Sinkretizmas Katalikų Bažnyčioje - kad kovoti su tuo, reikia susipažinti

[Giedrė]

Kiek prašyta, ir ne mano vienos, o daugelio. Jis viską pripažįsta, palinksi ir nieko nedaro. Matyt taip bus, kol kas važiuodamas nukris ir susižeis, neduok Dieve.

[Augustas]

Nesutinku. Krikščioniui sunki nuodėmė yra jau nuo pirmo momento, kai jis laisva valia sutinka užsiiminėti kitos religijos (ar dvasingumo) praktika. Tai yra mūsų Dievo išdavystė. Vienareikšmiškai.

Vienareiksmiskai.

Na, aš manau, kad svarbiausi čia yra nekrikščioniškų dvasinių praktikų rinkimosi motyvai. T.y., kodėl žmogus renkasi tas Rytų kilmės praktikas? O motyvai gali būti ir nesuvokti iki galo, bet jie vis tiek yra. Dažniausias motyvas, kurį dažnai tom Rytų dvasinėm praktikom užsiimantis krikščionis ir pats nuo savęs stengiasi paslėpti, ir yra tas, kad slapčia norima rasti kitą kelią į išganymą, nei siūlo Krikščionybė. Jei taip yra iš tikrųjų, toks dalykas krikščioniui tikrai yra sunki nuodėmė, nes kito kelio, išskyrus Kristų, paprasčiausiai nėra.

Cia tikras pavyzdys interpretaciju, lyg ir taip, lyg ne. Visumoje - neaisku iki galo.

Reikia suprasti, kad nuo motyvacijos priklauso, ar padarau nuodeme?

Ar manai, nepadarau nuodemes, kai tik noredama atsipalaiduoti/atrasti ramybe, atsisedu lotoso pozoje ir kartoju (kazkur girdetus) garsus "OM"?
"Om" yra kreipimasis i saules dieva. Tikslas issaukti saules dieva, kad jis apviestu mane.

Tai būtent taip ir yra - nuodėmė priklauso nuo motyvacijos (arba intencijos). Ko konkrečiai tikiuosi, kartodamas "Om", tą ir gaunu. Jei nieko nesitikiu, tai nieko ir negaunu. O jei kažko tikiuosi, tai priklausomai nuo to, ko konkrečiai tikiuosi, tą iš "Om" ir gausiu. Pvz., jei tikiuosi ramybės iš to "Om", tai ir gausiu tokią ramybę, kokią tegali duoti ta Hinduizmo dievybė, vardu "Om". Ir jei esu krikščionis, tai, sąmoningai tikėdamasis ramybės iš "Om", darau sunkią nuodėmę, nes sąmoningai tikiuosi ramybės ne iš Kristaus, o iš to "Om".

Ar nezinojimas atleidzia nuo atsakomybes, kad pagarbinai kita dievuka ir  nukirtai rysi su Dievu ?

Su Dievu ryšio, veikdamas nesąmoningai ar netyčia, tikrai nenukirsi. Kad būtų nukirstas ryšys su Dievu, turi būti trys dalykai: 1)dalykas turi būti svarbus, 2)dalykas turi būti atliktas sąmoningai, 3)dalykas turi būti atliktas laisva valia. Jei bent vieno iš šių trijų dalykų nėra, ryšys su Dievu nėra nutraukiamas (sunkios nuodėmės nėra), bet tik apsunkinamas (padaroma nesunki nuodėmė).

[nf]

Kad būtų nukirstas ryšys su Dievu, turi būti trys dalykai: 1)dalykas turi būti svarbus,

Bijau galiu vėl nepataikyt su komentaru, bet manau pataisysit  :

Lk 19   

17 Jis atsakė: 'Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų'. ,
ar ne tokiems atvejams taikoma ši eilutė?

[Augustas]

Anksciau buvau idejusi straipsni apie buvusi Rytu meditaciju praktikanta, dabar kuniga Father Bill Kneemiller. Kuris 18 metu praktikavo  ir studijavo TM, Rytu meditacijas, keliaudavo i tarptautines programas tobulintis. Manau, kad 18 metu yra pakankama praktikos, kad zinotum, kas vyksta?
Bet po penkiu metu seminarijos, jam buvo atlikta islaisvinimo malda. Praejo dar keletas metu, kol sutiktas kunigas egzorcistas (buves meditaciju mokytojas) jam tiesiai pasake " Tavyje vis dar yra Rytu meditacija!". Jam reikejo dar vienos islaisvinimo maldos issizadant konkreciai kiekvieno Indu dievo. Nes mantros, naudojamos meditacijose yra Indu dievu vardai, kurios kartojamos ju issaukimui.
Iseina, tas dvasinis pavergimas gali ir nepasireiksti akivaizdziai, zmogus gali ir pats nesuvokti to (jei kunigas galejo sekmingai baigti seminarija), bet tai egzistuoja ir daro savo darba.

Taip, žinoma, yra Rytų religijų praktikose niuansų, kurių kunigų seminarijos vadovai gali ir nežinoti. Todėl galima sėkmingai mokytis ir baigti seminariją, bet būti dvasiškai nelaisvam. Būtent todėl ir reikia knistis po tas smulkmenas, kad tuos niuansus gebėtume atpažinti. Čia atsakymas į tai:

Besivaikydamas vadovelinio apibrezimo smulkmenisku detaliu, tu tolsti nuo esmes. Taip pats save supainioji ir kitus i painiava vedi.

Turime viską išsiaiškinti, kiek tik galime, kad galėtumėm tuos iš Rytų atėjusius reiškinius vertinti blaiviai ir be panikos, nes panika nieko gero neduoda. Blogį turime atpažinti ir įvardinti tiksliai. Tik taip mes galėsime nuo jo apsisaugoti.

P.P.S.

Klausimas tik tas, kur yra konkretaus kultūros elemento (pvz., kokio nors japonų kovos meno) krikščioniškos interpretacijos ribos, t.y., kur yra dar krikščioniška interpretacija, o kur jau nebe.

Va va, dėl tų ribų, manau, ir visas šis ginčas, ar ne taip, Erika?

Likti tėvų tradicijoje, teisingai ją suprantant, manau, yra gerokai saugiau, nei veržtis į "įkultūrintą" krikščionybę. Dabar imu suprasti tavo pasakymą apie tai, kad galbūt ne mes esame tie adresatai, kuriuos kviečia, pvz. krikščioniškos meditacijos ar krikščioniškų šokių pamokos. Tik ar tas "įkultūrinimas" nepridarys daugiau bėdos nei naudos?

Žinoma, Silvija.  Bet problema ir yra ta, kad mes jau esame "pastatyti" prieš faktą - Rytų religijos bei kultūrinės tradicijos ir jų vakarietiški perdirbiniai jau yra čia. Todėl ir turėtumėm patyrinėti, kas tai yra, ar viskas ten gerai, o jei ne, tai kas iš tikro ten yra gerai, o kas yra blogai. Turime tai žinoti bent jau tam, kad galėtumėm adekvačiai reaguoti į vieną ar kitą Rytų kilmės reiškinį, su kuriuo susiduriame.

[Augustas]

Kad būtų nukirstas ryšys su Dievu, turi būti trys dalykai: 1)dalykas turi būti svarbus,

Bijau galiu vėl nepataikyt su komentaru, bet manau pataisysit  :

Lk 19   

17 Jis atsakė: 'Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų'. ,
ar ne tokiems atvejams taikoma ši eilutė?

Čia truputį ne apie tai, nes mes visi sutinkam, kad kitų religijų dievybių kultas yra svarbus dalykas, o visa ši diskusija tik dėl sąmoningumo.

[Silvija]

Lk 19   

17 Jis atsakė: 'Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų'. ,

Iš tiesų, taip, galima rasti sąsajų su tuo, apie ką kalbam Kaip esame ištikimi pradedant mažais dalykais ir baigiant dideliais, Dievui lydint ir mums artėjant prie Jo tikėjimo kelionėje, lygiai taip galima ir tolti nuo Jo būnant neištikimais, iš pradžių mažuose, po to - ir dideliuose dalykuose. Principas tas pats, tik į priešingas puses.

Geriausia būtų, jei visai neišmanytume apie tuos 'om', tai jie ir nekvaršintų mums galvų.

[Augustas]

Lk 19   

17 Jis atsakė: 'Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų'. ,

Iš tiesų, taip, galima rasti sąsajų su tuo, apie ką kalbam Kaip esame ištikimi pradedant mažais dalykais ir baigiant dideliais, Dievui lydint ir mums artėjant prie Jo tikėjimo kelionėje, lygiai taip galima ir tolti nuo Jo būnant neištikimais, iš pradžių mažuose, po to - ir dideliuose dalykuose. Principas tas pats, tik į priešingas puses.

Taip irgi galima interpretuoti. 

Geriausia būtų, jei visai neišmanytume apie tuos 'om', tai jie ir nekvaršintų mums galvų.

Būtų geriausia, jei pasaulyje būtume tik mes vieni. Tada tikrai galėtumėm niekuo kitu nesirūpinti, tik savimi apsiriboti. 
Deja, taip nėra. Todėl mes visi, o ypač tėvai, turintys vaikų, privalome žinoti patys, kas yra kas, kad galėtume ir patys gerus dalykus nuo blogų atskirti, ir savo vaikams suteikti žinių ir moralinių bei dvasinių orientyrų, kuriais remdamiesi jie vėliau nepaklys gyvenimo knibždėlyne.

[Silvija]

Manau, kad jei krikščionys galėtų kitiems pasiūlyti autentišką ir gryną krikščiionybę, o ne atmieštą įvairiais dalykais, tokia krikščionybė patrauktų ir kitus. Belieka sužinoti, kas tai yra

[Varlė keliauninkė]

Manau, kad tai Tradicija, kertiniu akmeniu turinti pati Jezu Kristu. Arba Baznycia. Man rodos galiu paaiskint Augustui, kodel jo argumentai neitikina. Praktiskai visi. Tu Augustai remiesi bet kuo, tik ne krikscioniska Tradicija, tuo pamatu i kuri turi remtis kiekvieno krikscionio pedos. Tavo interpretacijos kyla is rytu kulturu, is taves paties, is tavo intelekto, tikiu kad tavo IQ nemazas. Taciau isgelbeti busim ne del IQ, o del tikejimo.

[Augustas]

Manau, kad tai Tradicija, kertiniu akmeniu turinti pati Jezu Kristu. Arba Baznycia. Man rodos galiu paaiskint Augustui, kodel jo argumentai neitikina. Praktiskai visi. Tu Augustai remiesi bet kuo, tik ne krikscioniska Tradicija, tuo pamatu i kuri turi remtis kiekvieno krikscionio pedos.

Čia ta prasme, kad nepateikiu citatų iš Bažnyčios Tėvų ir Bažnyčios Mokytojų raštų, kurios pagrįstų mano teiginius?       Žinoma, aš čia dalijuosi pirmiausia savo asmenine patirtimi. Kita vertus, pasiūlyčiau pateikti bent vieną mano išsakytą konkretų argumentą ir pamėginti jį paneigti, remiantis ta pačia Bažnyčios Tradicija.

Man rodos galiu paaiskint Augustui, kodel jo argumentai neitikina. Praktiskai visi.

Tikrąją priežastį numanau ir pats. Net jei savo teiginių įrodymui pateikčiau tūkstančius citatų iš Bažnyčios Tėvų ir Mokytojų veikalų, mano argumentai vis tiek pasirodys neįtikinami. Nes tokio neįtikinamumo esmė yra ne argumentą pagrindžiančiose citatose iš Bažnyčios Tėvų (Mokytojų) raštų, o pačiame teiginyje ar argumente.

Tavo interpretacijos kyla is rytu kulturu, is taves paties, is tavo intelekto, tikiu kad tavo IQ nemazas.

Iš RKB katekizmo irgi, tik tingiu ieškoti citatų.

Taciau isgelbeti busim ne del IQ, o del tikejimo.

O dar tiksliau, dėl tikėjimo į Jėzų Kristų.

[Agnietė]

Tai būtent taip ir yra - nuodėmė priklauso nuo motyvacijos (arba intencijos). Ko konkrečiai tikiuosi, kartodamas "Om", tą ir gaunu. Jei nieko nesitikiu, tai nieko ir negaunu. O jei kažko tikiuosi, tai priklausomai nuo to, ko konkrečiai tikiuosi, tą iš "Om" ir gausiu. Pvz., jei tikiuosi ramybės iš to "Om", tai ir gausiu tokią ramybę, kokią tegali duoti ta Hinduizmo dievybė, vardu "Om". Ir jei esu krikščionis, tai, sąmoningai tikėdamasis ramybės iš "Om", darau sunkią nuodėmę, nes sąmoningai tikiuosi ramybės ne iš Kristaus, o iš to "Om".

Idedu citata. Kun. A. Valkauskas i klausima -Ar galima būtų sakyti, kad tikėjimui tiktų teisinis principas, jog ,,įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės"?

"Čia iš tikrųjų yra dar blogiau, nes kalbame apie santykį. Jeigu kiši pirštus į elektros šakutės lizdą, gali ir nežinoti, kad ten yra srovė, bet vis tiek tave krės. Taip panašiai ir šiuo atveju. Santykis su Kūrėju mums yra gyvybiškai svarbus, ir jeigu jį falsifikuojame, tai falsifikuojame savo gyvenimą. Vienoje knygoje J. Ratzingeris aprašo demono egzistavimą. Jis būtų asmuo, bet kadangi laisva valia nutraukė santykį su Kūrėju, tampa nebe asmuo, nes atsisako savo tikrosios prigimties. Kai per nuodėmę nutraukiame savo santykį su Dievu, naikiname save kaip asmenį. Griauname santykį su savimi pačiais. Jeigu griauname savo prigimtį, tai nesvarbu, ar žinome, ką darome, ar nežinome, bet neatitinkame savo pašaukimo ir paskirties. Neatitinkame savo visumos."

[Augucka]

Ko konkrečiai tikiuosi, kartodamas "Om", tą ir gaunu. Jei nieko nesitikiu, tai nieko ir negaunu. O jei kažko tikiuosi, tai priklausomai nuo to, ko konkrečiai tikiuosi, tą iš "Om" ir gausiu. Pvz., jei tikiuosi ramybės iš to "Om", tai ir gausiu tokią ramybę, kokią tegali duoti ta Hinduizmo dievybė, vardu "Om". Ir jei esu krikščionis, tai, sąmoningai tikėdamasis ramybės iš "Om", darau sunkią nuodėmę, nes sąmoningai tikiuosi ramybės ne iš Kristaus, o iš to "Om".

Šitame tamstos pasakyme gryna ezoterika 

[Augustas]

O kur konkreti pasakymo analizė, parodanti, kad tame mano pasakyme tikrai yra gryna ezoterika?

[Augucka]

O kur konkreti pasakymo analizė, parodanti, kad tame mano pasakyme tikrai yra gryna ezoterika?

Tai būtent taip ir yra - nuodėmė priklauso nuo motyvacijos (arba intencijos). Ko konkrečiai tikiuosi, kartodamas "Om", tą ir gaunu. Jei nieko nesitikiu, tai nieko ir negaunu. O jei kažko tikiuosi, tai priklausomai nuo to, ko konkrečiai tikiuosi, tą iš "Om" ir gausiu. Pvz., jei tikiuosi ramybės iš to "Om", tai ir gausiu tokią ramybę, kokią tegali duoti ta Hinduizmo dievybė, vardu "Om". Ir jei esu krikščionis, tai, sąmoningai tikėdamasis ramybės iš "Om", darau sunkią nuodėmę, nes sąmoningai tikiuosi ramybės ne iš Kristaus, o iš to "Om".

Ezoterika yra tame, kad tu aprašei būtent tai, kuo gyvena visa "New Age" doktrinologija veikianti per žmogaus psichologiją: Yra toks šūkis: Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą! Arba dar kitaip - tikėjimas minties galia.
New Age moko: mintys kuria, mintys griauna. Yra taip, kaip tu tiki. Gausi tai, ką mintimis sau susikursi. Gali susikurti sau kitą realybę vien minčių dėka. Panašiai kaip placebas. Jei tikėsiu, kad pasveiksiu tai ir pasveiksiu. Savįįtaiga ir NLP.
Taip ir tamstos šiame pasisakyme ir yra būtent tai - bus taip, kuo tikėsiu ir gausiu tai, ko tikėsiuos

Gal tai ir nebūtų taip blogai, jei tai neužimtų Dievo pozicijos...

[Augustas]

O kur konkreti pasakymo analizė, parodanti, kad tame mano pasakyme tikrai yra gryna ezoterika?

Tai būtent taip ir yra - nuodėmė priklauso nuo motyvacijos (arba intencijos). Ko konkrečiai tikiuosi, kartodamas "Om", tą ir gaunu. Jei nieko nesitikiu, tai nieko ir negaunu. O jei kažko tikiuosi, tai priklausomai nuo to, ko konkrečiai tikiuosi, tą iš "Om" ir gausiu. Pvz., jei tikiuosi ramybės iš to "Om", tai ir gausiu tokią ramybę, kokią tegali duoti ta Hinduizmo dievybė, vardu "Om". Ir jei esu krikščionis, tai, sąmoningai tikėdamasis ramybės iš "Om", darau sunkią nuodėmę, nes sąmoningai tikiuosi ramybės ne iš Kristaus, o iš to "Om".

Ezoterika yra tame, kad tu aprašei būtent tai, kuo gyvena visa "New Age" doktrinologija veikianti per žmogaus psichologiją: Yra toks šūkis: Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą! Arba dar kitaip - tikėjimas minties galia.
New Age moko: mintys kuria, mintys griauna. Yra taip, kaip tu tiki. Gausi tai, ką mintimis sau susikursi. Gali susikurti sau kitą realybę vien minčių dėka. Panašiai kaip placebas. Jei tikėsiu, kad pasveiksiu tai ir pasveiksiu. Savįįtaiga ir NLP.
Taip ir tamstos šiame pasisakyme ir yra būtent tai - bus taip, kuo tikėsiu ir gausiu tai, ko tikėsiuos

Gal tai ir nebūtų taip blogai, jei tai neužimtų Dievo pozicijos...

A. Štai ką Tu turėjai minty. Na, o aš, rašydamas "Ko konkrečiai tikiuosi, kartodamas "Om", tą ir gaunu", turėjau minty būtent žmogaus išganymo klausimą. T.y. jei tikiuosi iš to "Om" išganymo, tai darau sunkią nuodėmę, nes Išganytojas krikščioniui yra tik vienas Jėzus Kristus, o jei nieko nesitikiu, tai nuodėmės kaip ir nėra.
O pati mintis yra galingas dalykas, galintis žmogų ir nuvesti į nuodėmę bei pražūtį, ir pakylėti prie Kristaus. Iš to sektų išvada, kad žmogaus mintys tikrai turi įtakos žmogaus dabarčiai ir net ateičiai. Tad negalima nuvertinti savų minčių svarbos ir reikšmės.
Bet Tavo pastaba, Augucka, yra gera.  Kitą sykį reikės tiksliau parašyti.

P.S.

Panašiai kaip placebas. Jei tikėsiu, kad pasveiksiu tai ir pasveiksiu. Savįįtaiga ir NLP.

Placebas, NLP ir savitaiga yra psichoterapijos metodai. Tai, jog kai kuriuos psichoterapijos metodus naudoja ir New Age, visai nereiškia, kad tie metodai yra patys savaime blogi.

[sparnai]

Netiketai teko grizti prie sios temos, visai netiketu klausimu    Nesu tikra, ar tikrai tai ta pati tema, nors kazkuriuo aspektu, tikrai netolima. Del savo silpnos sveikatos ir problematisko stuburo, pradejau lankyti Pilateso treniruotes, ir tik tada isgirdau kad jose yra jogos elementu! (bent jau pgl lietuviska vikipedija). Labai nuliudau, nes nelabai sugalvoju ka dar galeciau lankyti is prieinamu grupiniu treniruociu. Pacios treniruotes man tinka ir patinka, jose nera jokiu is pirmo zvilgsnio nederamu elementu, nors kai isgirdau minti kad Pilates yra "jogos atmaina" (kas kiek spejau suprast yra asmenine interpretacija), kai kurie pratimai man pasirode jau kitaip... Zodziu, galvos  skausmas ir nerimas db mano yra toks, kad issamiau suzinoti ka apie tai kalba musu Baznycia? Gal kam teko susidurti? 

[Augucka]

Aš manau, kad nereikia jums taip nusiminti. Aš pati esu kvalifikuota fitneso instruktorė ir tekę susipažinti su Pilates.

Jei treniruočių metu jums niekas neliepia medituoti, sakyti 'om' ar kiša kas per prievartą tą rytietišką filosofiją - jokio pavojaus katalikui nėra. Tai tik sportas. Jei trenerė bandytų sukti kalbą į ''rytietišką'' pusę, tiesiog jai pasakykite, kad jūs esate katalikė ir nenorite net girdėti apie visa tai, nes jums tai nepriimtina. Nebijokite rėžti tiesos į akis ir apginti savo įsitikinimus ir tikėjimą. Galite instruktorių (-ę) pasivadinti į šalį ir tiesiog pasakyti apie tai. Piktoji dvasia prie jūsų neprikibs, jei esate tvirta savo tikėjime ir galite jį apginti.
Žiūrėkite į tai tik kaip į naudą savo sveikatai

[sparnai]

Aciu, Augucka, uz kvalifikuota nuomone. Siek tiek nuraminote. "Siek tiek" sakau del to, kad tiesiog toks jau mano charakteris, lengvai susirupinu sunkiai nusiraminu  

O kokia jusu nuomone apie joga? Ne tai kad ketinciau su ja ka bendro tureti. Taciau kai ziurejau filmuka "Nuo guru iki Jezaus" man istrigo mintis, jog tai, kad europieciai joga supranta klaidingai ir ja uzsiima siekdami atsipalaiduoti, nesutrukdo jogai padaryti savo darbo. Taip kalbejo pasak istorijos herojaus tas pats guru su kuriuo jis artimai bendravo. Todel man rupi ka bendro is ties Pilatesas turi su joga? Kazkas kalbejo, kad jogos pratimai sumazina deguonies kieki kraujyje, idant zmogus lengviau panirtu i "reikiamas busenas".

Musu trenere tikrai jokiu uzuominu i rytu filosofijas nedaro, ir pratimus daro tiesiog kaip paprasta manksta, atkreipdama demesi i taisyklinga atlikima, kvepavima, tempa. Taigi pavojaus cia tikrai nera, ar bent kol kas jo nepamaciau. 

[Augucka]

Aš jogos nesu praktikavusi, nors anksčiau turėjau pasiūlymų, netgi keletą, prisijungti prie grupės, bet atsisakiau vien dėl tos minties, kad visgi tai yra rytietiška sporto šaka ir joga neasiejama su meditacija ir išaukštinimu ''kažko kito''. Netgi vien koncentracija, atliekant tuos pratimus, į save, į visokias čakras ir energijas yra nuodėminga ir neveda sielos į išganymą.

Dėl deguonies kiekio kraujyje tai yra gryna nesamonė ir sukurta bulvarinių skaitalų propaganda. Esu studijavusi anatomiją ir deguonies pasisavinimą atliekant fizinį krūvį. Juokinga ir tiek.

Joga į vakarų kultūrą ne taip seniai ir atėjo - 19-ame amžiuje. O pilatesas (turėčiau sakyti Jozefas Pilatesas) tiesiog pritaikė kai kuriuos pratimus ir techniką, visiškai atsiskyrė nuo rytų filosofijos, pritaikė ją vakarų kultūrai.

Aš asmeniškai į jogą žiūriu tik kaip į puikų sportą, nes pratimai yra geri ir nešantys naudą sveikatai. Tik galbūt pačia joga užsiimti nerekomenduoju vien dėl filosofijos ir to išeinančių pasekmių, bet pilatesas yra puiki sportinė atmaina. Juk Dievas nori, kad mes būtume sveiki, o teisingas sportas vienas iš būdų turėti gerą sveikatą.

Kiekvienas sportas gali būti kenksmingas sielai, jei tarkime aš bėgiodama ar kitaip sportuodama ausinuke klausyčiausi indiškų badžianų ar rytietiškos filosofijos pamokymų ar paskaitų ar kažko panašaus.

Sportuokite sau rami, ir tikėkite, kad Dievas nebūtų jūsų atvedęs į šį sportą, jei žinotų, kad jis jums netinka. Niekas gyvenime nevyksta be reikalo ir atsitiktinumų nebūna. Viskas yra Dievulio suplanuota kiekvienam iš mūsų

Musu trenere tikrai jokiu uzuominu i rytu filosofijas nedaro, ir pratimus daro tiesiog kaip paprasta manksta, atkreipdama demesi i taisyklinga atlikima, kvepavima, tempa.

Teisingai daro, taip ir turi būti

[sparnai]

Aciu Augucka. Jau taip kaupiausi kol pradejau mankstintis, butu buves didelis liudnumas mesti viskas vos pradejus. Ir zinoma, nuostolis sveikatai

Labai dekoju uz komentara del deguonies kiekio. Neturint ziniu, labai sunku atsirinkti kas yra tiesa o kas pramanai
Sutinku su jumis kad si manksta labai naudinga. Po treniruociu atrandu turinti raumenu kuriu niekad nejauciau