Vedybų sutartys ir tikėjimas - ar suderinama?

[arabele]

Mano manymu šeimos griųva todėl kad dabar labai jau paprasta pakeist partnerį, labai normalu turėt atsarginius variantus, viskas normoj kai vaikai auga be tėčių, o kai kuriais atvėjais ir be mamų.
Ir nemanau kad kažkuo čia kaltas Dievas patys apsiprendžiam ir darom klaidas o paskui srebiam. Kaip kažkada skaičiau Egzorcisto kunigo A. Valkausko interviu ir man užsitrigo viena mintis (pažodžiui nepavyks, bet esmę pakartosiu) Kad Dievas mus gelbėdams siunčia išbandymus padarei nesamonę kad toliau jos nedarytum gauni pamoką, jei dar nedašilo gauni dar didesnę kol galų gale atsisėdi ir supranti kad ne tuo keliu eini.
Aš šia mintį radau tada kai galvojau kad man labai blogai ir visi aplinkui kalti ypač kaltinau savo vyrą ir jo naująją draugę, bet tada toptelėjo mintis kad kažką gal pati ne taip darau ir čia man reik peržvelgt savo prioritetus ir tada atsibudau...
Dabar mažiau suku galvą kurdama keršto planus vyrui ir jo naujajai šeimai, auginu savo vaikučius ir dėkoju Dievuliui kad juos turiu ir nemanau kad sutartis būtų man labiau padėjus nei dvasios ramybė. (gal čia ir ne į temą bet man beskaitant jūsų diskusijas kilo tokios mintys)

[Povilas]

Kažin ar kokia nors sutartis pasaulyje, kokia ji bebūtų, gali padaryti žmogų laimingesnį, saugesnį, labiau mylimą ar mylintį?.. Priartinti jį prie Dievo? Kokia pinigų suma gauta po skyrybų iš buvusio sutuoktinio gali išspręsti šiuos klausimus?

[Giedrė]

Na, meilės tai, aišku, neprideda jokia sutartis, bet apgavikus ir lengvo gyvenimo ieškotojus, tai turėtų tas dokumentas savaime atpurtyti, nes tokie dažniausiai neveda be išskaičiavimo ir pasipelnymo planų (tas pats, beje, galioja abiems lytims).

O dėl skyrybų, tai aišku, abi pusės pridaro klaidų. Miela Arabele, linkiu jums stiprybės ir rasti džiaugsmo kruopelių kasdienybėje. Kaip sakė viena šventoji: "Pirmyn, tik pirmyn. Dievas pagelbės."

[arabele]

Ačiū, man viskas su Dievo pagalba bus gerai.
O Jums miela Giedre linkiu sutikti tokį vyra kurį pažinus ir pamilus nebenorėtum jokių sutarčių ir ilgai ir laimingai su Dievo pagalba gyventumėt

[Giedrė]

Arabele, būtų gerai rasti tokį gyvenimo draugą , kuriuo galima būtų pasitikėti... Bet nesu labai optimistiška, nes iš visų aplink esančių jaunų šeimų (visi tikintys) neišsiskyrusi liko tik viena šeima. Kažkada mes dvi netekėjusios draugės kavinėje net paradoksaliai pasidžiaugėme, kad neskubėjome savo šeimų kurti, nes nereikia dabar skirtis. Mano tėvai, pavyzdžiui, jau beveik keturiasdešimt metų vedę, va jų tai tikra meilė, o dabartinės meilės kažkokios netikros, labai trapios. Dažnai pagaunu save mąstant, kad XXI amžiuje tikros santuokinės meilės ir ištikimybės jau nebėra...

[Silvija]

...todėl mūsų užduotis, Giedre, ir yra, kad ji būtų

[arabele]

Svarbu labai norėti ir rasi savo tikrą ir nuoširdžią meilę, o jei abu dirbsit ta linkme su Dievo pagalba turėsit darnią ir gražią šeimą. Skirtis visada skaudu, bet ir tas gyvenimas, kuris buvo iki skyrybų duoda daug savų pliusų. Pvz aš savo vyru esu begalo dėkinga kad man padovanoju du nuostabius vaikučius jei iki šios dienos būčiau netekėjusi tikriausiai jų neturėčiau. Taigi viskas turi pliusų ir minusų. Nereikia į viską žiūrėt per kitų prizmę, žinau daug šeimų laimingai gyvenančių santuokoje ir nė nemanančių skirtis. Todėl ilga laika jaučiausia labai blogai, kad neišsaugojau savosios.