Kaip būti geru krikšto tėvu/mama - geriausi patarimai iš jūsų patirties

[kukulis]

"Puodė" čia žemaitiškas žodis?

[Sigitas]

Joa, kiek žinau, nes pats taip pat esu podė savo kūminui. 

[Lina_Ieva.m]

Sveiki, esu siaubingoje padėtyje ,sūnus ruošiasi pirmai komunijai ir krikštui,o krikšto tėvų neturim ..ruošiuosi kitą mėnesį jau pradėti rinktis krikšto dieną,o ką pasakyyi dėl krikšto tėvų kunigui..neįsivaizduoju.
Šiaip gerų žmonių juk pilna,bet aš noriu,kad būtų tikrai,kaip įprasta sakyti,praktikuojantys,tikintys,lankantys bažnyčią,kad ir jam padėtų tikėti..o tokius pažįstu tik mokytojus katechetus..norėčiau paprašyti jų,bet nedįstu

[Silvija]

Įsijunkite į parapijos bendruomenes, ten tikrai rasis daugiau praktikuojančių brolių/seserų.

[Kaštonas]

O aš atsisakiau....
Todėl, kad tėvai nepraktikuojantys.

[Silvija]

Net susimąsčiau : gaunasi, kad turime krikšto tėvų problemą  

Iš vienos pusės, savo aplinkoje kartais sunku rasti patikimų, praktikuojančių žmonių. Iš kitos - patikimi, praktikuojantys žmonės negali prisiimti atsakomybės už vaiką, kuris augs nekriksčioniškoje šeimoje.

Va čia tai rebusas! Ką darysim?

Ar nėra taip, kad pačios krikščionių, auginančių vaikus, šeimos turėtų burtis, bendrauti ir krikštyti vieni kitų vaikus?

[Silvija]

Lina_Ieva.m, mano nuomone, jums verta jau dabar kreiptis į parapijos, kurioje krikstysit, kunigą. Prašant patarimo. Nes tai - visai normali šiems laikams situacija, kunigai ją žino. Ir jų pareiga rūpintis bendruomenės reikalais, jie geriausiai pažįsta žmonės. Gal, pvz, gali atsirasti tokių žmonių, kurie savo vaikų neturi ir rūpinsis jusiškio krikščionišku auklėjimu, kaip ir savo paties vaiko 

[Lina_Ieva.m]

 Suprantu,kad sudėtinga, ir jei nepažįstamas žmogus prašytų pakrikštyti vaiką, susimąstyčiau..dėl to ir abejoju. ir vaikui būtų sudėtinga priimti žmones visai svetimus, ir man..todėl ir esu pasimetusi, prašau Dievo patarti ir nukreipti, ir tikiuosi, kad rasiu išeitį.

[Lina_Ieva.m]

Negaliėčiau pasakyti, kad vaikas auga nepraktikuojančioje šeimoje, be to aš pati augau tikrai nepraktikuojančioje šeimoje, mano krikštu susirūpino močiutė, o bažnyčią lankiau po to jau niekieno neverčiama ir eidavau viena. Dabar noriu, kad vaiką kažkas palaikytų ir vestų krikščionišku keliu, kad jis ne tik mano pavyzdį matytų, galų galė juk negaliu jam būti ir krikšto mama..
Vyrams būna sudėtingiau su tikėjimo reikalais, nors su vyru tuokėmės bažnyčioje, ji kartu nevaikšto į mišias, kol kas
Aišku, skaudu, kai tapus krikšto tėvais tikrieji tėvai pradeda prieštarauti vaiko katalikiškam auklėjimui, čia sudėtinga, esu daug tokių istorijų girdėjusi..
nuostabiausia, kai žmogus randa kelią ir iš jo neišsuka, bet būna deja visaip.

[Silvija]

Bet tai kaip smagu, kad negavus savo šeimoje krikščioniško auklėjimo iš likote! 

Tikrai, kiekvienas atvejis individualus ir su patarimais reikia atsargiai...melskime, kad toks žmogus atsirastų 🙏