Savižudybė

[Augucka]

Čia gal Tomas atskels šitą temą į naują, nes jei jau taip prakalbom apie piktąsias jėgas, būtų įdomu patyrinėti šį klausimą, nes kaip matome, daugybė žmonių gyvena nežinioje apie juos supantį dvasinį pasaulį.

Koks piktosios dvasios tikslas ? Ką ji gauna iš to ?

Pagrindinis demonų tikslas yra pasiekti, kad mes išvengtume išganymo. Per išganymą mes atlikę šią žemišką misiją (gyvenimą) turėtume sugrįžti namo, pas savo Kūrėją. Jei jiems nepavyksta mums sutrukdyti pasiekti išganymo, tuomet jie siekia, kad mes nepasiektume krikščioniškos brandos. Jie bando mus nuslopinti ir paversti mus neefektyviais. Jų pagrindinė strategija yra stengtis atitraukti žmoniją nuo Dievo. Jie tą daro naudodami įvairias gundymo ir priekabiavimo formas. Taip pat jie stengiasi mesti iššūkį Dievui ir Jo žodžiui. Demonai mums meluoja ir labai stengiasi, kad mūsų sielas laimėtų sau.
Dievas turi paruošęs mums planą ir tikslą, o šėtonas visada siekia sugriauti jį.

Kaip manote koks procentas žmonių yra apsėstas? Gal yra žmonių, kurie gyvenimą pragyvena taip ir nesuprasdami, kad yra apsėsti ?

Na, galbūt teigti, kad visi yra apsėsti yra per griežta, nes pats apsėdimas yra jau galutinė stadija, tačiau visus mus pastoviai atakuoja piktieji. Pradeda jie savo darbą lėtai, palaipsniui, pasigauna mūsų mintis ir bruka savo. Viskas prasideda mūsų minčių pasaulyje, palaipsniui mintys virsta kūnu, tai yra sumaterialėja. Štai todėl reikia nuolat stebėti, apie ką galvoji, kokios tavo mintys. Atlikti dvasinę praktiką, išvalyti savo mintis.
Čia pavojai nesibaigia, nes piktasis supratęs, kad tu eini link Dievo, puola su dviguba jėga. Tada atsiranda abejonės, prieštaravimai, ir jei žmogus nežino su kuo turi reikalą, pasiduoda ir "atkrenta".
Demonologija yra visas mokslas. Reikia perprasti velnio strategiją, žinoti jo veikimo būdus ir t.t.

Dar įdomus klausimas, kuriam gal reikėtų atskiros temos. Kaip ateina demonas ? Pakviečiamas, sudaromos galimybės apsėsti, silpnumas, ar tiesiog atsitiktinė auka ?

Demonai ateina per mūsų neišmanymą, nes mes jiems leidžiam, t.y. atidarom duris.
Pagrindiniai:
paveldėtas prakeiksmas
kūniškos nuodėmės
liga
emocinė trauma
transinė būsena
okultinė ezoterinė praktika

Žodžiu, demonas pasinaudoja mūsų silpnybėmis, ypač jis veiklus tuose, kurie neturi tikėjimo, neturi stipraus ryšio su Dievu, toliau gyvena nuodėmėse neatgailaudamas. Jis veikia įvairiai, vieniems jis suteikia stiprybės, pvz. ateistams, kad jie toliau galėtų skelbti, kad Dievo nėra, kad velnio nėra, kad nieko nėra, tik mokslas (demonams tai labai paranku, nes jie pilnai užvaldo ir pasiima to žmogaus sielą). Kitus palaužia dvasiškai, sunaikina asmenybę, žmogų nuvaro į kapus, kad galėtų pasiimti jo sielą.
Tie, kurie užsiima okultinėmis praktikomis, velnias suteikia antgamtinės jėgos, kažkokių neįprastų galių, kad žmogus pasijaustų esąs Dievu. Velnias už leidimą savyje veikti apdovanoja parapsichologinėmis galiomis, todėl žmogus klimpsta toje praktikoje vis gylyn ir gylyn, savo valia atiduodamas sielą.

Efeziečiams 6: 11-12 mums duotas aiškus šėtono nuodugniai paruoštos piktadarybių ir nuodėmių sistemos vaizdas:
Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas. Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.

Buvau ir aš susirgusi depresija 2008 metais. Kai supratau, kad tai kyla ne iš manęs, puoliau save gydyti Šventu Raštu, skaityti garsiai, melstis, dažniau galvoti apie Dievą, nors kartais nueiti į bažnyčią, velnias mane paliko, visa depresija išgaravo.

Dar ir dabar kartais jaučiu jo atakas, bet jei nuolat gyveni su Dievu mintyse ir maldoje, jis prieš tave neturi galios, jis nežino kaip prieiti, nes tave saugo Dievas ir jo pavesti angelai.

Vyksta nuolatinė dvasinė kova, kaip sako A. Valkauskas ir kam mes leisime nugalėti, priklauso tik nuo pačių mūsų, nuo mūsų laisvos valios pasirinkimo

[Giedrė]

Augucka tikrai labai gražiai viską paaiškino. Na, o jei norima dar tiksliau, teologiškiau, tai tinklapyje www.jokuboparapija.lt radau labai gerą ir išsamų tekstą. Sakyčiau nuostabus, reto gilumo tekstas. Įdedu nuorodą čia ir linkiu gero skaitymo.

http://jokuboparapija.lt/laikrastis/laikrastis-2008-11-05-b85.pdf

[Augucka]

Labai gera nuoroda, Giedre  Viską paaiškina nuodugniai 

Dar noriu visus katalikus perspėti, kad kai žegnojatės, žiūrėkit, kad kryžius, kurį dedate ant savęs nesigautų apverstas. Patys žinot ką tai reiškia 

Dievas kiekvienam iš mūsų siuntė angelą, kad mus saugotų ir vestų į Dievą, tačiau reikia nepamiršti, kad velnias padarė tą patį, pasiuntė savo angelus, kad sukiotusi, trainiotųsi apie mus ir pastoviai mus gundytų ir trukdytų įvykdyti mūsų šventą misiją.

Vyksta nuolatinė dvasinė kova, kurios mes, gyvendami materialiame pasaulyje, nematome. Kova tarp gėrio ir blogio, kova tarp šviesiųjų ir tamsiųjų pusių.

Štai todėl arkangelai Mykolas ir Gabrielius ir kiti (viso yra 7 archangelai) yra vaizduojami su kalaviju ir šarvais, nes jie nuolat kovoja už mus, už mūsų sielas.

[Agnietė]

Augucka, aciu   

Bet kas yra demonas ? Ar ne mes patys demonus susikuriame nesilaikydami krikščionybės kelio ?
Esame sužavėti galimybių, pasaulio, svajonių ir jų siekdami bet kokia kaina.
Galbūt mūsų poelgiai yra demoniški jei neatitinka tam tikro mokymo? Gal ne kažkokia pašalinė jėga mus už rankos traukia, o mūsų pasąmonė žabojama mokymų, vidinių įsitikinimų, religijos...  O tiesiog tie poelgiai gali nuvesti į destrukciją ar priešingai...

Linksma dainele,  kaip velnias dirba : Velnio Zodziai

[Diak. Tomas M.]

Čia neblogas ortodoksų video, kaip apsisaugoti nuo blogio:


Как оградить себя от порчи и колдовского воздействия

O diskusiją apie katalikišką žegnojimąsi perkėliau čia:

Ar teisingai katalikai daro kryžiaus ženklą, žegnojasi.

[Diak. Tomas M.]

Susijusi tema: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,908.msg10149.html

[Gubijaus vilkas]

Čia neblogas ortodoksų video, kaip apsisaugoti nuo blogio:


Как оградить себя от порчи и колдовского воздействия

O va dar vienas ortadoksų video, ir, mano vatine galva, pimasis barzdyla gerokai prieštarauja antrajam.
Labai jau netoli tas 40 maldelių per 40 dienų, ar kuo daugiau sykių per dieną žegnotis nuo stabmeldystės.

[Diak. Tomas M.]

O 150 maldelių, meldžiantis Rožinį, irgi link stabmeldystės neša?

[kukulis]

Ir taip ir ne.

Jeigu 150 maldelių atliekame tarsi atlikdami kokį darbą, už kurį Dievas privalo atsiskaityti, tuomet tai tikrai neša link pagonybės.

Tačiau jeigu visą dieną žmogus prisimena Dievą ir vis persižegnoja - tai visai ne stabmeldystė.

Žodžiu mes nenuspręsim, ar žmogus stabmeldys ar ne, jeigu tik žiūrėsim į jo veiksmus; o į širdį žiūri Dievas.

Jeigu norime imti pavyzdį, tuomet neužtenka vien išsiklausinėti ko ir kiek kartų per dieną reikia daryti, bet dar ir sužinoti išsiaiškinti, kaip mąstyti tą darant, kaip nusiteikti savo protą ir širdį.

Nes yra dvasiniai dalykai ir yra išoriniai dalykai.

--

Buvo klausimas: pažįstu moterį, kuri visai prasigėrė, ir jai jau niekas neberūpi, o tik kur gauti stiklelį išgerti. 100 kartų pasižadėjo mesti ir 100 kartų pažadą sulaužė.

Ir buvo atsakymas: vyksta išorinis gyvenimas ir vyksta vidinis - dvasinis gyvenimas. Ir mes vien žiūrėdami į išorinį gyvenimą, negalim spręsti apie vidinį žmogaus gyvenimą. Gal būt ta moteris, prieš imdama stiklelį visad kovoja savo viduje kad neimti, bet kiekvieną kartą pralaimi šią kovą. Ir kai Dievas ją teis jos teismo dieną, tai gal ji bus išteisinta už šias vidines pastangas, kurių nemato niekas kitas, o tik Dievas.

Nes už tuos pačius darbus vieni žmonės bus nuteisti, o kiti išteisinti; nes vieni nenorėjo daryti, bet darė, nes kitaip negalėjo; o kiti galėjo nedaryti, bet darė laisva valia.

---

Taip ir su maldelėmis - vieni už jas bus nuteisti, kad išniekino pačią maldą, išoriškai vaizduodami besimeldžiančius, o kiti apdovanoti už uolumą, įkarštį ir nuoširdumą.

[Diak. Tomas M.]

Kukuli, kiek esu skaitęs, net tos "šiaudinės" maldos turi prasmę, nes tam, kad Dievas galėtų padaryti vyną, turi būti ir vanduo... bet sutinku, kad yra pavojus taip ir likti tokiame "pamaldume".

Kitas aspektas yra tai, kad žmonės neįsisąmonina, kas yra žegnojimasis. O juk tai iš esmės yra malda, mini tikėjimo išpažinimas. Čia vėlgi turime patys dėti pastangas, kad suprasti ką darome, o ne vien ranka pavedžioti per krūtinę. Suprasdami tikrąją esmę, nesistebėsime, jei kas nors mums patars, kad puolant pagundoms, kiek įmanoma dažniau pats sau išpažink savo tikėjimą.

[Gubijaus vilkas]

O va dar vienas ortadoksų video...

Kur?

oi, vatinė galva, pamirša įdėt.. Va:

https://www.youtube.com/watch?v=__U3hCeVfSU

O 150 maldelių, meldžiantis Rožinį, irgi link stabmeldystės neša?

ai ne tokie mes naivūs, gali nešti gali ir nenešti. Kukulis čia puikiai išaiškino, o ir pats Tomai jau atsakei, kad yra pastanga ir įsisamonimas, gal galima būtų sakyt kokybė? O kiekybė va - dažnai prieštarauja kokybei.
Nors dvasiniuose dalykuose viskas gali būt stipriai kitaip.