Sapnai katalikų gyvenime

[Agnietė]

Norejau igirsti visu jusu nuomone apie sapnus. Kokia reiksme jiems teikiate savo gyvenime?

Pati esu grieztos nuomones apie sapnus. Tikejimas sapnais priskiriamas nuodemei, kaip ir sapnininku skaitymas.

Tevas Dmitrijus Smirnovas i klausima, kaip reaguoti i sapnus, raso:

"Yra nuostabi sventuju tevu taisykle: ju neatmesti ir nepriimti.

Sapnas yra sapnas, tai juk nera tikrove. Jei susapnavote sapna, tai reikia persiversti ant kito sono, persizegnoti ir toliau miegoti. O jeigu sapnas susisapnavo paryciui - keltis, nusiprausti ir pradeti malda.

Isivaizduokite sau, kas su mumis bus, jei mes pradesime elgtis vadovaudamiesi sapnais? Prie ko tai prives! Mes pradesime vertinti savo realu gyvenima pagal tai, ka mateme sapne! Man atrodo, galima paklausti kiekvieno psichiatro, kas tada atsitiks...

Be to, jei nelabasis pastebes musu toki nora analizuoti ir isiklausyti i savo sapnus, tuomet jis mums tokius dalykus prades sapnuose rodyti, kurie galetu mus atitolinti nuo musu issigelbejimo. Pas sventuosius tevus niekur ir niekada nerasite parasyta, kad reikia vadovautis sapnais. Kai kurie sventieji tevai turejo sapnu nuo Dievo, bet net ir tada jie melsdavosi, kad Dievas rastu kitoki kelia, kaip irodyti jiems, ar tikrai tas sapnas yra nuo Dievo. Jie vertino sapnus su dideliu atsargumu ir blaivumu.

Nes yra realus gyvenimas, ir yra sapnu pasaulis, kuris sunkiai pasiduoda tyrimams. Todel, remiantis sapnais negalima daryti jokiu isvadu. Esme tame, kad net ir pagal zmogaus elgesi galima kazkiek pasakyti apie jo ateiti. Ir tai be jokiu "pranasingu sapnu" ! Todel, ir nelabasis gali toki "pranasinga sapna" pasiusti, ir jei zmogus patikes ir atitinkamai prades elgtis, tuomet ir naujus "pranasingus sapnus" prades matyti. Galu gale, su laiku zmogus taps paklusnus nelabojo irankis pildyti siojo valiai."

http://bobruisk2004.narod.ru/arxi9.html

Tevas Dimitrijus labai blaiviai ir aiskai tai isdesto.

Bet kai susapnuoji apie danties iskritima, vis tik tai viduje sukrecia...

[Silvija]

Ganytojas ir negalėtų kitaip atsakyti, bet vis dėlto jis prasitaria, kad šventieji tėvai turėjo pranašingų sapnų ir juos vienaip ar kitaip vertino.

Mano tėvukas mamai mirus ėmė sapnuoti ją su įdomiom detalėm, kurios mano akimis - tiesiog biblijinės, kai tuo tarpu pats nėra Biblijos skaitęs ir išvis nemėgsta gilintis į tai 

Tai vat tokia ir ta mano nuomonė , bet tikrai nesu iš tų, kurie sapnais vadovautųsi. Ir juo labiau neskaitau Mikaldos

[Diak. Tomas M.]

Labiausiai patiko dalis, kur "persižegnoji ir vertiesi ant kito šono" - paprasta ir praktiška

Manyčiau jei susapnuočiau kažkokį sapną, neva perspėjantį apie kažką, tai nesiimčiau nieko tokio, tik daugiau dėmesio skirčiau maldai ir atgailai... iš esmės nereikia jokių sapnų, va atsikeliame iš ryto, pasakome sau "memento mori" ir jau aiškus planas dienai

Bet man žymiai įdomesnis yra kitas sapnų aspektas - skaičiau, kad šventieji tėvai sakė, kad net jei padarai nuodėmę sapne, reikia už ją atsiprašyti Dievo ir net per išpažintį pasakyti. Rodos ir Tomas Akvinietis apie tai rašė, bet tiksliai nepamenu. Šiaip matau tame racijos, juk jei piktasis pakišo mums kažkokią vaizdinę nuodėmės padarymo situaciją ir mes jos su gailesčiu neatmesime, ji gali įsitaisyti kokioje nematomoje pasąmonės kertelėje ir ten toliau nuodyti mūsų gyvenimą, nes pasąmonė yra labai sudėtingas dalykas, mes dar tik pradedame pažinti kas ir kaip ten vyksta.

[Diak. Tomas M.]

Aš tik spėčiau, kad šių laikų kunigai gali pasijuokti iš tokio tokio dalyko... tegul juokiasi, ne veltui yra šventųjų tėvų raštai, iš kurių galima pasisemti patirties, kurios niekas neturi šiais laikais

[Varlė keliauninkė]

Čia yra kelios nuomonės sapnų klausimu http://klauskkunigo.lt/paieska?q=SAPNAI&submit.x=0&submit.y=0&submit=Ie%C5%A1koti

Aš galvoju panašiai, kaip kun. Arūnas.

[Diak. Tomas M.]

Jis rašo:

O pasitikėti sapnais ir savo nuojautom tikrai ne nuodėmė.

Na atkreipti dėmesį - gal, pasitikėti, tai tikrai manau neverta. Panagrinėjęs supratau, kame yra problema su lietuvių kunigų požiūriu - lietuviškas Šv. Rašto vertimas (žiūrėjau 1998 m. katalikų vertimą biblija.lt). Pagal vieną anglišką straipsnį parinkau Šv. Rašto citatų:

Kun 19:26  Nevalgykite nieko su krauju. Neužsiimkite būrimu ar kerėjimu.

Tačiau angliškas vertimas sako kiek kitą potekstę (ar lietuviškas vertimas per daug supaprastintas?):

Leviticus 19:26 You shall not eat with blood. You shall not divine nor observe dreams.

Įst 18:10 Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris aukoja savo sūnų ar dukterį ugnimi, ar kuris užsiima būrimu, ar yra žynys, ar burtininkas, ar raganius, 11 ar kerėtojas, ar kuris tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, ar kuris teiraujasi mirusiųjų.

Ir vėl angliškas vertimas užsimena apie sapnus, ko lietuviškame nėra:

Deuteronomy 18:10 Neither let there be found among you any one that shall expiate his son or daughter, making them to pass through the fire: or that consults soothsayers, or observes dreams and omens, neither let there be any wizard, 11 nor charmer, nor any one that consults pythonic spirits, or fortune tellers, or that seeks the truth from the dead.

Nors ši citata jau aiškiai viską sako:

Jer 29:8 Nes šitaip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Nesiduokite suvedžiojami savo pranašų, esančių su jumis, nei savo žynių. Nekreipkite dėmesio į sapnus, kuriuos jie nuolat sapnuoja. 9 Ką jie pranašauja jums mano vardu, yra melas! Aš jų nesiunčiau! – tai VIEŠPATIES žodis'.

Bet vėl Antroje Kronikų knygoje, kalbant apie Manaso nedorybes lietuviai verčia:

2 Kr 33:6 Savo sūnų pervedė per ugnį Hinomo sūnaus slėnyje, užsiėmė kerėjimais ir būrimu, tarėsi su dvasiomis ir raganiais. Jis padarė daug pikta VIEŠPATIES akyse, jį pykindamas.

O angliškas vertimas sako:

2 Chronicles 33:6 And he made his sons to pass through the fire in the valley of Benennom: he observed dreams, followed divinations, gave himself up to magic arts, had with him magicians, and enchanters: and he wrought many evils before the Lord, to provoke him to anger.

Toks jausmas, kad lietuviams tikėjimas sapnais tikrai nesiskaito nuodėmė 

O čia tekstukas iš šventųjų ortodoksų tėvų minčių: http://www.orthodox.net/gleanings/dreams.html

[Varlė keliauninkė]

Su tais vertimais tai išvis įdomūs dalykai. net su angliškais.
Paimkim pirmą citatą Kun19,26. "dream" graikų kalboj "όνειρο". Septuaginta graikiškai Kun19,26: "μη εσθετε επι των ορεων και ουκ οιωνιεισθε ουδε ορνιθοσκοπησεσθε". Kaip ir nėra "όνειρο". Angliškas vertimas: "Eat not on the mountains, nor shall ye employ auguries, nor divine by inspection of birds" (pas ortodoksus dar kitaip "...nor divine by means of fowls"). Angliškam vertime nėra "dreams".
Manau, kad ir su kitom citatom tas pats.. nors imk ir mokykis graikų kalbos

Beje, apie sapnus ir jų išaiškinimus rašoma visoje Biblijoje. Faraono sapnas, kurį jis papasakojo Juozapui,  Nebukadnezaro, Mordechajo sapnas, Juozapui angelas irgi pasirodė sapne.. Sk12,6 Viešpats pasišaukęs Mozę, Aaroną ir Mirjamą sako "Prašau klausytis mano žodžių! Jei tarp jūsų būtų pranašas, aš apsireikščiau jam regėjime, aš kalbėčiau jam sapne". Na, bet pranašai išnyko jau prieš 2000 metų

[Silvija]

O ką reiškia ši ištrauka, kas man pasakys?

Apd 2   
16 bet čia išsipildė pranašo Joelio pasakyti žodžiai:

17 Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, –

aš kiekvienam kūnui

išliesiu savosios Dvasios.

Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus,

jūsų jaunuoliai matys regėjimus,

o jūsų seniai sapnuos sapnus.

[Silvija]

Manau Dievo ir Bažnyčios įsakymai yra tam, kad žmogus nepasiklystų, sapnai - būtent ta sritis, kur ypač tamsus miškas, taip, kad manau nesukim sau galvos

[Diak. Tomas M.]

Plius pranašai buvo labai šviesios dvasios, tikriausiai jie būtų atpažinę blogio išbandymus. Bet šiaip visai faina diskusija išsivystė

[Sigitas]

Sveiki!
Sapnai - silpna tvorelė tarp šio pasaulio ir ano, kurį patirsime tik po mirties. Sapnų sureikšminti negalime, mus apie tai perspėja Bažnyčios Tėvai. Tačiau Dievas mums juos siunčia ir siunčia! Kasnakt! Ir dar, būna, per naktį ne kartą! Sapne Juozapas buvo paragintas priimti Mariją į savo namus. Taip pat sapne jis buvo paragintas kuo skubiau bėgti į Egiptą. Ir vėlgi sapne Juozapui buvo pranešta kad jau gali grįšti į Tėvynę. Biblija kupina pasakojimų apie sapnus ir jų aiškinimus. Kodėl?
Dievas prabyla į mus įvairiais būdais: per kūrinijos grožį, per Šventąjį Raštą, per artimo poelgius ir žodžius, per išgyvenimus ir pajautimus, per sapnus ir įvairias asmenines patirtis, bei jų apmąstymus. Kodėl būtent sapnai susilaukia tokio pasmerkimo?

[Augucka]

Na kodėl pasmerkimo? Niekas nesmerkia sapnų. Tai neatsiejama mūsų dalis. Tiesiog nereikėtų į juos labai koncentruotis ir gyventi pagal sapnininką. Tuomet iškyla grėsmė nuslystį į ezoteriką, kas nėra gerai. Kaip žinia, ezoterika koncentruojasi ne į Dievą, bet į kitokio pobūdžio "dievybes".

Teko girdėti, kad sapnai iškelia iš mūsų visą "purvą", kurį sukaupiame gyvendami šiame kaukių pasaulyje, kai ryte prabundi, užsidedi kaukę ir eini slėpdamas tikrąjį save. 
Kiti gi, sako, kad sapnai parodo, kokie mes esame ir kaip gyvename ir t.t.

Kartą, senai, kai buvau jauna, sapnavau, kad stoviu kieme ir matau į mane ateinantį Jėzų. Jis atrodė kaip Jėzus ir aš aiškiai žinojau, kad Jis yra Jėzus. Dėvėjo šviesiai oranžinę ar smėlio spalvos skraistę (tiksliai nepamenu). Prisiartinęs prie manęs nusišypsojo, kilstelėjo ją ir mane visą apglėbė ja. Ir aš pabudau. Šis sapnas įstrigo man į atmintį turbūt visam gyvenimui. 

[Diak. Tomas M.]

Tačiau Dievas mums juos siunčia ir siunčia! Kasnakt!

Nereikia pamiršti, kad ne vien Dievas juos gali siųsti... ne veltui senieji Tėvai labai griežtai pataria į sapnus nekreipti per daug dėmesio, nes dažniau ten gali rastis melo, nei tiesos, taip pat kaip ir su apsireiškimais, regėjimais, kurių tik nedidelė dalis būna tikri.

[Sigitas]

Tačiau Dievas mums juos siunčia ir siunčia! Kasnakt!

Nereikia pamiršti, kad ne vien Dievas juos gali siųsti... ne veltui senieji Tėvai labai griežtai pataria į sapnus nekreipti per daug dėmesio, nes dažniau ten gali rastis melo, nei tiesos, taip pat kaip ir su apsireiškimais, regėjimais, kurių tik nedidelė dalis būna tikri.

Teisingai. Tačiau gi nieko nevyksta be Dievo valios, tad netgi ir šėtono siųsti klaidinantys sapnai sapnuojami su Dievo leidimu ir turėtų vesti dievop. 
Man įdomu kaip jums sekasi sapnuose? Ar būna, kai supranti, jog sapnuoji ir pradedi valdyti sapno situaciją? Kiti juos vadina sąmoningais sapnais.
Pačiam pasitaiko tokie. Nedažnai, bet būna, kai sapne suprantu, jog galiu skraidyti ir pradedu skristi. Kitą kartą buto viduje kybau paluby, "plaukioju" iš kambario į kambarį, išskrendu laukan pro langą. Ypač tai būna, kai sapnuoju, jog mane kas persekioja, nori ką tais blogo padaryti ar tiesiog pagauti. Būna, kai sapnuoju, jog krentu iš labai didelio aukščio ir prisimenu, jog galiu atsimušti nuo asfalto it kamuoliukas ir pakilti vėl aukštyn net nesusižeidęs. Būna, kai sapnuoju, jog einu link durų o jos staiga ima mažėti ir, mėgindamas pro jas praeiti užstringu, nebepratelpu.  Tada atsibundu visas suprakaitavęs, sušutęs, išsigandęs.
Aišku, didžiosios dalies sapnų mes tiesiog net neprisimename atsibudę, galvojame jog nieko nesapnavome. Antra didžioji dalis sapnų būna tiesiog nesąmonės visokios, greit pamirštamos. Sakyčiau koks 0,1 procentas sapnų (jei ne mažiau) įsirėžia mums į atmintį labai ilgam, o kiti ir iš viso neužmirštami. Va tie procento šimtoji dalis sapnų ir neduoda ramybės, skatina mąstyti, ieškoti išaiškinimo. Gal būt tai yra Dievo planas mums, žmonėms - ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus ir ne vienam sau būti, o bendrauti su kitais žmonėmis.

[Diak. Tomas M.]

Mes dar čia panašia tema diskutavom: Kaip nugalėti baimę

[Silvija]

Įdomus dalykas: mstudija.lt Kasdienių Dievo žodžio skaitymų laidose skaito Jono Bosko sapnus, kurie net yra išleisti atskiru akademiniu veikalu (primenu, kad laidos vėliau  nukeliauja į archyvą, kuriame jų reikia ieškoti pagal datą).

http://mstudija.lt/tablet/klausykites.html

[kukulis]

Na .. Jonas Boskas paskelbtas šventuoju.
Bet šiaip toks pamąstymas. Yra kiti šventieji, kurie rašydavo apie savo gundymus, apie tai kaip juos piktasis puldavo maldos ar miego metu... tuo tarpu Jonas Boska, toks pozityvus, niekad jo tarsi nepuldavo

Bet logiškai mąstant, nėra nei vieno šventojo, kuris nebuvo gundomas. Gal tiesiog žmogus nieko neužrašinėjo apie šiuos dalykus ir kitiems nieko nepasakojo ... O tik pasakojo tai, ką tikrai žinojo, kad yra iš Dievo ?

[Pilgrim]

Laisvalaikiui 

Don Bosco: Naujoji biografija

Autorius: Teresio Bosco
Leidimo metai: 1999

Patraukliai, gyvai atkurta šventojo kunigo saleziečio Jono Bosco (Giovanni Bosco) gyvenimo ir veiklos istorija. Ją rašydamas autorius rėmėsi paties Jono Bosco (Bosko) atsiminimais, rankraščiais, jo mokinių ir bendradarbių liudijimias, garsių autorių veikalais.

Apimtis - 430 psl.

[Giedrė]

Piligrim, tikrai gera knyga. Grįžusi po ligoninių turėjau truputį laisvo laiko, tai perskaičiau. Prieš tai kokius septynerius metus ta knyga gulėjo lentynoje. Vis pradėdavau ir pritrūkdavo laiko baigti. Šį sykį buvo įdomu ir pabaigiau iki galo. Šv. Jonas Boskas nėra man itin artimas, tačiau knyga parašyta pagaviai. Man artimiausi šiuo metu šv. Faustina, šv. Hildegarda, šv. Pranciškus ir šv. Benediktas. Po truputį atrandu šv. Teresę Avilietę.

Yra dar viena gera knyga: "Šv. Benediktas - Dievo vyras". Labai patiko man. Rekomenduoju ir kitiems.

O sapnų paprastai nesureikšminu. Juk kaip Dievas norės, taip ir nutiks. Nebūtina spėlioti, aiškintis ir nervintis, kad susapnavai kažką gero ar blogo.

[Eugenijus]

Ponai, daugelį sapnų galima paaiškinti labai materialistiškai, tik ne visus. Sapnai labai priklauso nuo bendros fizinės ir dvasinės žmogaus būsenos prieš miegą. Jeigu žmogus labai pavargęs, gali sapnuoti baisius sapnus. Jeigu būna prieš miegą persivalgęs, privalgęs daug lašinių, dažniausiai sapnuoja numirėlius. Jeigu žmogų kankina sąžinė, būna padaręs blogą darbą, nusikaltimą, taip pat kankina baisūs sapnai. Prieš labai svarbų viso gyvenimo įvykį dažniausiai irgi vargina sapnai. Jeigu kambaryje šalta - dažniausiai žmogus sapnuoja esąs žiemą ant sniego ar ledo. Jeigu labai alkanas -sapnuoja valgius. Tačiau kai kurie sapnai būna pranašiški, nepriklausantys nuo fizinės žmogaus būklės, ir jie išsipildo. Faktas.