Pasninkaukime kartu

[Diak. Tomas M.]

Toje parapijoje, kur dabar einu, žmonėms visada pateikiama "standartinė" informacija, bet visada primenama, kad tas "standartas" yra tai, kas privaloma minimaliai, ir taip pat primenama apie senesnes tradicijas, kad kas nori, galėtų kiek daugiau už minimumą pasistengti

[Varlė keliauninkė]

Tada čia tinka paminėti Tomą Kempietį: "Jei nemokame savęs nugalėti mažuose dalykuose, kaip gi laimėsime sunkesnes kovas?" ir šnekant apie valią: "Valdykis valgyme, ir tau bus lengva suvaldyti visas kitas kūno aistras". Taigi pradėti nuo mažų dalykų arba šiuolaikine kalba šnekant nuo žemiausio lygio kilti aukštyn - viskas paprasta ir logiška. o juk baisiai sunku valdytis, kai tau skanu :-)

[Silvija]

Askezė tampa tobula auka, kai ji kyla iš meilės, o ne iš kitų dalykų, tokių kaip pareiga, siekis tobulinti save ir pan. Tai kažkuria prasme net gali tapti "gerais mūsų norais, kuriais pragaras grįstas".

Kaip Peter Kreeft sako, "Tik iš didelės aistros galima atsisakyti aistros".

[Diak. Tomas M.]

Visiškai sutinku - auka iš meilės turi būti mūsų visų taikinys, bet bent jau iš asmeninės patirties, ta meilė taip iš niekur neatsiranda... dažnai ją reikia auginti pradedant paprastesnėm užduotim, kaip išmokimas savo kūną ir norus "pastatyti į vietą", malda, kitomis praktikomis.

Tai panašu į tobulą gailestį. Kaip jį iššaukti? Juk pradedi nuo "paprasto gailesčio" ir daugelį metų, o gal net visą gyvenimą dirbi link tobulos versijos. Bet visada turi prieš akis tą galutinį tikslą.

[Varlė keliauninkė]

Būtų neteisinga nepaminėti ir kitos praktikos (ne visiems tas pasninkas) - Motinos Teresės, kuri sugebėjo niekam, išskyrus save, nieko neatsakyti, o pirmenybę skirti ne sau, ne įvairiems atgailoms būdams, o Dievo darbui tarp vargšų ("Vargšų" savo laiškuose ji visada rašė iš didžiosios raidės). Tai ji norėjo įdiegti ir savo seserims. Štai ką rašė viename iš laiškų savo dvasios tėvui, prašydama padėti:  Ryžtingai pabrėžkite [mokydamas seseris], jog mūsų Bendruomenėje Viešpats nori, kad savo jėgas eikvotume ne atgailaudamos - pasninkaudamos dėl savo Nuodėmių - bet veikiau atsidėdamos nešti vargšams Kristų, o tam mums reikia Seserų, kurios būtų tvirtos kūnu ir protu - Jeigu Dievas siunčia ligą - tai yra Jo paties reikalas - nemanau, kad mes turime teisę žlugdyti savo sveikatą - ir iš silpnumo prastai jaustis, dar neatėjus pas Vargšus - Geriau tinkamai maitintis ir turėti jėgų šypsotis vargšams ir dirbti dėl jų".

Tiesiog kitas kelias Dievop. Jis toks didelis, kad pajegia apkabinti visus - ir nepasnikaujancius :-)

[Diak. Tomas M.]

Šiandien kažkaip prisiminiau tą rusų dvasininko patarimą - valgant melstis ir tikrai, valgymas su Jėzaus malda mintyse, pasninkui suteikia visiškai kitą jausmą

[Augucka]

Mano pasninkas šiandien valgant galvoti apie savo intensijas. Kažkaip nepalieka mintys ir vis prašau taikos Sirijoje ir ramybės karo išvargintiems žmonėms. Taip pat prašau Viešpaties pasigailėti sielų, esančių skaistykloje   

[Giedrė]

Šiandien mano pasninkas sužlugo, nes pamiršusi per pusryčius prisikirtau kumpio. 

Man tie teologiniai paaiškinimai apie pasninką gana painūs, bet ryt noriu pasninkauti už Siriją.

Pasidalinkit, ką realiai valgot pusryčiams, pietums ir vakarienei, kad pasnikas tikrai "užsiskaitytų". Kokie maisto kiekiai jau "skaitosi" kaip pasninkas? Būsiu dėkinga.

[Augucka]

Smagu, Giedre, kad nori prisijungti 
mano asmeninis pasninkavimas yra griežtas penktadieniais: duonytė ir vandenukas tik šiandien iš miesto grįžau išbadėjusi, tai išgėriau pieno puoduką su duona.  bet realiai tai labai daug ko atsisakiau šiandien, maisto pagundų buvo daug, tai manau, kad pasninkas pavykęs. Nes svarbiausia yra susilaikymas ir savo troškimų bei skrandžio apmarinimas.  Šiandien suvalgiau savo pačios keptos duonytės visą kumpelį, su malda ir kontempliacija apie savo intensijas.

Trečiadieniais mano pasninkas švelnesnis, ryte leidžiu sau pavalgyti pusryčius, o dienos eigoje atsisakau tai, kas mano manymu yra skanu ir gundo, t.y. visokie saldumynai ir panašūs skanumynai, skanesnis ir sotesnis maistas ir pan. 

Tiesa, turiu visiems išpažinti savo nuodėmes      , kad atostogų Lietuvoje metu nepasninkavau, nes buvau nuolatiniame strese ir draugų bei giminių vizitavime, tai būčiau pakračius savo kanopėles, ko gero  Bet dabar viskas vėl namuose stojasi į vėžes. Pasninkaudama dvasiškai jaučiuosi stipresnė ir jaučiu kažkokią keistą vidinę palaimą ir džiaugsmą bei palaikymą iš Šv. Dvasios. 

[Diak. Tomas M.]

Giedre, bernardinai tau specialiai atsako

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-09-04-ka-reiskia-kriksioniskas-pasninkas/106469

[arabele]

Bandysiu ir aš prie to viso prisijungti, trečiadieniais gal ne bet penktadieniais padarysiu savo pasninką tikresnį, šiaip visada stengdavaus tą dieną nevalgyt mėsos ir saldumynų (nes nuo jų daraus priklausoma). Su Dievo pagalba manau pavyks be to žinant kad ne viena tikrai manau pasieksiu savo. Ačiū jums

[Augucka]

Labai smagu 

[Augucka]

Rytoj pasninkausiu už tuos, kurie švęs Helouvyną spalio 31 d. ir atiduos garbę Šėtonui ir jo demonams.

Viešpatie, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro.... Suteik jiems išminties suprasti, kad ši šventė - tai tiesioginis tamsiųjų garbinimas ir kad tai kenkia jų sieloms.  Atleisk jiems Dieve, už jų neišmanymą ir apsaugok nuo pikto. 

[arabele]

man ši šventė irgi nepatinka, bet ji taip brukama kad net mokykloj pirmokams prieš atostogas buvo helauvyno šokiai. Ačiu kad savo intencijom daliniesi man ji patinka prisidėsiu aš prie jos savo malda  pasnikausiu penktadienį

[Augucka]

Labai ačiū 

[Diak. Tomas M.]

Ar žinote, kad... šį praėjusį penktadienį buvo galima ir nepasninkauti, nes jis sutapo su Visų Šventųjų švente

Bet kas vis tik susilaikėte, tai A.M.D.G.

[arabele]

Nežinojau, tai tegu tai užsisikaito kaip A.M.D.G. 

[Diak. Tomas M.]

Atnaujinu įsipareigojimą lapkričiui:

Prisijungiu trečiadieniais ir penktadieniais

Mano pasninkų intencija - kad visi mes būtume Švč. Jėzaus Širdies sustiprinti mūsų dvasinėje kovoje. Kad Kristus Švč. Širdyje mus paslėptų, pašventintų, nuskaistintų ir išlaikytų Jam ištikimus amžinai 

[Augucka]

Aš rytoj pasninkauju už visus gyvus ir mirusius kenčiančius. Ypač už kenčiančius ir nemylimus pasaulio vaikus. Už naująją Palaimintojo Jono Pauliaus II parapiją Kaune, kad kuo greičiau susiburtų bendruomenė ir galėtų šlovinti Viešpatį. Taip pat mintyse ir maldoje su visais, kad Viešpats mus sustiprintų. 

[arabele]

šiandien pasninkausiu kartu su jumis prisijungiu prie jūsų intencijos