Pasninkaukime kartu

[Augucka]

Giedokit, Dievo Širdies vaikai.
Giedokit džiaugsmingai ir laisvai.
Giedokit Jo Motinai.
Giedokit dabar, kad pažintumėt ramybę.
Dievo valia saldi, jei mylite Dievą.
Džiugiai atgailaukit.
Pasninkas - didi dovana.
Jis švelniai naikina savimeilę.
Pasninkaukit džiugiai.
Pasninkaukit nuo juslinių troškimų.
Ieškokite tik Dievo valios.
Tada būsite ramybė.
Tada būsite džiaugsmas.
Tada patirsite visišką meilę ir vienybę su Dievu.
Nebijokit pasaulio.
Bijokit vien nepaklusti Dievo valiai.
Dievo valia - tai Amžinasis gyvenimas.
Visi pasaulio dalykai, vietos ir žmonės praeina.
Tik tie, kurie ilsisi Dievo valioje, toliau gyvena Dieve.
Dievo Širdies vaikai, tik Dieve jūs turite gyvenimą.
Melskite patirti Dievo valios džiaugsmą.
Kasdien melskite džiaugsmo dovanos.
Šv. Albertas Didysis

[Augucka]

Dieve, pasotink visus Savo Dvasios maistu šiandien pasninkaujančius 

[Silvija]

Kaip gerai, kad parašai į šią skiltį ir maldas! Labai graži ši

Pamaniau dabar, kad šiandien mano atveju viskas vyksta atvirkščiai: maitinuos va kuris laikas Dvasiniu maistu ir visai nesinori valgyt...

[Augucka]

Kelios Šv. Jono laiptininko mintys apie pasninką:

Vidinė tyla yra išminties priežastis, pasninkas gesina kūno karštį, o sugrudusi širdis yra visų vylingų ir blogų minčių priešas.

Pasninkaujančiojo protas meldžiasi tyrai, o nesusilaikančiojo protas apimtas netyrų svajojimų. Pilvo sotumas džiovina ašarų šaltinį, o susilaikymu išdžiovintas pilvas pagimdo ašarų jūras.

Elementari visų pradedančiųjų dvasinio tobulėjimo kelią abėcėlė yra tokia: paklusnumas, pasninkas, ašaros, išpažintis, nusižeminimas, budėjimas, tvirtumas, darbas, savęs žeminimas, pikto nelaikymas, brolių meilė, romumas, paprastas, neįmantrus, be perdėto smalsumo tikėjimas, nesirūpinimas žemiškais reikalais, neaistringumas, pagiežos neturėjimas, paprastumas.

Prieš tris pagrindines aistras – puikybę, godumą pinigams, pataikavimą pilvui, Šventosios Trejybės padedami, apsiginkluokime keturiomis dorybėmis – išmintingumu, teisingumu, tvirtumu ir susivaldymu, nes kitaip patys sau užsikrausime daugybę vargų.


Taip pat svarbu neužsimiršti visiems pasninkaujantiems:

Ilgas miegas kartais apninka dėl persisotinimo maistu, kartais dėl pasninko, kai pasninkaujantysis tuo puikuojasi, o kartais dėl nusiminimo arba tiesiog iš prigimties.

Puikybė glaudžiasi prie visko: puikuojuosi, kada pasninkauju, tačiau jei pasninkauju, savąjį susilaikymą stengdamasis paslėpti nuo žmonių, vėl puikuojuosi, nes dėl to save laikau išmintingu. Būnu nugalėtas puikybės ir tada, kada apsirengiu puošniais drabužiais, bet ir prastais apsirengęs vis tiek puikuojuosi. Pradedu kalbėti, vėl pralaimiu puikybei, kai nutylu – vėlgi puikuojuosi. Kaip tik šitą tridantį bemestum, jis visuomet atsistoja smaigaliais į viršų.

Kiekvienas žmogus, mėgstantis save parodyti, yra išpuikęs. Išpuikusiojo pasninkas yra be apdovanojimo ir jo malda nevaisinga, nes ir vieną, ir kitą jis daro tam, kad būtų žmonių matomas ir giriamas.

[Diak. Tomas M.]

Atnaujinu įsipareigojimą gruodžiui:

Prisijungiu trečiadieniais ir penktadieniais

Mano pasninkų intencija - kad visi mes būtume Švč. Jėzaus Širdies sustiprinti mūsų dvasinėje kovoje. Kad Kristus Švč. Širdyje mus paslėptų, pašventintų, nuskaistintų ir išlaikytų Jam ištikimus amžinai 

[Augucka]

Trečiadieniais pasnikauju atsisakydama mėsos. Adento metu penktadieniais susilaikau nuo mėsos, skanumynų, vaisių ir pieno produktų.
Jaučiu širdimi stiprų kvietimą pasninkauti ir pasninkauti kuo daugiau įtraukiant ir kitas savaitės dienas. Už nusidėjėlius. Dar neatsakiau į šį kvietimą, bet jaučiu tai visa širdimi. Jaučiu, kad Dievas priima šias mano menkutes aukas ir kviečia. Jaučiu visa savo siela.  Nežinau kaip pasielgti, nes bijau, kad mano valia mane paves

Jei kas melsis už mano valios pastiprinimą kartu su manimi, man bus lengviau.

[Augucka]

Čia dar turbūt į temą pasiskaitymui:
http://www.arche.lt/2013/12/sv-nilas-sinajietis-apie-pataikavima_18.html#.UrDoMBqDtfY.facebook

[Diak. Tomas M.]

Jaučiu širdimi stiprų kvietimą pasninkauti ir pasninkauti kuo daugiau įtraukiant ir kitas savaitės dienas. Už nusidėjėlius. Dar neatsakiau į šį kvietimą, bet jaučiu tai visa širdimi.

Manyčiau maisto pasninką reikėtų apriboti dviem dienom, nes jei per daug nusilpninsi kūną, tai bus nuodėmė. Aišku atsisakyti skanėstų, tai galima ir kiekvieną dieną

Būdami šeimos žmonės, negalime pamiršti, kad esame atsakingi už savo šeimą, vaikus, todėl negalime nusilpti, nes tai neigiamai įtakotų mūsų šeimos gyvenimą. Kitas dalykas yra tai, kad blogis kartais taip gundo žmones - nori juos įstumti į per griežtas praktikas, kad taip pakenkti bendram jų dvasios gyvenimui.

Rodos Šv. Antaną Didijį taip gundė, blogis sako jam: - "Štai tu valgai vieną kartą per dieną, o aš nevalgau visai. Tu miegi kelias valandas per parą, o aš nemiegu visai..."

Kad nenuilsinti per daug kūno, galima pasninkauti dvasiškai, atsisakyti televizijos ir kitų malonių dalykų, pakeisti juos malda ar dvasiniu skaitymu.

[Pilgrim]

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų
2006 12 12

http://lvk.lcn.lt/naujienos/,91

Kaip ir Visuotinėje Bažnyčioje, Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas.

Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Pasninko įstatymas. Leidžiama per dieną valgyti sočiai tik kartą. Šio įstatymo privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus (plg. CIC kan. 1252).

Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) ir pasninko reikia laikytis Pelenų dieną ir Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios ir Mirties penktadienį (plg. CIC kan. 1251).

Kai Kūčios būna sekmadienį, tikintieji, pagal Lietuvos tradiciją, tą dieną kviečiami susilaikyti nuo mėsiško maisto, nors sekmadieniais tokios pareigos ir nėra.

SUSILAIKYMO NUO MĖSIŠKŲ VALGIŲ (ABSTINENCIJOS) IR PASNINKO ĮSTATYMO PAAIŠKINIMAS

Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.

Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo.

[Diak. Tomas M.]

Prisiminkime ir metų ketvirčio pasninkus (Ember days) - pamirštą Vakarų Bažnyčios tradiciją:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,580.0.html

[Augucka]

Pilgrim, čia katalikų bažnyčios rekomendacija susilaikymui ir pasninkui. Jei kas to laikosi - tikrai nenusideda. Ši rekomendacija - tai pagalba pradedantiems pasninkautojams ir susilaikytojams ir tiems, kurie randa pasninkavimą sunkia auka.
Tačiau kiekvienas, turintis asmeninį transcendentinį ryšį su Dievu jaučia Jo tylų ir švelnų kvietimą ir jei atsiliepia - nenusideda. Ir kalbama ne tik apie valgį. Yra tiek daug dalykų gyvenime, kur mes galime pasninkauti ir susilaikyti... Tai mums visiems ne jokia naujiena.

Dievo palaimos!

[Silvija]

Skaitydama apie benediktinų vienuolius, randu:

Savo nurodymuose dėl pasninko Benediktas sako: vienuolis turi "nutraukti nuo savo kūno šiek tiek valgio, gėrimo ir miego, atsisakyti pasiplepėjimų ir paikysčių". Kiekvienas brolis privalo turėti Biblijos tomą ir jį perskaityti nuo pradžios iki galo. Tomis šventomis dienomis galima atitaisyti kokį nors nevykusį poelgį". <...>

"Tegu auka, - gieda benediktinai savo himnuose pasninko laiku, - stiprina ir gaivina pavargusįjį, nusilpusįjį ir ligonį". <...>

Jaunuolis, su kuriuo aš kalbėjau, brolis Filipas, buvo anaiptol ne lengviausio svorio. Savo susižavėjimą pasninkavimu jis išsakė maždaug taip: "Kažkas tavyje tartum išsivalo. Krūva šlako pasišalina iš kūno, išsifiltruoja išsipurvinusios smegenys. Išvysti dalykus, kurių anksčiau nematei. Atrodo, galėtum pereiti per sieną. Kas anksčiau buvo miglota ir neišsprendžiama, tampa tikra ir aišku. Viską gali įveikti. Tas švarumas kaip tk ir padaro tave lengvesnį. Apima didelis optimizmas, o tas laimės jausmas spinduliuoja į aplinką. Manau, kad jis taip šviečia, kad ima traukti kitus kaip elektros lemputės šviesa. Šis lengvumas - jokia apgaulė, iš tikrųjų pasidarai lengvesnis".

[Pilgrim]

transcendentinį ryšį su Dievu  kas tai yra trancendentinis ryšys ?

[Augucka]

transcendeñcija [lot. transcendens — peržengiantis], filos. buvimas, egzistavimas už, anapus ko nors, pvz., daikto buvimas už proto, pažinimo ribų arba absoliučios būties — už materialios tikrovės ribų.


transcendeñtinis [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — peržengiantis]:
1. filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio;
neprieinamas patyrimui;
I. Kanto filosofijoje — esantis už sąmonės ir pažinimo ribų (,,daiktas pats savaime");
2. mat. ↗ transcendentus.

Dar pridurciau - asmeninis patyrimas, sunkiai nusakomas ar nupasakojamas ribotais zemiskais zodziais, nes tai, ka siela gali patirti ir isgyventi yra ne is sios zemiskos buties, bet is ten, kur viespatauja Dievas. Del to zmones tokiu zodziu dar nesukure, kad apibudinti potyrius, esancius uz materialumo ribu.

Kiekvienas is musu turi asmenini transcendentini rysi su Dievu. Net jei ir kas pamegintu nupasakoti, koks tas rysys, manau vistiek iki galo jo neatskleistu, nes tai reikia paciam pajausti savo siela. Zodziai yra labai riboti ir pagrinde susije su materialumu ir ta dimesnija, kurioje mes visi egzistuojame. Kai kalba eina apie siela ir jausmus, mes to tikrojo jausmo jokiais zodziais nupasakoti negalime, net ir palyginimais kalbedami. Tai neimanoma. Nes siela yra uz sios dimensijos ribu. Ji yra daugiadimensine.

Net ir pati Sv. Faustina savo dienorastyje rase, kad tai, ka ji isgyvena ir koks jos rysys su Dievu jokiais pasaulio zodziais neisreiskiamas. Net ir geriausias zodzio meistras to nepadarytu.

[Pilgrim]

Transcendencija - filosofijos kategorija.

Schopenhaueris - transcendentinė realybė yra valia kaip pirminis pasaulio pradas.
Kierkegaard'as transcendenciją tapatina su Dievu, niekaip nepasirodančiu pasaulyje, bet atsiveriančiu ego vidujybėje, per absurdiško tikėjimo aktą.
Jaspersas savo aukščiausiąją būtį irgi vadina transcendencija.
Heideggeris sako, kad būtis yra tiesiog transcendencija.

Filosofijai Absoliuti transcendencija yra aukščiausia būtis. Tačiau tada atsiranda
iš tiesų kažkas neapibrėžiamo ir nesuvokiamo tai kas nepažįstama.

Tuo tarpu Dievas tam tikra prasme apibrėžtas - Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia.
Dievas nepasilieka kažkas nesuvokiamo. Jis peržengia ribas ir apreiškia Save, leidžia ir dovanoja Savęs pažinimą.

Religinė transcendencija ... apie tai kalba Benediktas XVI

[Diak. Tomas M.]

Atnaujinu įsipareigojimą sausiui:

Prisijungiu trečiadieniais ir penktadieniais

Mano pasninkų intencija - kad visi mes būtume Švč. Jėzaus Širdies sustiprinti mūsų dvasinėje kovoje. Kad Kristus Švč. Širdyje mus paslėptų, pašventintų, nuskaistintų ir išlaikytų Jam ištikimus amžinai 

[Pilgrim]

Pasiskaitymui apie pasninką

Kas yra pasninkas?
http://blog.gaveniamieste.lt/kas-yra-pasninkas/

Ką reiškia krikšioniškas pasninkas?
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-09-04-ka-reiskia-kriksioniskas-pasninkas/106469

Pasninkas ir susilaikymas
http://pranciskonai.w.interia.pl/pasninkas_ir_susilaikymas.html

KADA PASNINKAUTI?
http://viluckas.lt/kada-pasninkauti/

p.s. tik kad vienoje vietoje būtų 

[Pilgrim]

Ką apie pasninką sako ortodoksai 

Для физически здоровых людей основой поста считается воздержание в пище. Здесь можно различать 5 степеней физического поста:
1) Отказ от мяса.
2) Отказ от молочного.
3) Отказ от рыбы.
4) Отказ от масла.
5) Лишение себя пищи вообще на какие-то сроки.

http://www.pravmir.ru/chto-takoe-post-i-kak-pravilno-postitsya/

Что такое пост в наши дни?
В ранней Церкви пост означал совершенное воздержание от пищи, т. е. состояние голода, доводящее тело до крайнего предела. Но именно здесь мы понимаем, что пост, как физическое лишение пищи, совершенно бесполезен без его второй, духовной, стороны. "... Постом и молитвою".

http://www.pravmir.ru/chto-takoe-post-v-nashi-dni/

Что такое христианский пост? Как и зачем поститься?
«Почему мы постимся, а ты не видишь? Смиряем души свои, а ты не знаешь»? (Исайя 58:3)

http://www.mirstudentov.com/a/postitsya.html

ir labai plačiai
Православный пост
http://azbyka.ru/tserkov/o_postah/5g9_9n.shtml

[Augucka]

Atnaujinu trečiadieniais ir penktadieniais.
Trečiadieniais atsisakau mėsos ir kitų skrandžio malonumų.
Penktadieniais atsisakau visko, išskyrus arbatą (juodą kavą), žalias salotas ir juodą duoną.

Meldžiu gailestingumo nusidėjėliams, netikintiesiems - Šventosios Dvasios apraiškų, už mūsų bendruomenės poreikius ir gerus siekius.

[kukulis]

Dar neperskaičiau visų šios temos pranešimų, bet labai knieti įkišti savo trigrašį 

Regis pasninkavimo vertė ne pačiame nevalgyme, bet sugebėjime atsisakyti tai kas malonu, o iš dalies ir reikalinga kūnui. T.y. dvasios viršenybės parodymas prieš kūną; o kartais ir prieš sielos poreikius(!).

Esminė pasninko vertė yra dvasinė kova. T.y. svarbiausi yra momentai/laikotarpiai, kai buvo nuspręsta kažko laikytis, bet to kažko labai labai norisi. Pvz. jeigu aš savaitę ar kokį kitą laikotarpį nedavalgau, arba kažko nedarau kas man malonu, bet paskutinę dieną man ypač to norisi, tuomet vertingiausia ir yra ta paskutinė diena, kada regis mirtinai to norisi, o aš susilaikau; nes čia ir vyksta dvasinė kova.

Aišku, jeigu ta dvasinė kova vyksta visą savaitę,  tai visa savaitė ir bus vertinga; bet jei pvz. visą savaitę buvo gan lengva, tik paskutinę dieną sunku, ir aš sau sakau "va visą savaitę iškentėjau, dabar galiu ir pasilepinti", ir paskutinę dieną atsisakau susilaikymo, tuomet visas pasninkas praktiškai tampa beverčiu.