Savižudybė

[Vejas]

Pasvarstymui: kas seka po savižudybės? Jei žmogus nėra tikintis į nieką, gyvenimas nemielas ir nebenori jo tęsti. Koks tada jo likimas po... ?

[Augucka]

Nesvarbu ar žmogus tiki į kažką ar į nieką. Čia kaip tam posakyje, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Jei klausi mūsų katalikų, katalikiškam forume, tai štai ką rašo katekizmas:

SAVIŽUDYBĖ

2280  Už savo gyvybę kiekvienas yra atsakingas ją davusiam Dievui. Dievas yra ir bus aukščiausias jos Viešpats. Mūsų pareiga ją dėkingai priimti ir saugoti Jo garbei ir savo sielų išganymui. Mes esame Dievo mums patikėtos gyvybės prižiūrėtojai, bet ne savininkai. Mes negalime su ja elgtis, kaip mums patinka.

2281  Savižudybė prieštarauja natūrialiam žmogaus polinkiui išsaugoti savo gyvybę ir pratęsti gyvenimą. Ji ypač prieštarauja teisingai savęs meilei. Ji taip pat paniekina artimo meilę, nes neteisėtai nutraukia solidarius ryšius su šeima, tauta ir žmonija, kurioms mes esame skolingi. Savižudybė prieštarauja gyvojo Dievo meilei.

2282  Jei savižudybe siekiama duoti pavyzdį, ypač jaunimui, tai ji tampa ir dideliu papiktinimu. Valingai prisidėti prie savižudybės prieštarauja doriniam įstatymui.

Dideli psichiniai sutrikimai, išgąstis arba didelė laukiančių išmėginimų, kančios arba kankinimų baimė gali sumažinti savižudžio atsakomybę.

2283  Nereikia prarasti vilties, kad nusižudę asmenys dar sulauks amžinojo išganymo. Dievas gali Jam vienam žinomu būdu duoti progos jų išganomam gailesčiui. Bažnyčia meldžiasi už žmones, pasikėsinusius į savo gyvybę.

Savižudžiai dažniausiai po mirties labai kenčia ir ta žemiška kančia, kurios nepakelia dažniausiai savižudžiai yra tik labai menkutė, palyginus su ta, kuri laukia anapus, bet tai nereiškia, kad jie neverti pasigailėjimo ir kad jie niekada neturės vilties. Toje amžinybėje, kurioje savižudis atsidurs galės sulaukti išganymo, bet klausimas kada, jei laikas tenai nustoja prasmės...

Jei yra viltis, vadinasi savižudžiai nenueina į pragarą, bet į skaistyklą, nes tik skaistykloje siela turi mažą viltį...

Jei tau asmeniškai reikia pagalbos, mes galime už tave pasimelsti 

[Vejas]

Už nieką melstis nereikia ypač jei tas už kurį meldžiamasi prasmės tame nemato.

Kad kaip įstatymą pacitavote ačiū, bet domina Jūsų visų nuomonė, tiesiog taip pasvarstymui. Juk dažnai įstatymas su realybe ar nusistovėjusia praktika prasilenkia. Tiesiog bandau suprasti...

[Silvija]

Įdomu tada, kodėl klausi mūsų, tikinčiųjų

Pabandysiu ekspromtu. Kas seka po savižudybės? - sako, kad žmogus supranta padaręs didelę klaidą, bet būna jau per vėlu ką nors pakeisti. Jei žmogus nėra tikintis į nieką - tokių žmonių išvis nėra, tai – tik momentinės (kartais ir ilgiau trunkančios) nevilties (piktojo) apgaulė, būsena, kurią išgyvenus, sugrįžta viltis ir tikėjimas rytdiena; gyvenimas nemielas - taip gali pasirodyti tik tuo momentu, bet gyvenimas juk keičiasi; ir nebenori jo tęsti - jo gyvenimas ne jam vienam priklauso, tegul pagalvoja apie kitus. Koks tada jo likimas po... ? - likimas po – kaip nuskintos šakos – ji sudžiūsta ir daugiau jau nebeveda vaisiu. Kitaip nei ta, kuri apmiršta natūraliai, žiemai atėjus, o jos žiemos miego poilsis, kaip ir žmogaus natūrali mirtis, veda į atgimimą – pavasarį, Prisikėlimą.

[Silvija]

Ar dėl savęs šito klausi ar tik šiaip, iš smalsumo?

[Diak. Tomas M.]

Kiek teko skaityti, tai išgelbėti žmonės, kurie bandydami nusižudyti, buvo pakliuvę į klinikinės mirties stadiją, niekada nekalba apie tai, ką matė, tuo tarpu eiliniai žmonės, noriai dalijasi savo įspūdžiais, ar tai butų buvę teigiami, ar net baisūs, nes dažniausiai jie grįžta su tikslu pakeisti gyvenimą. Galima spėti, kad bandę nusižudyti tikrai nenori prisiminti to ką matė 

Man asmeniškai labai patinka ši banglentininko istorija, kai jis, sugeltas nuodingiausių pasaulio medūzų, porą valandų kovojo dėl savo gyvybės, o miręs prabuvo apie 15 minučių ir grįžo atgal:


https://www.youtube.com/watch?v=sTU7MfOgDKM

Galima būtų teigti, kad 99,99% savižudybių yra tiesioginis demono - mirties dvasios veikimas, bet jei žmogus netikintis, jis aišku nežinos ką tai reiškia ir kaip su tuo kovoti... o juk vienas Jėzaus vardo paminėjimas daug gyvybių išgelbėja.

Tikriausiai ir savižudybė savižudybei nelygi. Skaičiau, kad rodos viena Lietuvos mergelių, bėgdama nuo rusų kazokų ir norėdama išgelbėti savo skaistybę, iššoko per langą ir užsimušė (nepamenu tikslių vardų, tik istorijos siužetas užsiliko). Šiuo atveju gal tai net nebūtų vertinama kaip savižudybė, bet bandymas išvengti pavojaus? Bet be abejonės tai yra labai išimtini atvejai. Šiais laikais jaunimas žudosi, norėdami pasirodyti kažkokiais didvyriais, bet juk pasilikti gyvenime ir nugalėti sunkumus yra žymiai didesnis didvyriškumas, ar ne?

Nežinia, kaip dabar, bet anksčiau Bažnyčia buvo labai griežta savižudžių atžvilgiu, juk net Šv. Mišių neleisdavo užpirkti ir laidodavo už kapinių tvoros. Viename interviu rusų šventikas tėvas Dimitrijus pasakojo, kad tai buvo daroma specialiai, norint žmogų sudrausti ir leisti suprasti, kad tai netoleruotinas elgesys. Galima tikėti, kad baimė būti net ir po mirties atmestam bendruomenės, artimųjų, galėjo išgelbėti ne vieną savižudį. Nes šiais laikais, kai savižudžius apverkia ir liaupsina visa spauda ir televizijos, nejučiomis susidaro įspūdis, kad jie tampa vos ne didvyriai.

Bet atsakant į tiesioginį klausimą:

Jei žmogus nėra tikintis į nieką, gyvenimas nemielas ir nebenori jo tęsti. Koks tada jo likimas po... ?

Niekas nežino, nes niekas iš tenai nėra sugrįžęs... panašiai yra su klausimu, kas nutinka mirusiems nekrikštytiems vaikeliams? Bažnyčia tikisi, kad vaikeliai bus švelnios Dievo meilės išgelbėti, bet tai yra tik spėjimas. O žmogus nutraukęs gyvybę savo valia, gal taip parodo, kad jis nenori būti ir dalimi pomirtinio gyvenimo? Sunku pasakyti, bet kiek skaitau įvairių regėjimų aprašymuose nieko gero nežadama. Jei prilygintume savižudybę žmogžudystei ar abortui, nes juk nutraukiama žmogaus gyvybė, tai vaizdas tampa dar niūresnis.

[Vejas]

Kodėl klausiu tikinčiųjų ?  Geras klausimas... Galbūt tai ir atsakymas į klausimą.

Skirtingos religijos žiūri kitaip į tai.

Bet jei esi neutralus religijos pasirinkime, kas tada? Juk manau, kad kaip ir bet kokiame tikėjime nutiks tai kuo tiki. Yra tame vidurys?

[Vejas]

Ar dėl savęs šito klausi ar tik šiaip, iš smalsumo?

Manau smalsumas tiesiog, be to įdomu. Teko kažkada šia tema diskutuoti ir taip nerasti bendros nuomonės

[Silvija]

O ar esi krikštytas?

[Vejas]

Taip

[Augucka]

Tomai, Youtubėj pilna sugrįžusių savižudžių pasakojimų. Užtenka į paiešką įvesti "Near death experience suicide" ir pamatysi ir išgirsi.

Neseniai per Marijos radiją klausiau laidą, kurioje vienas iš kunigų, nepamenu kuris, sakė, kad bažnyčia Romo Kalantos pasiaukojimą susideginant laiko šventu.

[Agnietė]

Už nieką melstis nereikia ypač jei tas už kurį meldžiamasi prasmės tame nemato.

Ar mato prasme tame, ar ne mato - nuo to nesikeicia Dievo suteikiama malone per kitu maldas, kurios tikrai gali padeti.

[Silvija]

O ar esi krikštytas?

Taip

Tokiu atveju mes tikime, kad tavęs Viešpats neleis pražudyti piktajam, nes yra užrašyti Jėzaus žodžiai, kad Tėvas liepė neprarasti nei vieno Jam pavesto žmogaus, o t. y. - pakrikštyto. Tu tuo gali ir netikėt

Tėvai, pakrikštydami vaiką, kaip mes tikime, gelbsti jį nuo piktojo pavergimo. Tai yra dovana žmogui. Sveikinu!

[Silvija]

Aišku, būna atsitinka, kad suaugęs žmogus sąmoningai atsižada šios dovanos. Toks sąmoningas atsižadėjimas viską keičia.

[Silvija]

Na ką, gal šįkart tuo ir baigsim. Užsuk dar, Vėjau

(žinai, kad tavo slapyvardis - Šventos Dvasios simbolis Biblijoje? )

[Vejas]

Nežinojau

Bet užsuksiu dar

[Agnietė]

Izaijas 41:10

"Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine."

[Vejas]

O jei žmogus yra tikintis į kokį nors tikėjimą ir jį išpažįsta, kuriame savižudybė toleruojama tam tikromis aplinkybėmis. Reiktu pagooglint, kad konkrečių pavyzdžių pateikti. Kad ir Japonija antrojo pasaulinio karo metais, kai kariai nepasiduodavo imami į nelaisvę ar radikalusis Islamas.

Gal nepyksit, kad šito klausiu pas Jus. Tiesiog įdomu tada, kas tokiam žmogui būną ? Ar būna tas ką jo religija deklaruoja?
Kitas atvejis jei jis buvo krikštytas ir pakeitė tikėjimą, kas tada ?

[Silvija]

O jei žmogus yra tikintis į kokį nors tikėjimą ir jį išpažįsta, kuriame savižudybė toleruojama tam tikromis aplinkybėmis. Reiktu pagooglint, kad konkrečių pavyzdžių pateikti. Kad ir Japonija antrojo pasaulinio karo metais, kai kariai nepasiduodavo imami į nelaisvę ar radikalusis Islamas.

Tada manau Dievas atsižvelgs į tas aplinkybes, kuriose žmogus gimė, augo, buvo auklėtas, į tai kaip jis atsiliepė į Dievo kalbinimus, nes Dievas kalbina kiekvieną žmogų, tik dažnai mes nenorime to girdėti.

Kitas atvejis jei jis buvo krikštytas ir pakeitė tikėjimą, kas tada ?

Pakrikštyti dažniausia pereina į kitus tikėjimus dėl to, kad nusivilia žmonėmis, kurie skelbia krikščionybę ne tokią, kokia ji turėtų būti, patys nesilaiko Kristaus mokymo, todėl iškreiptas tikėjimas žiūrintiems į tokius krikščionis tampa nepatrauklus. Tuo tarpu kitose religijose tikintys gali pasirodyti tikresni ir dėl to jų religija patrauklesnė. Tačiau čia yra paslėpta bombikė, žmogus suklaidinamas žmonių. Jei jis nepasitikėtų tokiais krikščionimis ir tartų sau: imsiu ir pats paieškosiu, kas gi ta krikščionybė, jis atrastų lobius.

Mes tikime, kad Dievas pilniausiai apreiškė save krikščionybėje, todėl dažnai paklaidžioję svetur, krikščionys sugrįžta atgal. Bet jau ne be nuostolių. Būnant kitoje religijoje ir nusižudžius, manau jo laukia dideli nemalonumai, bet aplinkybes ir teismą vykdom ne mes

[Vejas]

į tai kaip jis atsiliepė į Dievo kalbinimus, nes Dievas kalbina kiekvieną žmogų]į tai kaip jis atsiliepė į Dievo kalbinimus, nes Dievas kalbina kiekvieną žmogų

Gal galima plačiau, kas tai?