Kuklumas ir orumas aprangoje, išvaizdoje. Ar moterys turi būti patrauklios?

[Diak. Tomas M.]

Bet geriausia, manau, viską daryti (dengtis galvą, ar nesidengti) dėl Jėzaus, Tėvo mylimo sūnaus, kad viskas būtų Dievo garbei :-)

Gera idėja! Pamenu kažkur skaičiau, kad kai yra neaiškumas pasirinkime, turime klausti savęs klausimus ar mąstyti, ar galiu tai daryti dėl Dievo.

Tai kaip skamba toks teiginys: "Jėzau, aš nesidengiu galvos dėl Tavęs!"? 

[Varlė keliauninkė]

Na pavyzdžiui variantas: nusiperku labai gražią skraistę, niekas iš pažįstamų tokios neturi, pasimatuoju prie veidrodį - ach kaip gražu, ir kaip man tinka! Kokia aš nuostabi atrodau, bažnyčioje atkreipsiu dėmesį - visi į mane žiūrės... nors toje bažnyčioje beveik niekas nesidengia galvų, jei ne žiema.. na, gal viena, kita moteriškė... Kas tada? Ir kas tai? Dėl Jėzaus ir dėl visko ką čia parašiau - nesidengčiau.

Kitas dalykas - priėmimas pas popiežių. Čia kaip ir pas prezidentą ar aukštą oficialų asmenį - galioja etiketas ir taisyklės - jų tarpe ir galvos dengimo.

Išvada: paklusnumas :-)

[kukulis]

aš kažkaip visad įsivaizdavau, kad homo viator vyras arba vaikinas ... na tipo "homo aviator", atseit aviatorius arba lakūnas  .

[Varlė keliauninkė]

hmm.. paskutinis lašas :-) ir taip jau kurį laiką blogai dėl to jaučiausi. ir dėl "homo" :-)
Todėl keičiu vardą - sulietuvinu, bet be lietuviškų raidžių, nes kartais rašau iš telefono, o ten lietuvybės nėr 

[Sigitas]

,,Kiekvienas vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, paniekina savo galvą. Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapgaubta galva, paniekina savo galvą: tai tolygu būti nuskustai" (1Kor.11,4-5). Skaitau ir nematau, kad būtų parašyta "tai tinka tik mūsų kultūriniam paveldui" ar panašiai. Jeigu parašyta, kad reikia užsidengti galvą, vadinasi reikia, jei parašyta kad nereikia - vadinasi nereikia. Ir joks čia kultūrinis ar nekultūrinis reikalas. Tai juk ne dėl kitų žmonių daroma, o dėl Dievo!

Praktiškai kartais būna, kai tenka melstis su kepure ant galvos (ypač žiemą). Tada visų pirma atsiprašau Dievo, kad meldžiuosi su kepure ant galvos.

[kukulis]

Na nežinau ... turbūt Paulius čia iš savo kultūrinio supratimo parašė, o ne Šventosios Dvasios paskatintas   

O varlės aviatorės atsiprašau už tiesmukiškumą

[sparnai]

O ar ne apastalas Paulius rase kad kas yra vedes lai veda, bet kas nevedes, tai jau lai nebesituokia. KODEL GI MES TUOKIAMES TADA? 

[sparnai]

Varlyte - labai grazus naujas vardas  beje 

[Diak. Tomas M.]

Jei kyla neaiškumų dėl Apaštalo Pauliaus žodžių, reikia pasitarti su kunigu arba pasiskaitinėti (čia arba čia).

Apaštalas Paulius nėra labai mėgiamas pasaulyje. Pvz. homoseksualistai jo nekenčia, nes jis labai tiksliai įvardina kas yra gerai, o kas ne...

Svarbu, kokia yra mūsų, kaip katalikų pozicija? Ar priimti Šv. Raštą ir stengtis jį suprasti, pasitelkiant Bažnyčios tėvų išmintį ar vertinti jį pusiau juokais, jei mums nepatinka, ką sako Dievo įkvėptas šaltinis? Tai yra populiaru protestantų tarpe, pradedant Liuteriu, kuris reikalui esant vertė Bibliją, kad gauti jį tenkinančią prasmę arba net norėdavo išbraukti tam tikras Šv. Rašto vietas, nes jo prieštaravo jo žemiškam supratimui...

Ar mes norime, kad Bažnyčios mokymas būtų, kaip "švediškas stalas", nuo kurio pasiimi tik tai, kas man skanu? 

[sparnai]

As, Tomai, pritariu tam, ka sakai, bet matau, kad mes vis tiek siek tiek skirtingai matom.
Bibilija reikia ne mesineti, ja reikia gyventi. Tikra tiesa. Visgi negalima jos skaityti visur paraidziui. Mano duotas pavyzdys nera juokai, tai apmastymu vertas klausimas. Jei jau Biblija nera svediskas stalas, tai kodel vienus sv. Pauliaus paraginimus vertinam vienaip, kitus kitaip? Jei jau sakai kad parasyta apastalo laiskuose - tai ir gipsas, tai kodel gi nesilaikome visu jo rekomendaciju? As pasitikedama musu visu musu bendra meile Kristui ir tiesai, kalbu atvirai kaip man atrodo, idant bendromis jegomis keliautume link tiesos. Taigi drisiu pasakyti, su visa pagarba, dekingumu ir meile Pauliui, kad siuos jo sakinius, bent jau taip, kaip skaitau lietuviskai, laikau teologiskai neteisingais. Arba tuomet juos reikia isversti i zmoniu kalba, kaip kad pats sakei, su kunigu ar kitu teologijos specialistu pagalba. Pasitarusi, butinai pasidalinsiu cia

Pr.1:  27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą,  pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos.
         28 Dievas juos palaimino, tardamas: ,,Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams.

Kaip gi tuomet priezastis moteriai dengti galva misiose gali buti toks pasakymas, kad moters galva yra vyras, o sio galva yra Kristus? suprask, moteris yra per zingsni toliau nuo Dievo, ir turi pripazindama savo kuklesne kilme nuolankiai ta isreiksti dengdama galva, nes nera verta Dievo akivaizdoje pasirodyti be skraistes. Sv. Pauliaus laikais toks supratimas kad moteris ir vyras yra is ties lygus zmones, buvo sunkiai suvokiamas, labai sunkiai. Dar ir dabar yra like nemaza sio poziurio apraisku.

As nieko pries grazias tradicijas, padedancias vyrams ir moterims sakraliau, tyriau ir giliau isgyventi savo moteriskuma ir vyriskuma, suvokti save, taciau sis sv. Pauliaus sakinys kaip argumentas yra netinkamas Man bent jau tai tikrai. Nesakau kad argumentu is viso nera. As ju kolkas neatradau, ar nesuvokiau.

[Diak. Tomas M.]

Šiais laikais intelektas tapo mūsų pačių rykšte. Mūsų širdyse "tikiu" buvo pakeistas "manau". Mes turime nuolankiai nuleisti savo akis, išmesti tą "manau" lauk, ir su nusižeminimu bei malda laukti, kol Dievas savo ranka vėl įdės į mūsų širdis "tikiu"

[Diak. Tomas M.]

Na pavyzdžiui variantas: nusiperku labai gražią skraistę, niekas iš pažįstamų tokios neturi...

Hmm...  bet juk tai - racionalizavimas, ar ne?

Kitas dalykas - priėmimas pas popiežių. Čia kaip ir pas prezidentą ar aukštą oficialų asmenį - galioja etiketas ir taisyklės - jų tarpe ir galvos dengimo.

Išvada: paklusnumas :-)

Popiežius aukščiau už Dievą? 

[Varlė keliauninkė]

Aisku, kad ne. Svarbiausia suprasti ka ir del ko darai.

[sparnai]

Intelektas be isminties yra nulis. O tikejimas kuriam priestarauja sirdis yra antitikejimas. Dievas niekada nenorejo ir nekure buku baimes kupinu vergu sau. Jis sukure laisva zmogu, ir dave jam tokias dovanas kaip protas ir jausmai ne tam kad jomis nesinaudotu. Dievas eina i dialoga su zmogumi, o ne vercia ji klausytis isakymu. Dievas kviecia zmogu i meiles santyki. Tobuliausia, kai visi zmogaus veiksmai kyla is meiles Dievui. Jei norim susigrazinti kazkokias tradicijas, turim suprasti, kam to reikia, ka gero jos duoda. Tradicija del paties tradicionalizmo kreipia zvilgsni nuo Kristaus i issiganyma savo paciu jegomis. 

[Sigitas]

Jei kyla neaiškumų dėl Apaštalo Pauliaus žodžių, reikia pasitarti su kunigu arba pasiskaitinėti (čia arba čia).

Apaštalas Paulius nėra labai mėgiamas pasaulyje. Pvz. homoseksualistai jo nekenčia, nes jis labai tiksliai įvardina kas yra gerai, o kas ne...

Svarbu, kokia yra mūsų, kaip katalikų pozicija? Ar priimti Šv. Raštą ir stengtis jį suprasti, pasitelkiant Bažnyčios tėvų išmintį ar vertinti jį pusiau juokais, jei mums nepatinka, ką sako Dievo įkvėptas šaltinis? Tai yra populiaru protestantų tarpe, pradedant Liuteriu, kuris reikalui esant vertė Bibliją, kad gauti jį tenkinančią prasmę arba net norėdavo išbraukti tam tikras Šv. Rašto vietas, nes jo prieštaravo jo žemiškam supratimui...

Ar mes norime, kad Bažnyčios mokymas būtų, kaip "švediškas stalas", nuo kurio pasiimi tik tai, kas man skanu? 

Va - tiesiai šviesiai ir be jokių išvedžiojimų! Teisingai, taip ir reikia kalbėti! Absoliučiai pritariu broliui Kristuje Tomui M.!

,,Kaip Dievas mato, jums duotas mūsų žodis nebuvo kartu ,,taip" ir ,,ne"." (2Kor.1,18).  Niekam ne paslaptis, jog yra krikščionių, kuriems norisi pakeisti Bibliją. Nebūkime jais! 

Kas dėl maldos vyrui su kepure ant galvos. Manau, jog kultūriniai dalykai liečia tik socialinę plotmę, t.y. horizontaliąją - žmonių tarpusavio reikalus. Tuo tarpu vertikalioji plotmė kultūrai nėra pavaldi, nes liečia tiesioginį santykį žmogaus su Dievu, ne per kitą žmogų, bet tiesiai į viršų!
Galų gale ir pas mus, Lietuvoje, bendraujant tarp žmonių, yra įprasta nusiimti kepurę ar ją tik kilstelėti iš pagarbos kitam asmeniui.

[Augucka]

Va radau gražią foto, kur visos mergaitės su mantilijomis per sutvirtinimo sakramentą. Čia Saint Lawrence Chapel Amerikoje, Harrisburge, PA.
Šis moterų galvos dengimo paprotys bažnyčioje, galiu drąsiai vadinti, sparčiai plinta ir sugrįžta atgal į bažnyčią, ypač Amerikoje.
Tikrai dėl to džiaugiuosi ir pati, jei tik galiu ir po ranka turiu su kuo pridengti galvą, visada tą padarau.

[Sigitas]

Lietuvoje nėra reikalaujama, kad moterys būtų užsidengusios galvą. Yra kažkoks vyskupų dokumentas, kuriuo remiantis nebereikalaujama moters galvą uždengt  bažnyčioje. Jei reikia, paieškosiu, labai laiko neturiu prie kompo kada prisėst, paukščiukai, gėlytės ir vabaliukai mano dėmesio susilaukia dažniau, nei virtuali erdvė.    va graži mergaitė su kaspiniukais. 

[Augucka]

Sigitai, nereikia, neieskok jokiu dokumentu, nes mes zinom. Tau gal reiktu paskaityti nuo pradzios sia diskusija.
Cia diskutuojam daugiau apie senesne tradicija ir tas, kurios nepaisydamos jokiu dokumentu ar pokyciu po II Vatikano, vis dar bando gaivinti galvos dengimo tradicija. Cia asmeninis kiekvienos moters pasirinkimas.
Jeigu ji jaucia is Viespaties nora dengti galva, tai ta ir daro, jei ne - ir nedaro. Juk Vatikanas neuzdraude jokiais dokumentais to daryti, o tiesiog isvis to punkto neitrauke ir paliko laisve apsispresti pacioms. 

[Diak. Tomas M.]

Sigitas (gal) pamiršo, kad Šv. Raštas yra aukščiau už bet kokius nutarimus, žr. paties įdėtą citatą

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,445.msg6546.html#msg6546

[Diak. Tomas M.]

Pridedu labai gerą (nors ir anglišką) resursų rinkinį kuklumo ir dorovingumo tema. Dauguma mūsų diskusijos vystėsi asmeninių nuomonių lygmeny, tuo tarpu šis resursas pateikia Bažnyčios tėvų mokymą, prieš kurį asmeninės nuomonės nublanksta 

Saints' Works - holiest works for the sanctification of the soul - Modesty and Purity Resources