias tautas. "

ST yra istorija kai izrailitai turėjo apsupti miestą, jo sienas (tvirtovę)- sunaikinti. Išžudyti visus, nieko nepasiliekant...
Vėliau "išsiaiškinta", kad tas "mestas" buvo kaimelis su medine tvorele, o žmonių jame jau senai negyveno.

Neperlenk su išnaikinimais, tautomis ir "liepimu"

Ps yra knygų aiškinančių ST.
PPS ar tikrai Dievas LIEPĖ?!

[Silvija]

Dievo tautos istorija paženklinta karais, bet ar ne dėl šio nepakamo Dievo pažinimo Jis ir siuntė Sūnų? ST kovos mums, NT žmonėms, jau reiškia, kad išlipom ir senų batų ir atgal žiūrėti galime nebent iš naujo supratimo.

Todėl to pagonies, kuris pateisina ritualines žmogžudystes šiandien, požiūris yra nusikalstamas. Tad ir pagonybė, pažįstant krikščionybę, yra nusikalstama religija.

[Diak. Tomas M.]

Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, pašventinta atkurta senoji Sasnavos bažnyčia (2011 05 06)

Gegužės 6 d., penktadienį, Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, 12 val. pašventinta atkurta senoji Sasnavos bažnyčia (statyta 1817 m., nugriauta 1952–1954 m.). Pašventinimo apeigoms ir šv. Mišių liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

2008 m. vasario 8 d. buvo pašventintas šios Švč. M. Marijos Gimimo titulą turinčios bažnyčios kertinis akmuo. Atkurti architektūrinę, meninę vertę turinčią medinę aštuoniakampę bažnyčią (drauge su varpine, šventoriaus tvora etc.) remiantis išlikusia autentiška architektūrine, ikonografine medžiaga buvo sumanyta muziejuje formuojant XIX a. pab.–XX a. pradžios etnografinio miestelio ansamblį. Į atkurtą bažnyčią sugrįžo du iš trijų autentiški altoriai, klausyklos, suolai, kiti liturginiai reikmenys. Didįjį altorių papuošė dail. E. Kniūkštaitės paveikslas ,,Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu".

2015 SEM - Scenos ir Estetikos Mokyklos spektaklis ,,Sparnuoto Malūno Sakmės" Rumšiškių muziejaus bažnytėlėje...

Video: SEM - Scenos ir Estetikos Mokyklos spektaklis ,,Sparnuoto Malūno Sakmės"

Toliau dar įdomiau: https://youtu.be/6IH-oEmFt9o?t=12m45s

Pabaigai, etno hard-rokas: https://youtu.be/6IH-oEmFt9o?t=25m1s

Spėju, kad po tokio "renginio", reikėtų atsiprašymo ir atsiteisimo pamaldas suorganizuoti...

[Pilgrim]

Tiesiog informacija
Liaudies buities muziejaus teritorijoje esanti bažnyčia nepriklauso Kauno arkivyskupijai ar apskritai Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje, ji nėra Bažnyčios jurisdikcijoje, tiesiog
tai liaudies buities muziejaus nuosavybė. Ir tik muziejaus administracija nusprendžia kas joje turi vykti, Katalikų Bažnyčios atstovai neturi galimybių įtakoti jų sprendimus.

[Diak. Tomas M.]

Matyt vyskupijai reikėtų užsitikrinti, kad vieta, kuri bus konsekruota nebus išniekinta, kitu atveju jos tiesiog nekonsekruoti... Panašiai kaip su sakramentais, bent jau bandoma daryti...

[Pilgrim]

tai jau ne mūsų kompetencijos klausimas

[Diak. Tomas M.]

Mes tiesiog galime reaguoti į tokius dalykus arba būti "nieko negirdžiu, nieko nematau, nieko nesakau".

[Pilgrim]

Mes tiesiog galime reaguoti

kokiu būdu ?

[Varlė keliauninkė]

Verbaliniu arba neverbaliniu :-)
Mediciniskai jeigu zmogus nereaguoja jis arba mires arba komoj.

[Silvija]

Ar krikščioniškojo tikėjimo pasaulyje dar gali būti išskirtinių šventųjų erdvių ir šventųjų laikų? Juk krikščioniškasis kultas yra kosminė liturgija, aprėpianti dangų ir žemę. Kristus kentėjo ,,už miesto vartų", pabrėžiama Laiške žydams, dar priduriant paraginimą: ,,Taigi išeikime jo pasitikti už stovyklos ir prisiimkime jo paniekinimą" (13, 13). Argi dabar Jo šventovė nėra visas pasaulis? Ar šventybė nevyksta kaip tik tinkamai gyvenamoje kasdienybėje, argi ne liturgija yra mūsų pastangos kasdieniame gyvenime, kad taptume mylintys ir per tai panašūs į Dievą, taigi artintumės prie tikrosios aukos? Argi gali egzistuoti dar koks nors sakralumas, išskyrus nuobodų ir kantrų sekimą Kristumi kasdieniame gyvenime, kitoks šventasis laikas nei įgyvendinamos artimo meilės metas ten ir tuomet, kur ir kada pareikalaus mūsų gyvenimo aplinkybės?

Kas taip klausia, užkabina pagrindinį krikščioniškosios kulto ir garbinimo sąvokos matmenį, bet užmiršta esminį dalyką apie išliekamą žmogaus egzistencijos šiame pasaulyje ribą, užmiršta tą ,,dar ne", būdingą krikščioniškajai egzistencijai, ir skelbia, kad naujas dangus ir nauja žemė jau atėjo. Kristaus įvykis ir iš visų tautų sudarytos Bažnyčios augimas, perėjimas nuo šventyklos aukų prie visuotinio garbinimo ,,dvasia ir tiesa" yra pirmas svarbus žingsnis Senojo Testamento pažadų išpildymo linkme. Tačiau akivaizdu, kad viltis tikrove iki galo dar netapo. Naujosios Jeruzalės, kuriai nebereikia šventyklos, nes jos šventykla yra Dievas, Visavaldis, ir pats Avinėlis, miesto, kurį apšviečia ne saulė ir mėnulis, bet naujaip pats Dievas ir Jo žiburys, Avinėlis (Apr 21, 22 ir t.), – to miesto čia dar nėra.

[...]

Iš to dabar galutinai išplaukia atsakymas į klausimą, nuo kurio pradėjome: ar – perplyšus šventyklos uždangai ir perdurtoje Nukryžiuotojo širdyje atsivėrus Dievo širdžiai – mums dar reikia šventosios erdvės, šventojo laiko, tarpininkaujančių simbolių? Taip, mums to reikia, kad kaip tik per ,,paveikslą", ženklą išmoktume regėti dangų, kad taptume gebantys perdurtoje Nukryžiuotojo širdyje išvysti Dievo slėpinį. Krikščioniškoji liturgija yra nebe pakaitalinis kultas, bet Atstovaujančiojo prisiartinimas prie mūsų, įžengimas į atstovavimą kaip įžengimas į pačią tikrovę. Taip, dalyvaujame dangiškojoje liturgijoje, bet tai darome per žemiškus ženklus, kuriuos Atpirkėjas mums nurodė kaip savo tikrovės erdvę. Švenčiant liturgiją exitus tartum virsta reditus, išėjimas – grįžimu, Dievo nusileidimas – mūsų kilimu. Liturgija žemišką laiką įkelia į Jėzaus Kristaus laiką ir to laiko dabartį. Ji yra kulminacinis atpirkimo taškas: ganytojas užsikelia pražuvusią avį ant pečių ir neša namo.

Iš knygos Liturgijos dvasia, p. 41-47

https://dievogarba.wordpress.com/2012/12/27/benediktas-xvi-apie-sacrum-ir-profanum/

[Diak. Tomas M.]

Roberto de Mattei. Desakralizuota Šv. Petro bazilika

Antonio Socci laikraštyje Libero apibūdino tai kaip ,,gnostinę, neo-pagonišką viziją su aiškia ideologine, anti-krikščioniška žinute", pastebėdamas, jog ,,per Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę ant Šv. Petro bazilikos buvo pasirinkta švęsti Motiną Žemę vietoj Dievo Motinos tam, kad būtų propaguojama dominuojanti ,,klimato kaitos ir gamtosaugos" ideologija, neo-pagoniška religija, remiama pasaulio galingųjų. Tai - dvasinis išniekinimas (nepamirškime, jog ta vieta yra krikščionybės kankinių vieta)".

Alessandro Gnocchi dar prideda: ,,Taigi, ne IS išniekino krikščionybės širdį, ne sekuliarūs ekstremistai sužalojo katalikų centrą, ne įprasti šventvagiški menininkai. Nereikėjo nei patikromis ar metalo detektoriais blokuoti vandalų įėjimo į Dievo Tvirtovę: jie jau buvo jos viduje ir jau susprogdino vizualinę bombą šiltai ir jaukiai sėdėdami prie pultų savo kambarėlyje."

[...]

Tarp visų vaizdų, rodytų ant Bazilikos sienų, nebuvo nei vieno, vaizduojančio mūsų Viešpatį ar Nekaltąją, nors tai buvo Jos iškilmė. Šv. Petro bazilika buvo panardinta į apsišaukėlišką sukilusio angelo Liuciferio, šio pasaulio kunigaikščio ir tamsos karaliaus, šviesą.

[Augustas]

Tomai, gal galėtum paaiškinti, kuo šioje temoje apie Lietuvą dėta Šv.Petro Bazilika, kuri yra Romoje, Italijoje? 

[kukulis]

Manau šioje vietoje Tomas turėtų pakomentuoti įdėtas citatas.

* savo vertinimą tų citatų atžvilgiu - pritarimą/nepritarimą/kažkokios minties iliustravimą.
* tuomet priklausomai nuo savo nuomonės santykio su įdėtomis citatomis, įdomu būtų sužinoti tų citatų įdėjimo motyvaciją.
* galiausiai būtų galima klausti, kaip susiję su šia tema, kur figūruoja žodis "Lietuva"