Kaip katalikams reikėtų reaguoti į LGBT propagandą?

[Augustas]

Kaip katalikams reikėtų reaguoti į gėjišką propagandą? Kaip ją efektyviai neutralizuoti? Kaip apsaugoti savo vaikus nuo gėjiškos propagandos? Ką ir kaip reikėtų jiems paaiškinti apie gėjišką propagandą? Tokie ir panašūs klausimai bus svarstomi šioje temoje.

[Silvija]

Dėl vaikų, trumpai tariant, stengtis juos apsaugoti kaip ir nuo kitų žalingų dalykų nieko neaiškinant iki tam tikro amžiaus.

Išvis galvoju, kad jau ateina laikai, kai vaikus reikės auginti be televizoriaus, mokyti namuose ir saugoti nuo įtartinų įtakų labai akylai. Ar tai negrės jiems atskirtimi? Manau, jei mūsų bus daug, negrės. Todėl reikia organizuotis.

Mano vaikai jau dideli, dukra neužilgo baigs gimnaziją, bet į mokyklos puslapį tamo.lt vis įkeliu vieną kitą nuorodą apie galimą kitokį vaikų lavinimą, nei dabartinis

[Giedrė]

Manau du keliai: nepritarti homoseksualų eisenoms jas ignoruojant (nebūtų žioplių, nebūtų eisenų) ir akylai saugoti vaikus, ypač paauglius, nes jiems tai atrodo kaip eilinė mada.

[Diak. Tomas M.]

Pirmiausiai mes turėtume didžiuotis, kad esame tradicinė šeima, vaikai tai matys ir didžiuosis kartu su mumis. Taip pat mes turime tai daryti viešai, kad visi žmonės tai matytų ir patys būtų drąsesni, didžiuodamiesi savo tradicine šeima. Reikia įsisąmoninti, kad tiesos sakymas apie homoseksualizmą nėra homofobija.

Kartu nereikia bijoti tiesiai šviesiai įvardinti, kad homoseksualizmas yra nuodėmė ir blogis, kaip kad padarė šis jaunas žmogus:


http://www.youtube.com/watch?v=VBzvtRbIhuQ

Čia platesnis aprašymas:

http://www.lifesitenews.com/news/judge-rules-in-favor-of-student-thrown-out-of-class-for-saying-he-doesnt-su

Įdomu, kad tam mokiniui buvo pasakyta, kad jei jis nenori girdėti apie homoseksualų gyvenimo būdą, jis turi eiti į katalikišką mokyklą. Tai man labai užkliuvo, nes tokio spaudimo vejami, katalikai gali sukrusti ir galime pamatyti tikrą katalikiškų mokyklų atgimimą, nes tėvai nenorės leisti vaikų į mokyklas, kuriose propaguojamas homoseksualizmas.

Taip pat reikia būti apsišvietusiu, šia tema sukūriau du YouTube kanalus: Lytinis (seksualinis) švietimas ir auklėjimas Lietuvoje ir Visa teisybė apie homoseksualizmo skleidėjus.

Neblogi resursai apie krikščionišką lytinį (seksualinį) vaikų auklėjimą:
Birutė Obelenienė: Krikščioniškosios šeimos samprata, Etikos ir katalikų tikybos metodinės rekomendacijos vidurinio ugdymo (11-12 kl.) modulių programoms įgyvendinti.

Reikia būti aktyviems balsavimų metu, kad būtų išrinkti politikai ir valdininkai, atsakingai žiūrintys į krikščioniškas vertybes.

Reikia balsuoti savo kojomis ir pinigine - t.y. nesilankyti renginiuose, propaguojančiuose ištvirkimą (nebent protestuojant prieš juos), nepirkti kompanijų, atlikėjų, menininkų, remiančių ištvirkimą produktų, nežiūrėti telekanalų ir nepirkti laikraščių, kurie aiškiai remia ištvirkimo kultūrą. Jei nėra galimybės atsisakyti minėtų dalykų, reikia skambinti, rašyti į tas kompanijas, aktyviai reikšti savo, kaip vartotojo, kliento nepasitenkinimą, reikalauti pašalinti neigiamus vaizdus, atsisakyti prieš moralę nukreiptų laidų ir straipsnių.

Reikia būti aktyviems ir internetinėje erdvėje, skleidžiant tradicinės šeimos idėjas, prisijungiant prie interaktyvių grupių, kovojančių prieš homoseksualizmo kultūrą ir ginančių tradicines šeimos vertybes:

http://www.facebook.com/UzTradicineSeima

http://www.facebook.com/pages/Lietuvos-t%C4%97v%C5%B3-forumas/112627878765523

http://www.facebook.com/pages/NE-homoseksual%C5%B3-eityn%C4%97ms-Lietuvos-miest%C5%B3-gatv%C4%97se/334505429997884

http://www.facebook.com/mususeima

http://www.facebook.com/groups/167792893379010/

http://www.facebook.com/groups/546459835398774/

Taip pat turime skirti savo laiko ir pinigų, remdami visuomeninių organizacijų, grupių ir politikų veikimą, nukreiptą krikščioniškų vertybių išsaugojimui - neapgaudinėkime savęs, kad "kiti sudalyvaus" ar "kiti tai padarys"... jei mes to nepadarysime, tai nieko ir neįvyks, o dėl visų blogų dalykų, patekusių į įstatymus ir visuomenę, galėsime tik save ir kaltinti.

Ir be abejo, negalima pamiršti dvasinių kovos priemonių. Žmonės net neįsivaizduoja, kokia gali būti galinga bendra malda - reikia melstis už politikus, kad jie atsiverstų ir pradėtų ginti moralines vertybes, už žmones pažeistus homoseksualumo nuodėmės, už žmones pažeistus kitų netyrumo nuodėmių, užpirkti Šv. Mišias įvairiomis susijusiomis intencijomis ir dar kartelį melstis!

Ir pabaigai reikia prisiminti, kad visas šis reikalas su homoseksualumo ideologijos plitimu yra susijęs ne su kuo nors kitu, bet su bendru žmonių moralumu. Jau pusę šimtmečio moralė patiria nuosmukį. Jei mes abejingai vertiname neištikimybę šeimoje, nesantuokinius ryšius, skyrybas, amoralius filmus, leidinius, vaizdus, tai ko galime tikėtis? Ar galima būtų pagalvoti apie panašią situaciją prieš 70-50 metų, kai tikėjimas ir moralumas buvo stiprūs? Vadinasi turime dirbti ir bendrai savo ir savo artimųjų rate, kad požiūris į moralę rimtėtų ir pradėtų keistis mūsų ir mūsų artimų žmonių gyvenimai.

[Silvija]

Tomai, super komentaras

Bet norėjau vieną pastebėjimą, jei galima

Pirmiausiai mes turėtume didžiuotis, kad esame tradicinė šeima, vaikai tai matys ir didžiuosis kartu su mumis. Taip pat mes turime tai daryti viešai, kad visi žmonės tai matytų ir patys būtų drąsesni, didžiuodamiesi savo tradicine šeima.

'Didžiuotis' yra labai slidus dalykas, esu įsitikinus, kad tu pats tai supranti teisingai, bet ar kiti irgi? Tenka stebėti vieną katalikišką šeimą, kurios tėvai matyt paėmę šį "kursą" kaip prioritetinį, nepastebi kaip jų vaikuose ima ryškėti puikybės daigai. Manydami, kad jie yra geresni už kitus, nejučia "tobulina" savyje ne tai ką turėtų. Matyt piktasis šitaip panaudoja pradžioje buvusią gerą intenciją blogiui. "Didžiuokitės jo šventuoju vardu, – tedžiūgauja VIEŠPATIES ieškančiųjų širdis!" skelbia psalmė. Galgi norint išvengti tokių manipuliacijų, vaikams reiktų nuolat priminti kas virš visų mūsų.

Suprantu ir tai, dėl ko parašei tokį pastebėjimą - matyt dėl to, kad dažnas katalikas/krikščionis turi nepilnavertiškumo kompleksą dėl aplinkos spaudimo ar niekinimo apraiškų. Ir tai yra lygiai taip pat blogai.

Orumą tikinčiame žmoguje gali atkurti tik tikėjimas Skamba kalambūriškai, bet taip yra. Tik vis labiau pažindamas Dievą atrandi ir savo, kaip oraus asmens tapatybę, po truputį nugali nesveikus kompleksus ir baimes.

[Augustas]

Tomai, super komentaras

Pritariu Silvijai. 

Bet norėjau vieną pastebėjimą, jei galima

Pirmiausiai mes turėtume didžiuotis, kad esame tradicinė šeima, vaikai tai matys ir didžiuosis kartu su mumis. Taip pat mes turime tai daryti viešai, kad visi žmonės tai matytų ir patys būtų drąsesni, didžiuodamiesi savo tradicine šeima.

'Didžiuotis' yra labai slidus dalykas, esu įsitikinus, kad tu pats tai supranti teisingai, bet ar kiti irgi? Tenka stebėti vieną katalikišką šeimą, kurios tėvai matyt paėmę šį "kursą" kaip prioritetinį, nepastebi kaip jų vaikuose ima ryškėti puikybės daigai. Manydami, kad jie yra geresni už kitus, nejučia "tobulina" savyje ne tai ką turėtų. Matyt piktasis šitaip panaudoja pradžioje buvusią gerą intenciją blogiui. "Didžiuokitės jo šventuoju vardu, – tedžiūgauja VIEŠPATIES ieškančiųjų širdis!" skelbia psalmė. Galgi norint išvengti tokių manipuliacijų, vaikams reiktų nuolat priminti kas virš visų mūsų.

Aš tai manau, kad nereikėtų didžiuotis, jog esi "tradicinis", nes nežinai, ar išliktum toks "tradicinis", jei būtum pakliuvęs į tokias situacijas, į kurias pakliuvo tieji homoseksualūs žmonės. Manau, kad bendraujant su tokiais, pasirinkusiais gėjišką gyvenimo būdą, žmonėmis, turėtume prisiminti, kad juos pagimdė ir (galbūt) auklėjo būtent heteroseksualūs tėvai, kurie auklėdami pridarė klaidų. Ir kad su mūsų pačių vaikais gali būti tas pats, jei juos auklėdami pridarysim klaidų. Ir apskritai, jei Dievas mūsų nesaugotų, tai mes dar ne tokių blogybių pridarytume. Tad čia didžiuotis tikrai nėra ko. Juolab nereikėtų teisti ir smerkti tų žmonių, kurie per klaidą, nematydami kitos išeities, pasirinko tokį gyvenimo būdą. Manau, kad šioje situacijoje didžiausia blogybė yra kita. Būtent demografinė politika, kurią vykdo JAV bei kitos Vakarų šalys ir kurios esmė yra gyventojų skaičiaus pasaulyje mažinimas. Už visų šių progėjiškų judėjimų vykdomos propagandos slypi Vakarų šalių kai kurių politikų amoralios pastangos amoraliomis politikos priemonėmis reguliuoti gyventojų skaičių. Todėl pirmiausia  turėtume žiūrėti, ką renkame į valdžią. Antra, turėtume sau pasakyti (ir savo vaikams paaiškinti), kad ne gėjai yra mūsų priešai, o neteisingi ir amoralūs politiniai sprendimai, įteisinantys(ar siekiantys įteisinti) nuodėmės struktūras. Trečia, sekti visokius projektus, panašius į Gender Loops, ir neleisti juos įgyvendinti Lietuvoje.

[Augustas]

Ketvirta, turėtume žinoti filosofines ir ideologines LGBT judėjimo prielaidas, tokias kaip genderizmas, kontraceptinis mentalitetas, neognosticizmas, neomanichėjizmas ir pan., ir mokėti jas atpažinti TV laidose, reklamoje, spaudoje, Internete bei žinoti katalikų tikėjimo siūlomus kontrargumentus prieš šias prielaidas.

Penkta, auklėti vaikus gyvybės kultūros dvasioje, mokyti vaikus džiaugtis gyvenimu ir dalytis tuo gyvenimo džiaugsmu su kitais.

Kol kas tiek. Jei dar ką nors sugalvosiu, parašysiu.

Beje, klausimas, ką reikėtų ir ko nereikėtų sakyti vaikams dėl artėjančių LGBT šalininkų eitynių Vilniuje, persikelia į šią temą. Tad nesidrovėkite ir parašykite, kaip aiškintumėte savo vaikams, kas vyksta.

[Misis]

Sveiki,
labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į sąvoką "tradicinė šeima". Vis dėl to, ji yra primesta šeimai oponuojančios pusės. Atkreipkime dėmesį, jei mes pripažįstame, kad yra "tradicinė" šeima, vadinasi pripažįstame kad yra ir ''netradicinė'' šeima. Manyčiau, kad turime laikytis pozicijos, jog šeima kyla iš vyro ir moters santuokos. Todėl šeima ir yra tik tokia šeima, o ne kokie nors ideologiniai jos išvedžiojimai. Mano trys centai.

[Silvija]

Tuomet kaip suprantu turime vadinti paprastai - šeima. Bet problema matyt jau kils dėl to, kad kitose ES valstybės jau 'šeima' įvardijama ir vienos lyties asmenų sąjunga. Štai čia ir prasideda...

Mano trys centai.

Kaip suprast?

(Jau gavau paaiškinimą, kad tai - toks užsienietiškas posakis, reiškiantis, kad mano indėlis mažas, menkas pasidalinimas nuomone, kelios mintys ir pan. Kartais vartojamas kaip 'du centai' - panašiai kaip tie du skatikai, kurie dvasinėj plotmėj reiškė labai daug. Visko gali būt, kad ir Misis pastebėjimas labai svarus. Ačiū )

[Augustas]

A, ir dar pridedu prie savo liepos 18 dienos pasisakymo svarbiausią punktą - melstis, melstis ir dar kartą melstis. Už žmones, už vaikus, kad jų nesuklaidintų ta gėjiška propaganda, už pačius LGBT šalininkus, už nesąžiningus politikus... 

[Silvija]

Tebūnie ši intencija pridėta prie visų mūsų, už kurias meldžiamės Rožinį.

[Augustas]

Nuostabu, Silvija.  Ačiū.

[Diak. Tomas M.]

Dar vienas svarbus dalykas - reikia gerai žinoti, kuo skiriasi tolerancija nuo pritarimo, sutikimo, pripažinimo.

Tolerancija - priešingos nuomonės ar įsitikinimų gerbimas, pakanta (pakentimas, kantrybė, kantrumas).

Pritarti - būti tos pat nuomonės, sutikti (neprieštarauti; norai, mintys, nuomonės sutinka).

,,Tolerancija", kuri suprantama kaip moralinis reliatyvizmas, yra vienas tų demagoginių žodžių, žiniasklaidoje sutinkamų kiekvieną dieną. Tolerancija užėmė teisingumo vietą. Jūs nebeturite būti teisingi, jūs tiesiog privalote būti ,,tolerantiški" ir priimti bet kokią moralinę poziciją, net jei ši iš esmės prieštarauja moraliniam gamtos dėsniui. Alexandre Havard. ,,Šeimos, aš jūsų neapkenčiu" – apie Europos Parlamento šeimos politiką.

O čia geras video iliustruojantis, kaip toleranciją supranta patys liberalai ir LGBT atstovai:

http://www.youtube.com/watch?feature=player_detailpage&v=t9qHqctnrZc

[Diak. Tomas M.]

Mes melsimės už visus varginamus ir kenčiančius nuo netyrumo nuodėmių, prašydami Dievo siųsti atsivertimą ir sustiprinti jau einančius Dievo keliu:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,452.0.html

[Giedrė]

Labai tiesus, bet visai teisingas buvusio gėjaus liudijimas:


https://www.youtube.com/watch?v=wD5mFQkenqI

Lietuvos visuomenė turi tai suvokti.

[Diak. Tomas M.]

'Didžiuotis' yra labai slidus dalykas, esu įsitikinus, kad tu pats tai supranti teisingai, bet ar kiti irgi? Tenka stebėti vieną katalikišką šeimą, kurios tėvai matyt paėmę šį "kursą" kaip prioritetinį, nepastebi kaip jų vaikuose ima ryškėti puikybės daigai. Manydami, kad jie yra geresni už kitus, nejučia "tobulina" savyje ne tai ką turėtų. Matyt piktasis šitaip panaudoja pradžioje buvusią gerą intenciją blogiui. "Didžiuokitės jo šventuoju vardu, – tedžiūgauja VIEŠPATIES ieškančiųjų širdis!" skelbia psalmė. Galgi norint išvengti tokių manipuliacijų, vaikams reiktų nuolat priminti kas virš visų mūsų.

Suprantu ir tai, dėl ko parašei tokį pastebėjimą - matyt dėl to, kad dažnas katalikas/krikščionis turi nepilnavertiškumo kompleksą dėl aplinkos spaudimo ar niekinimo apraiškų. Ir tai yra lygiai taip pat blogai.

Orumą tikinčiame žmoguje gali atkurti tik tikėjimas Skamba kalambūriškai, bet taip yra. Tik vis labiau pažindamas Dievą atrandi ir savo, kaip oraus asmens tapatybę, po truputį nugali nesveikus kompleksus ir baimes.

Žodis didžiuotis tikrai gali turėti įvairių atspalvių, bet dažniau jis vartojamas santykyje su kitu, t.y. aš didžiuojuosi kažkuo kitu. Sakyčiau kartais jį maišome su "būti išdidžiu", kuris dažniau yra nukreiptas į save.

Man labai patiko mūsų FaceBook puslapyje Audros pasiūlytas variantas - džiaugtis, kad esame katalikai! Taigi - džiaukimės, ir darykime tai ne patyliukais - neslėpkime to džiaugsmo, tegul jį mato visas pasaulis, juk mes ir paskirti būti Viešpaties džiaugsmo apaštalais

[Silvija]

Taip. Ir toks džiaugsmas/pasididžiavimas (Dievu) išimtinai kyla vienybėje, laisvėje nuo nuodėmės. Geriausias pavyzdys galėtų būti Komunija - prisiminkime jausmą, kai galime vienytis su visais Kristuje ir kai ne. Šėtono tikslas - atimti tai iš mūsų, suskaldyti mus, kad liktume po vieną.

Džiaugsmas, kad esu katalikas įmanomas tik kartu su kitais - šeimoje, bendruomenėje, Bažnyčioje

[Silvija]

Mums Lietuvoje įstatyminiu lygmeniu belieka atlikti tik vos keletą žingsnių ir jau kalbėsime kaip šis žmogus:

Dviejų istorinių birželio 27-osios nutarimų dėka santuokos gynyba, rodos, buvo visiškai sutriuškinta. Kas dabar reanimuos tradicinę santuoką? Respublikonai? Kaip sakė vienas mano pažįstamas senas jėzuitas: ,,Nėra to blogo, kas neišeitų į dar blogiau".

Regis Martin nuomone, kalbant su mūsų oponentais nebeveikia ir net nebegalima naudotis Paties Dievo Autoritetu - cituoti Šventraštį ar pan. Tokioje situacijoje veikia tik toks paprastas kalbėjimas:

Tai, ko reikėtų klausti – kodėl būtent manome, kad yra negerai dviem vienas kitą mylintiems žmonėms susituokti vien dėl to, kad jie yra tos pačios lyties? Ar mes iš tiesų norime iš žmonių atimti jų teisę būtin laimingiems? Tai – klausimas iš širdies ir dėl to, kad jo stiprybė – nuoširdumas, jis nusipelno atsakymo.

[...] Štai čia yra geriausia ir veiksmingiausia mūsų gynybinė linija – jog antropologinė matrica, iš kurios išsirutulioja gyvybė, visada yra įkūnytas asmuo, kurį mes matome kaip kitą, tam tikrą formą, kuri yra vyriška arba moteriška. Tad žmones mes suvokiame  tik kaip vyrus ir moteris. Mūsų kūnai byloja tam tikra kalba, kurios gramatika ir sintaksė nėra atsitiktinė ar neteisinga, bet veikiau gelminė ir atskleidžianti tai, kas mes esame. Kūnas nėra tik kiautas, kuriame gyvename. Ir todėl meilės misterijoje, tame abipusiame savęs atidavime, kūnas yra tai, kas dovanojama vienas kitam. Asmenybė atsiskleidžia per kūną ir jame. Galvoti kitaip reiškia nuklysti į ,,angelizmą".

Ir čia reikalingas tas kitoks, kuriam ši savęs dovana būtų įteikiama. Būtent todėl pačiame giliausiame mūsų, kaip skirtingų lyčių esybių, būties lygmenyje tos pačios lyties santuoka negali būti priimtina. Kadangi tokia sąjunga nėra nei tikra, nei natūrali, ji negali prilygti santuokai ir mes jos negalime taip įvardinti. Tad klausimas yra toks: ar pakankamai esama tikrų vyrų ir tikrų moterų, turinčių drąsos tai pasakyti?

Perskaičius tokį tekstą labai gerai matosi kas mūsų laukia - tik vargana gynyba Bet kol kas mes dar galime neatiduoti tų pozicijų, kurias turime ir galime kalbėti garsiai ir drąsiai apie savo tikėjimą! Manau mūsų Tomo pastebėjimas apie pasididžiavimą/džiaugsmą būti krikščionimi yra labai svarbus. Kaip sako Valkauskas, mes net neįsivaizduojame, kuo esam apdovanoti - tikintis žmogus, jei jis nėra sunkioje nuodėmėje, nuolatos (!) su savimi turi Šventąją Dvasią, kuri teikia visas dovanas.

[Diak. Tomas M.]

Įdedu Peter Kreeft video ir į šią temą, nes labai susiję.

Labai vertinga, juokinga ir kartu graudi, bet labai svarbi paskaita apie tai, kaip (NE)laimėti kultūrinį karą:


http://www.youtube.com/watch?v=tm08x8YiuXk

Čia išvardinama 7 keliai pralaimėti kultūrinį karą ir 7 keliai laimėti Dievo karalystę, o kartu išgelbėti ir mūsų griūvantį pasaulį.

[Silvija]

O čia - Gintauto Vaitoškos straipsnis, leidžiantis geriau suprasti kas gi tas homoseksualumas, o kas - mitai apie jį:

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/sveikata/tarp-demonizavimo-ir-sudievinimo-desimt-populiariausiu-mitu-apie-potrauki-tai-paciai-lyciai-541-356818