Sinkretizmas Katalikų Bažnyčioje - kad kovoti su tuo, reikia susipažinti

[Augucka]

Prašom, į sveikatą Dar siūlyčiau išbandyti kalanetiką, irgi labai geras dalykas moterims ir ne tik 

Linkiu sveikatėlės ir gero sporto 

[Diak. Tomas M.]

Aš asmeniškai į jogą žiūriu tik kaip į puikų sportą, nes pratimai yra geri ir nešantys naudą sveikatai. Tik galbūt pačia joga užsiimti nerekomenduoju vien dėl filosofijos ir to išeinančių pasekmių...

Ši tema yra susijusi ne su sinkretizmu, bet su ezoterika. Homeopatiniai vaistai taip pat veikia, kaip veikia ir užkerėjimai, bet ar tai reiškia, kad reikia naudotis tais vaistais/metodais?

Net nesigilinant į grynai fiziologinius jogos pratimų aspektus, patys jogos pratimai yra dievybių garbinimas kūnu. Katalikai garbina Dievą kūnu nusilenkdami, klūpėdami, sudėdami rankas maldai. Rytų religijų atstovai tai daro įvairiomis pozomis, kurios naudojamos ir jogos pratimams. Kiekviena jogos poza yra skirta tam tikrai dievybei garbinti, todėl jokio skirtumo ar tu tą turi omenyje sportuodamas ar ne, bet tu atlieki dievybės garbinimo ritualą, nes pratimai buvo sukurti būtent su ta mintimi.

Kaip sakykime žmonės patys nesuprasdami, keiksmu iš tiesų prakeikia, nors tai net neturėjo mintyje sakydami žodžius, kuriuos girdi daugelį žmonių sakant, bet tai įvyksta nepaisant to, nes pats keiksmo aktas yra svarbus.

Valkauskas savo video serijoje aiškiai pasako, kad svarbu yra tai, kokia filosofija vadovaujantis tai buvo sukurta, kam tai buvo skirta.

Kaip benorėtum, ar net eitum į "krikščioniškos jogos" pamokas, neišvengsi jogos terminologijos ir esmę nusakančios filosofijos, kuri tiesiogiai susijusi su dievybes, t.y. demonus garbinančia religija. Nors ir nepastebimai, būsi mokomas tos religijos terminų, supratimo, minties. Juk pratimai yra skirti pravalyti "energijos kanalus", ištiesinti kelius tai "energijai" judėti. Ir jokio skirtumo, kad ta informacija nutylima, bet juk tie pratimai tam skirti, o krikščionybė apskritai tokį dalyką, kaip "energiją" aiškiai priskiria ezoterikos ir okultizmo sričiai.

Kam reikia kiek gilesnio paaiškinimo pažiūrėkite šį video, kur kalba tėvas Joseph-Marie Verlinde, buvęs vieno populiariausio pasaulyje jogos guru asmeniniu asistentu, o po to atsivertusiu ir tapusiu vienuoliu. Kai jis paklausia guru apie tai, kad vakariečiai naudoja jogą atsipalaidavimui, guru jam tiesiai atsako, kad jokio skirtumo kam jie naudoja, tai vis vien veikia.

Lietuviškai:
http://www.youtube.com/watch?v=csapF0xRUSc

Angliškai:
http://www.youtube.com/watch?v=Yd8-e3lVmqs

Čia dar keli straipsniai, kur paliečiami tokie klausimai, kaip "ar egzistuoja neutrali, krikščioniška joga":

http://www.egzorcistas.lt/kas-tai/ezoterika

http://www.egzorcistas.lt/kas-tai/joga

Transcendentinė meditacija yra dar vienas jogos aspektas, galintis privesti iki apsėdimo, kam įdomu paskaitykite čia:

http://www.egzorcistas.lt/liudijimai/kaip-mane-atvede-prie-pragaro-slenkscio

Kas dėl pilates, tai gal jie naudoja tik tam tikrus principus? Aš nežinau tiksliai. Dėl jogos tai daug kur esu skaitęs, kad katalikams nerekomenduojama, bet dėl pilates tai neteko matyti jokių įspėjimų.

[Agnietė]

Tomas aplenke mane 

Jei treniruočių metu jums niekas neliepia medituoti, sakyti 'om' ar kiša kas per prievartą tą rytietišką filosofiją - jokio pavojaus katalikui nėra. Tai tik sportas.

Augucka, su visa pagarba tavo praktikai, as vertinciau visa tai atsargiau.
Stai tikslus atsakymas apie tai, ar egzistuoja krikscioniska joga is filmo, kuri Sparnai ir Tomas minejo:
http://www.youtube.com/v/csapF0xRUSc&start=660&end=730

Jogos pozos yra pozos garbinti Indu dievams. Kaip vienuolis minejo, tie pratimai atlieka savo paskirti, t.y paruosia kuna ir prota dvasiniams pasikeitimams - Kundalini "pazadinimui". Visa joga, nepaisant, kad rasoma Kundalini joga ar kitokio pavadinimo joga  - skirta Kundalini "pazadinimui". Dar yra terminas "spontaninis Kundalini pazadinimas", kuris gali ivykti to visai nenorint.
Tad atskyrimas filosofijos nuo pratimu yra tik iliuzinis.

Del Pilates, Joseph Pilates i Pilates pratimu sistema  integravo joga, bei kitas judesio formas is bokso, tai chi, gimnastikos.
As anksciau irgi buvau susizavejusi, bet veliau susimasciau, kai pastebejau pozu panasuma.

Kobros poza jogoje arba Gulbes poza Pilates

Plough Poza Jogoje arba Roll over pratimas Pilates

Boat Poza Jogoje arba Open Leg pratimas Pilates

Spreskite patys.

[Diak. Tomas M.]

Manau nemažai atveju tas rytų filosofijos plitimas vyksta todėl, kad žmonės negali atsisakyti to, kam paskyrė ilgus metus mokytis ir tobulėti.

Vienoje parapijų, kur kartais lankausi, viena parapijietė net bažnyčios žiniaraštyje skelbia apie "krikščioniškos jogos" pamokas.

Kodėl? Pagalvokime, juk ji galbūt dešimtis metų paskyrė būtent tam užsiėmimui, lankė visokius kursus, seminarus, investavo pinigus, pasiekė gerą lygį kaip specialistė, po to atsidarė savo jogos studiją, pradėjo iš to gyventi ir tada atsivertė... ką daryti? Ar mesti viską, kas nesuderinama su katalikybe, ar pabandyti užklijuoti kitą etiketę, neminėti tam tikrų vardų ir terminų, viską pritempti prie krikščioniškos sampratos ir tokiu būdu užliūliuoti savo paties sąžinės krebždesį?

Aš pats praėjęs šį kelią su rytų kovos menais, nes visą gyvenimą treniravausi dziudo, ušu ir galų gale nusėdau mano labai pamėgtame aikido. Ir tikrai aikido turi nerealių pliusų, nes žmogui suteikia metodą neagresyviai gintis. Yra vienas "bet". Visa tai remiasi "energijos" veikimu. Jei norėčiau, galėčiau mokyti žmones aikido ir tiesiog sakyti, kad mes žaidžiame su priešininko inercija, priešininko agresiją nukreipime prieš jį patį ir t.t. ir pan., bet tai nepakeistų fakto, kad "energijos" sąvoka glūdi žymiai giliau ir jos veikimas yra pati to sporto širdis. Suprantama, tik pradedantys sportuoti, daug dalykų gali pasiekti grynai fizinių judesių pagalba, nes jie dar nejaučia ir negali gerai naudoti "energijos", bet su patirtimi ateina ir įgūdžiai naudoti "energiją".

Gerai Silvija pastebėjo su vokiečių vienuolio Jonathan During knyga ,,Su smurtu susidūrus: krikščioniškos savigynos principai".

Spėju, kad to vienuolio istorija panaši - visą gyvenimą paskyrė aikido savigynos praktikavimui, o tapus vienuoliu, jis be jokių blogų kėslų bando savo gyvenimo patirtį pritaikyti savo, kaip kataliko pasauliui. Bėda tame, kad iš esmės tas kovos menas yra iš kitos "planetos", jis nuo pačių pamatų yra pastatytas krikščionybei prieštaraujančių metodų ir filosofijų pagrindu.

Ar mes turėsime tiek drąsos atmesti kažką, kas jau per ilgus metus tapo mūsų gyvenimo, mūsų esybės dalis? Ar mes pasiryšime iškęsti tą "išsiskyrimo" ir praradimo jausmą? Mums rinktis. Tačiau jei mes norime "apsivilkti nauju žmogumi", neprošal būtų išmesti visus senus savo rūbus, įpročius ir pan. ir pradėti nuo pat pradžios

[Augucka]

Gerai, kad vyksta diskusija. Sparnai galės aiškiau pamatyti situaciją.

Dėl jogos aš net nemėginsiu nieko prieštarauti, nes aš jos nei praktikavau, nei domėjausi, nei gilinausi. Ir būtent dėl tos pačios priežasties, apie kurias jūs ir kalbate. Atvirai pasakius, aš nežinojau, kad jogos pozos yra dievybių garbinimas, pirmą kartą girdžiu. Gal dėl to, kad kaip ir minėjau, niekad nesigilinau į jogą.

Man kaip sporto instruktorei kyla daug prieštaravimų ir kertasi su sveiku protu ir su tuo, ką studijavau. 

Dėl rytų kovos menų - pritariu. Visa rytų filosofija prieštarauja krikščionybei.

Mes tų indiškų ir jogiškų pozų kartais gyvenime visai to nesuvokdami padarome aibę. Tai reiškia, kad mes garbiname indų dievus to net nesuvokdami? Atsiprašau, bet aš nenoriu su tuo sutikti, kad aš garbinu indų dievus. Aš turiu tik vieną Dievą - Dievą Trejybėje.

Jei esate tą darę nevalingai, tuomet per išpažintį turėtumėte išpažinti, kad esate nevalingai pagarbinę indų dievus

Pavyzdžiui, niekad nesate taip sėdėję ir net to patys nesuvokę?


Niekad nesate sėdėję taip?


Darę taip?


Sėdėję taip:


Ir t.t. ir panašiai...

Svarbiausia - kas yra tavo galvoje, tavo sieloje ir kam gyvenime teiki pirmenybę, stabams ar Išganytojui?

Mirtina nuodėmė yra tada, kai tą darai savo laisva valia ir suvokdamas, kad darai priešingai nei tai patiktų Dievui. Tada yra nusikaltimas.

Visa kita, perdėtas davatkiškumas.

[Diak. Tomas M.]

Svarbiausia - kas yra tavo galvoje, tavo sieloje ir kam gyvenime teiki pirmenybę, stabams ar Išganytojui?

Mirtina nuodėmė yra tada, kai tą darai savo laisva valia ir suvokdamas, kad darai priešingai nei tai patiktų Dievui. Tada yra nusikaltimas.

Visa kita, perdėtas davatkiškumas.

Matai, Augucka, reikalas tame, kad ne nuodėmėje esmė. T.y. tu gali kažką praktikuodamas, nepadaryti jokios nuodėmės, nes iš esmės nežinai, ką darai, bet tai neapsaugo tavęs nuo žalingo tos veiklos poveikio tavo sielai.

Sakysime tu geri kolą ir nežinai, kad ten brudas, o tau skanu, bet tai neapsaugo tavo organizmo nuo viso to blogo poveikio, nes iš esmės geri skanius nuodus.

Dėl tavo pateiktų pozų (1, 4) tai aš manau taip - tos pozos egzistavo žmonių naudojime dar prieš visus induizmo laikus, nes iš esmės taip anksčiau sėdėjo visi žmonės, nes nebuvo jokių kėdžių ir pan. Ypač tai taikytina keliaujančioms klajoklių gentims, net ir senovės izraelitams. Tokiu būdu indai panaudojo kažką, kas jau buvo. Todėl manyčiau kenksmingumas prasideda tada, kai kalbame apie specifines pozas, sukurtas būtent jogos praktikai, kaip buvęs guru asistentas, o dabar kunigas jas vadina "didžioji liturgija". Bet faktas toks, kad dauguma jogos pozų yra būtent sukurtos liturgine prasme ir jos sudaro pagrindinį jogos branduolį, o tos universalios pozos yra mažuma.

[Augustas]

Augucka gerai pasakė. 
Dėl "krikščioniškos jogos" nesiginčysiu.

Todėl manyčiau kenksmingumas prasideda tada, kai kalbame apie specifines pozas, sukurtas būtent jogos praktikai, kaip buvęs guru asistentas, o dabar kunigas jas vadina "didžioji liturgija". Bet faktas toks, kad dauguma jogos pozų yra būtent sukurtos liturgine prasme ir jos sudaro pagrindinį jogos branduolį, o tos universalios pozos yra mažuma.

Joga šiaip yra religinės askezės praktika. Panašiai, kaip krikščionybėje yra asketinė teologija, taip ir hinduizme irgi yra asketinė "teologija", kuri vadinama joga.

O dabar Tomui nuo manęs truputį klius. 

Aš pats praėjęs šį kelią su rytų kovos menais, nes visą gyvenimą treniravausi dziudo, ušu ir galų gale nusėdau mano labai pamėgtame aikido. Ir tikrai aikido turi nerealių pliusų, nes žmogui suteikia metodą neagresyviai gintis. Yra vienas "bet". Visa tai remiasi "energijos" veikimu. Jei norėčiau, galėčiau mokyti žmones aikido ir tiesiog sakyti, kad mes žaidžiame su priešininko inercija, priešininko agresiją nukreipime prieš jį patį ir t.t. ir pan., bet tai nepakeistų fakto, kad "energijos" sąvoka glūdi žymiai giliau ir jos veikimas yra pati to sporto širdis. Suprantama, tik pradedantys sportuoti, daug dalykų gali pasiekti grynai fizinių judesių pagalba, nes jie dar nejaučia ir negali gerai naudoti "energijos", bet su patirtimi ateina ir įgūdžiai naudoti "energiją".

Visų pirma, Aikido yra daugiau "bet", ne tik tas vienas, kurį mini Tomas. Antra, Tomas užsipuola netgi ne tą dalyką, kurį net pagal paties Tomo supratimą reikėtų pulti. Mano manymu, Tomas galėtų pulti prieš kiekvieną Aikido užsiėmimą vykstančius meditacinius pratimus, japoniškojo etiketo ritualus, Aikido įkūrėjo M.Uesibos portretų kiekvienoje Aikido salėje buvimą ir gėlytes po tuo portretu. Tikrai Tomas šituos visus dalykus galėtų kritikuoti. Ir netgi aš beveik neturėčiau ką pasakyti, jei Tomas šituos dalykus imtų kritikuoti. Tačiau Tomas kritikuoja vėlgi tuos dalykus, kurie žmonių, ypač moteriškosios žmonijos pusės, yra naudojami (dažniausiai nesąmoningai, o kartais ir sąmoningai) kasdien bendraujant su kitu žmogumi, juolab, jei tai dominantis žmogus. Turiu minty, žinoma, nevalingą (o kartais ir valingą) dėmesio sutelkimą į pašnekovą/ę. Tai šitą dėmesio sutelkimą į pašnekovą (ar Aikido treniruočių partnerį, jei tas dėmesio sutelkimas vyksta Aikido treniruotėje) Tomas ir kritikuoja, kai kritikuoja "energiją", sugebėjimą tą "energiją" jausti ar valdyti.

[Diak. Tomas M.]

Augustai, kartais gerai gauti lupti iš draugų, su priežastimi aišku

Tu teisus dėl visų išvardytų kitų "bet", tačiau aš į juos dabar nenoriu koncentruotis, nes jie yra tik esmės apvalkalas, papuošimai, kurie vartojami arba nevartojami, priklausomai nuo to, kiek tradicinis yra vienas ar kitas dodžio (klubas).

Yra pavadinkime labai sekuliarių klubų, kuriuose aikido yra visiškai "susportintas", todėl tų dalykų praktiškai ten gali ir nebūti. Todėl noriu kreipti dėmesį į esmę, o esmė yra "ki" energija. Spėju, kad Augustas nelabai susidūręs su tuo, jei maišo ją su dėmesiu partneriui 

O dabar, jei galima, aš truputį iškaršiu kailį Augustui   

Svetainėje www.aikikai.lt apie ki rašoma:

AIKIDO – vienas gražiausių Rytų kovos menų (BUDO). AIKIDO - apibūdinamas kaip kelias (DO), vedantis į harmoniją (AI) su (KI). KI – gyvybinė energija, esanti kiekviename mūsų. Šio pamatinio AIKIDO filosofijos principo siekiama per judesio ir formos harmoniją. Kiekvienas užsiiminėjantis AIKIDO išmoksta valdyti ir kontroliuoti KI. O esant puolimui priešininko jėgą, kaip fizinę, emocinę arba mentalinę energiją, nukreipia prieš jį patį... AIKI - tai nušvitimo kelias.

O čia įprastas ezoterikai galių įgavimas, padarantis žmogų stipriu, nenugalimu (priešingai, mes krikščionys esame silpni, mūsų galia Dieve):

Įgydamas galingą vidinę jėgą žmogus mokosi išreikšti ją minkštai ir harmoningai. Visi judesiai, kuriuos mes matome gamtoje yra racionalūs, veiksmingi ir minkšti, tačiau tokiais jie gali būti tik tada, kai jų centras išlieka stiprus ir stabilus. Stipraus ir nepajudinamo centro dėsnis pasireiškia visur ir yra kiekvieno žmogaus neatsiejama dalis. Aukščiausiu AIKIDO praktikos siekiu galima būtų pavadinti individualaus centro susitapatinimą su Visatos centru. AIKIDO technikos padeda įvaldyti šį centrą, kartu pabrėždamos judesių minkštumą ir aptakumą.

AIKIDO praktikos pamatas - tai KI arba gyvybinės energijos samprata. AIKIDO siekia apjungti Visatos KI su kiekviename žmoguje glūdinčia KI (gyvybinė arba kvėpavimo energija). Taigi žodį AIKIDO galima išversti kaip "kelias vedantis link harmonijos su KI".

Ir pabaigai galime prisiminti, kaip Uesiba vienu pirštu ki energijos pagalba galėjo laikyti ant žemės gulintį žmogų, ir šis negalėdavo net pasijudinti iš vietos.

[nf]

Bijau dabar sumeluot ar video klausiau ar skaičiau, bet užstrigo tokia mintis, kad, iš tų rytietiškų užsiėmimų, pats "rytietiškiausias" yra dėmesio koncentravimas į kvėpavimą.

[Augucka]

Tomai, aš galiu sėdėt, gulėt, tupėt kokia tik nori nekalčiausia poza, kuri gali sutapti su Afrikos čiabuvių dievų garbinimo poza ir apie tai net nenujausti. Ar tai reiškia, kad aš nevalingai garbinu jų dievus ir kenkiu savo sielai?  Kaip gali pakenkti sielai atlikęs tam tikrą fizinį pratimą?

Fizinis atliemas judesys/ poza/ veiksmas tiesiogiai yra susijęs su mano mąstymu ir mano dvasia/siela. Aš klaupiuosi maldai galvodama apie Išganytoją Kristų, iš pagarbos jam lenkiuosi, dedu kryžiaus ženklą ant savęs, delnus suglaudžiu maldai galvodama, mąstydama ir kalbėdamasi su savo mylimu Viešpačiu. Tai yra, atlieku fizinius veiksmus aiškiai suvokdama ką darau, kurie yra susiję su mano sielos sveikata. Nes aš tai atlieku laisva valia.

Aš to nedarau atlikdama pilates pratimą. Aš negalvoju ir nesimeldžiu tuo metu nei savo Viešpačiui, nei kitiems dievams. Aš į tai žiūriu tik kaip į sportą ir naudą sveikatai. Aš nemedituoju, nesilankstau mintyse kontempliuodama apie indų dievus ir mintyse juos garbindama ir t.t. ir pan. Kaip tai gali pakenkti mano sielai?

Ar egzistuoja šėtoniška sėdėjimo/gulėjimo poza, kurios mes visi turėtume vengti? Jei tokią žinote, praneškite.

Šėtonas įeina į tave tada, kai tu pats atidarai tas ezoterikos duris ir pirmenybę pradedi teikti visokioms energijoms ir pan. ir t.t. Dėl to ir sakau, kad joga yra pavojinga ir neveda į išganymą, nes tai yra rytų filosofija, tiesiogiai susijusi su ezoterika.

[Augucka]

Bijau dabar sumeluot ar video klausiau ar skaičiau, bet užstrigo tokia mintis, kad, iš tų rytietiškų užsiėmimų, pats "rytietiškiausias" yra dėmesio koncentravimas į kvėpavimą.

t.y. rebefingas. Taip, tas tiesa. A. Valkauskas apie to žalą kalbėjo viename įrašytų video.

[Diak. Tomas M.]

...Kaip gali pakenkti sielai atlikęs tam tikrą fizinį pratimą?

O ar gali pakenkti savo sielai, rankomis atlikęs/parodęs nepadorų ženklą? Manau gali. O jei matai visus draugus rodant tokį ženklą ir ne visai suprasdamas, ką jis reiškia jį pradedi rodyti, kaip tada? Juk ženklo prasmė išlieka, nors dėl savo nežinojimo/nenoro sužinoti gal ir nesupranti jo visiškos prasmės... kaip pvz. "ragų" ženklas, paplitęs sunkiojo metalo gerbėjų tarpe, nors jau dabar jaunimas jį naudoja su "cool" reikšme.

Aš to nedarau atlikdama pilates pratimą. Aš negalvoju ir nesimeldžiu tuo metu nei savo Viešpačiui, nei kitiems dievams. Aš į tai žiūriu tik kaip į sportą ir naudą sveikatai. Aš nemedituoju, nesilankstau mintyse kontempliuodama apie indų dievus ir mintyse juos garbindama ir t.t. ir pan. Kaip tai gali pakenkti mano sielai?

Čia jau tau reikia ginčytis su tuo guru, kaip jis ir pasakė, gali galvoti ką nori ir daryti su kokia nori intencija (atsipalaidavimas, sportas, t.t.), tačiau tai veikia nepriklausomai nuo tavęs. Tai veikia, nes tai yra dvasinis dalykas, kažkuria prasme fiziškai atliekamas dvasinis ženklas. Jei tu kartotum mantros žodžius, kurie originalo kalboje šaukia demoną, kaip manai, jei net nesupranti žodžių ir neturi tos intencijos, prisišauktum demoną ar ne? O juk kūno ženklai, pozos, yra kūno kalba.

P.S. čia mes daugiau ne apie pilates pratimus šnekam, bet apie jogą, kitas technikas, kaip minėjau dėl pilates negaliu padaryti kažkokių tikslių išvadų.

Šėtonas įeina į tave tada, kai tu pats atidarai tas ezoterikos duris ir pirmenybę pradedi teikti visokioms energijoms ir pan. ir t.t. Dėl to ir sakau, kad joga yra pavojinga ir neveda į išganymą, nes tai yra rytų filosofija, tiesiogiai susijusi su ezoterika.

Tu akcentuoji nuodėmę, apsėdimą, aš akcentuoju žalą sielai, dvasiniam vystymuisi. Apsėdimas yra retas dalykas, o dvasinė žala yra paplitęs reiškinys, nors mums patiems ir sunkiai apčiuopiamas.

[Augustas]

Augustai, kartais gerai gauti lupti iš draugų, su priežastimi aišku

Tu teisus dėl visų išvardytų kitų "bet", tačiau aš į juos dabar nenoriu koncentruotis, nes jie yra tik esmės apvalkalas, papuošimai, kurie vartojami arba nevartojami, priklausomai nuo to, kiek tradicinis yra vienas ar kitas dodžio (klubas).

Yra pavadinkime labai sekuliarių klubų, kuriuose aikido yra visiškai "susportintas", todėl tų dalykų praktiškai ten gali ir nebūti. Todėl noriu kreipti dėmesį į esmę, o esmė yra "ki" energija. Spėju, kad Augustas nelabai susidūręs su tuo, jei maišo ją su dėmesiu partneriui 

Na, smagu, kai mes sutariam dėl kai kurių dalykų. Kad Aikido esmė yra "ki" energija, sutinku visiškai. Bet va, kas ta "ki"energija, sutarimo kol kas nėra.

O dabar, jei galima, aš truputį iškaršiu kailį Augustui   

Visada galima, nes esu silpnas, ribotas ir dažnai klystantis žmogus.  Todėl kritika tik į naudą. 

Svetainėje www.aikikai.lt apie ki rašoma:

AIKIDO – vienas gražiausių Rytų kovos menų (BUDO). AIKIDO - apibūdinamas kaip kelias (DO), vedantis į harmoniją (AI) su (KI). KI – gyvybinė energija, esanti kiekviename mūsų. Šio pamatinio AIKIDO filosofijos principo siekiama per judesio ir formos harmoniją. Kiekvienas užsiiminėjantis AIKIDO išmoksta valdyti ir kontroliuoti KI. O esant puolimui priešininko jėgą, kaip fizinę, emocinę arba mentalinę energiją, nukreipia prieš jį patį... AIKI - tai nušvitimo kelias.

O čia įprastas ezoterikai galių įgavimas, padarantis žmogų stipriu, nenugalimu (priešingai, mes krikščionys esame silpni, mūsų galia Dieve):

Įgydamas galingą vidinę jėgą žmogus mokosi išreikšti ją minkštai ir harmoningai. Visi judesiai, kuriuos mes matome gamtoje yra racionalūs, veiksmingi ir minkšti, tačiau tokiais jie gali būti tik tada, kai jų centras išlieka stiprus ir stabilus. Stipraus ir nepajudinamo centro dėsnis pasireiškia visur ir yra kiekvieno žmogaus neatsiejama dalis. Aukščiausiu AIKIDO praktikos siekiu galima būtų pavadinti individualaus centro susitapatinimą su Visatos centru. AIKIDO technikos padeda įvaldyti šį centrą, kartu pabrėždamos judesių minkštumą ir aptakumą.

AIKIDO praktikos pamatas - tai KI arba gyvybinės energijos samprata. AIKIDO siekia apjungti Visatos KI su kiekviename žmoguje glūdinčia KI (gyvybinė arba kvėpavimo energija). Taigi žodį AIKIDO galima išversti kaip "kelias vedantis link harmonijos su KI".

Dėl to "ki" ir yra visa problema.    Dalis ateinančių į Aikido treniruotes žmonių iš tikrųjų tiki maginėmis to "ki" galiomis. T.y. tiki, kad tas "ki" duos jiems sveikatą, jėgų išgyventi sunkumus, pagaliau gebėjimų įveikti chuliganus ir pan. Kai kurie Aikido instruktoriai tuo tikėjimu maginėm "ki" galiomis kartais papiktnaudžiauja, kurdami savo klubo PR taip, lyg iš tikrųjų tos maginės "ki" galios būtų tiesa. Tai štai. Užsukęs į Aikikai.lt tinklapį, Tu tiesiog susidūrei su tokiu PR, ir viskas.  O dauguma Aikido instruktorių atvirai sako, jog toks tikėjimas yra nepagrįstas, jokių stebuklų šioje srityje nebūna, reikia tiesiog daug fiziškai treniruotis, ir tik tada bus geri rezultatai. Ir tie ezoterikos mylėtojai pas juos ilgai neužsibūna, išeina ieškoti kitų maginės galios šaltinių.

P.S.

Ir pabaigai galime prisiminti, kaip Uesiba vienu pirštu ki energijos pagalba galėjo laikyti ant žemės gulintį žmogų, ir šis negalėdavo net pasijudinti iš vietos.

Tikrai nieko antgamtiško tame M.Uesibos sugebėjime neva vienu pirštu išlaikyti ant žemės gulintį žmogų nėra. Tie triukai gali būti sėkmingai paaiškinami remiantis vien fizikos dėsningumais (t.y. jokio antgamtinio įsikišimo tuose triukuose nėra).    Tai tiesiog nemokšų žurnalistų prasimanymai ir (kartais) Aikido instruktorių PR, siekiant pritraukti kuo daugiau mokinių.

[Diak. Tomas M.]

Vėl sugrįžtam prie klausimo ar tai, jei mes darom netikėdami kažkuo ir su kita intencija, keičia dvasinių dalykų esmę. Kiek suprantu - nekeičia. Aikido yra tik vienas pavyzdys, kur naudojama energijos sąvoka, juk yra joga, akupunktūra, Tai Či ir t.t.

Tai pirminis klausimas būtų ar apskritai toks dalykas, kaip "energija" egzistuoja? Nežinau. Bet mano supratimu "energija" ar "energijos veikimas" gali būti tiesiog dvasinių būtybių "pagalba", veikimas. Kaip
sielas pardavę dainininkai pasakoja, kad koncertų metu juos tiesiog užplūsta energija ir įkvėpimas, kas net panašu į jausmą, kad tuo metu jie būna "kažkuo kitu", taip panašiai gali būti ir su kitomis tos "energijos" apraiškom. Rodos tas pats kunigas pasakoja istoriją, kaip vienas jogas perėjo vandeniu upę. Kas tai buvo - "energijos" valdymas ar demoniško pasaulio "pagalba"? O kad apsėstieji būna labai energingi, stiprūs ir net gali levituoti ore, tai manau visi žino...

Jei mes nutariam, kad tokios "energijos" nėra, ji neegzistuoja, tada drąsiai galime užlipinti nekaltumo etiketę visiems tiems užsiėmimams, nes tavo žodžiais tariant, "triukai gali būti sėkmingai paaiškinami remiantis vien fizikos dėsningumais (t.y. jokio antgamtinio įsikišimo tuose triukuose nėra)", ir visa kita yra tiesiog PR. Tokiu atveju [sarkazmo pradžia] - blogio nėra, valio! Visi gali tobulintis savo kūnus ir dvasinius sugebėjimus! [/sarkazmo pabaiga].

Bet juk čia nesvarbu ar tokia energija egzistuoja, svarbu kokiomis mintimis vedamas Uesiba ar dar kažkas kūrė savo metodus, kokia filosofija rėmėsi, o mes žinome kuo jie rėmėsi. Tos filosofijos geriausiu atveju yra ezoterinės, blogiausiu - okultinės. Taip pat nereikia pamiršti, kad "ki" supratimas nėra kažkas unikalaus aikido mokyme, tai bendra filosofija, pagrindas visiems be išimties rytų kovos menams. Jei aikido yra "geras", tai Tai Či turėtų būti ne ką blogesnis.

Iš kitos pusės analizuojant, jei žmogus pasitiki kažkuo ko nėra, bet žmogus mano, kad tai jam suteiks jėgų, kaip tai vadinasi? Stabmeldystė. Tačiau demonai perima stabų vaidmenį ir stabmeldžiams suteikia tikėjimą stabų "dieviškumu". Vedant paralelę, net jei tokios "energijos" nėra, ji tampa dar vienu stabu, kiek įdomesnėje formoje.

Man toks jausmas, kad tu kažkaip stengiesi apginti aikido, selektyviai netaikydamas tų pačių parametrų aikido, bet taikydamas jogai ir pan. Šiuo atveju tu sakai, kad jogos praktika (su savo supratimu apie "energiją") yra bloga, o aikido atveju, tai čia viso labo žaidimas. Nebandyk savęs apgauti, kad ir kaip tau būtų brangus šis užsiėmimas. Tai tikrai verta paaukoti vardan savo tikrojo Dievo

P.S. Mano buvęs instruktorius Lietuvoje Raimondas Šepetys yra labai geras žmogus, bet jis, kaip ir aš, yra sovietmečio vaikas ir pradėjo viską sporto supratimu. Dvasine prasme jis ieškantis ir šiuo atveju jis tiesiog nežino, ką daro.

[Diak. Tomas M.]

Dar pridedu kelias angliškas citatas (http://www.kiyojuteryu.com/articles.php?pageid=46&ep=1&contentCategory=articles):

If we look to Morihei Ueshiba, we can see that both of these extremes, total focus on Waza to the exclusion of Ki or total focus on Ki to the exclusion of effective self defense, combat oriented Waza, are out of balance with what he originally taught. Ueshiba was a master technician of Waza, while at the same time being a fully focused spiritual practitioner of Ki.

One may ask, how did O'Sensei accomplish this? The answer is simply, he believed in his art and in the Universal Ki. The main problem with most people is that they want the physical attributes of Aikido, without sweating, and they want the power of Ki without faith. You can have neither without their intrinsic cause.

Čia autorius veda panašią paralelę, tikėjimą atskirdamas nuo religijos... tas sinkretiškas pasaulis - tikėk ką nori, daryk ką nori...

Faith and Ki

Ki training, in all honesty, is more a matter of faith, as all spiritual disciplines are, rather than a process of learning. Yet it is a matter of exercising that faith, so that we have the confidence to draw upon the spiritual strength of Ki whenever we need it. Some of the Ki exercises have an element of validity, if they are then related to actual Aikido techniques.

...

But the bottom line is, Morihei Ueshiba's Ki grew out of his faith in the spiritual world and this allows us, as martial artists to understand that in order for us to reach the higher levels of Ki development, it must be a matter of spiritual faith. Luckily this is not a matter of religion, but a matter of belief. Nearly all, if not all, of the living religions of the world, have the belief in something beyond this empirical world. Even some of the religions that have been branded nihilistic or godless, have the belief in a superior something that is far and above the physical existence, though in some cases they resist the urge to name or personalize this ultimate for fear of being blasphemous in the attempt. Rather they try to harmonize with the Ultimate, rather than simply try to explain it.

Ir vėl prieiname prie sinkretizmo pasaulietiniame gyvenime:

Universal Ki – God

Thus that which supplied Morihei Ueshiba with the power and ability to perform in the incredible manner in which he was capable, is none other than faith in the spiritual existence of, what he referred to as the Universal Ki and which people of the Western world would be more apt to name God. In dealing with Westerners, Ueshiba was used to talking to them in ways they could understand, willing to talk about Jesus on the same level as his charges.

Ueshiba himself, was a Shinto priest of the Omoto Kyo sect, yet with a universal outlook, as befitted a truly spiritual person. It is believed that this ability to look beyond culture and religion paralleled the ideas of his fellow martial artist and friend, James Masayoshi Mitose.

When Mitose taught the martial arts in the United States, though he was raised a Buddhist priest, he related the spiritual training to the teachings of Christ. So much so that he eventually became a Christian minister. Yet even as a Christian, he would explain his martial arts concepts using both Buddhist and Christian terms which he felt were complimentary, not antagonistic.

Kas be ko, "ki" įgauna įvairius dieviškus atributus:

The Foundation of Ki is Love

Like all true matters of faith, the foundation to Ki is love. Morihei Ueshiba achieved a higher level of love, the deeper he immersed himself in the study of Ki. This is a point that many of the Ki only people seem to miss. There have been those who have practiced Ki only style training, which while capable of doing certain Ki tricks, lack the essential love of Ueshiba and also lack his amazing martial arts ability.

Kadangi žinome, kad Uesiba buvo Omoto Kyo sektos kunigas, įdomu sužinoti, kaip prasidėjo tos sektos veikla:

Deguchi Nao, a housewife from the tiny town of Ayabe in Kyoto Prefecture, declared that she had a "spirit dream" at the lunar New Year in 1892, becoming possessed (kamigakari) by Ushitora no Konjin and starting to transmit his words.

In 1898 she met Ueda Kisaburō who had previous studies in kamigakari (spirit possession) and in 1899 they established the Kinmeikai which became the Kinmei Reigakkai later in the same year. <...> . Omoto was thus established based on Nao's automatic writings (Ofudesaki) and Onisaburō's spiritual techniques.

Omotokyo, was strongly influenced by Konkokyo, Ko-shinto (ancient Shinto) and folk spiritual and divination traditions; it also integrated Kokugaku (National Studies) teachings and modern ideas on world harmony and peace, creating a new doctrine. It shares with Konkokyo the belief in the benevolence of Konjin, who was previously considered an evil kami, and shares with other ancient Shinto schools the teachings that proclaim the achievement of personal virtue as a step to universal harmony.

One of the more well-known followers of Oomoto was Morihei Ueshiba, the founder of Aikido, a Japanese martial artist. It is commonly thought that Ueshiba's increasing attachment to pacifism in later years and belief that Aikido should be an "art of peace" were inspired by his involvement with the sect. Oomoto priests oversee a ceremony in Ueshiba's honor every April 29 at the Aiki Shrine at Iwama.

http://en.wikipedia.org/wiki/Oomoto

Gaila, bet matome tipinį vaizdą: sektos įkūrėja - apsėsta moteris, kuri po dvasinio sapno ir apsėdimo, pradeda girdėti pačių japonų skaitomos blogos dvasios (evil kami) balsą, mintis užrašinėja automatiniu rašymu. Kaip ir nereikia daugiau nieko pridurti.

[Agnietė]

Augucka, cia geras straipsnis : Kaip Pilates ir Joga susije : http://www.womenofgrace.com/blog/?p=11396

Manau, svarbiausia cia yra tu pratimu prigimtis.


"Many Westerners who practice yoga today are unaware that the physical positions assumed in yoga symbolize a spiritual act: worshiping one of the many Hindu gods," Dr. Alexander said. "To a Hindu, yoga is the outward physical expression of a deep spiritual belief. You cannot separate one from the other."

"Efforts to separate yoga from its spiritual center reveal ignorance of the goal of yoga." (Professor Subhas Tuwari, Hindu University of America, HinduismToday.com – 9/1-3/09)"

http://praisemoves.com/about-us/why-a-christian-alternative-to-yoga/#Dangers

[sparnai]

Geras straipsnis Erika, aciu. Vis del to pasiulymas lankyti treniruoklius, dovanokit, netinka.
Zvelgiant i visa, mane nuosirdziai nervina kiek daug geru dalyku yra apraizgyti prieso kebeknem. Daug pilateso pratimu yra tiesiog pratimai, taciau prikaisiota ir jogos elementu - ir se kad nori, mauk kilnot svarmenu. Tai ka, dabar teks laukti rudens ir meginti kokia nors zumba 

[Augucka]

Erika, tas saitas www.praisemoves.com patys siūlo alternatyvius (krikščioniškus) jogos pratimus, kai atliekant pozą, kontempliuoja krikščioniškai. 

Straipsnis parašytas grynai šališkai, norint iškišti savo taip vadinamą "jogos alternatyvos" programą. Visgi jie pardavinėja savo diskus ir kitą medžiagą, juk jiems reikia geros reklamos.

Štai čia keletas iš jų atliekamų pratimų. Kai pratimas atliekamas ekrane, rašoma citata iš Biblijos:

http://youtu.be/ZPZJJBN2hL8

Štai čia iš jų tinklapio:

PraiseMoves is a Christ-centered alternative to the practice of yoga.

Viskas sutampa su tuo, ką ir prieš tai sakiau. Savo nuomonės nei kiek nekeičiu apie pilates. Svarbu, kas tavo galvoje ir kas yra tavo Dievas.

Šitie Praise Moves būtent ir daro yoga-pilates, tik kontempliuoja krikščioniškai. Tas pats saldainis, tik įvyniotas į kitą popierėlį.

[Diak. Tomas M.]

Sparnai, gal bus įdomu kaip alternatyva, jei aš asmeniškai turėčiau laiko, tai rinkčiausi CrossFit treniruočių programą, jie remiasi didelio intensyvumo intervalinėmis treniruotėmis ir pati filosofija artima "primal" gyvenimo būdui - kad viskas būtų kuo natūraliau, jokių treniruoklių, visur bandoma naudoti taip vadinamus funkcinius judesius, judesius, kuriuos realiai mes darome gyvenime. Treniruotės būna rečiau, vyksta gana trumpai (rodos tik 45 min.), bet viskas vyksta dideliu intensyvumu. O dėl pastoviai besikeičiančių pratimų, raumenys nepripranta prie apkrovos tipo (muscle confusion principas), todėl žymiai greičiau ir efektyviau vystosi, stiprėja.

Matau ir LT jie jau atkeliauja: http://www.fankas.lt/naujienos-2/lt/del-reebok-crossfit-treniruociu-94.html

[Augucka]

Tomai, siūlai Crossfit žmogui su stuburo problemom? Ar nori, kad sparnai pakenktų savo sveikatai dar labiau?
Jai išvis negalima jokio didesnio intensyvumo ir jokių svarmenų.

Ką aš ir siūliau pradžioje vietoje pilates išbandyti kalanetiką. Būtų tikrai puiki alternatyva. Kalanetiką galima daryti ir pačiai namuose. Lėto intensyvumo pratimai, sukurti būtent žmonėms, su stuburo ir  sanarių problemomis. Turiu video, jei norėsite, galėsiu pasidalinti. Puikiai tonizuoja raumenis.