Ar katalikai vis dar turi stengtis atversti kitatikius į Kristų ir į katalikybę?

[Kaštonas]

Mjo.

Vakar važiavau į Kauną. Tarpe susitikau su žmogumi.
Pusantros valandos nesugebėjau įsiterpti į jo šneką.


"Vėl cituoju Pranciškų: kiekvienas nusidėjėlis turi ateitį, kiekvienas šventasis turi praeitį. O teismą mes palikim Dievui.

Nereiškia, kad turiu pateisinti blogį, kuris egzistuoja. Ne. Tačiau kiekvienas blogas žmogus turi turėti viltį, kad jis kažkur gali būti išklausytas ir priimtas."

KUN. ARŪNAS PEŠKAITIS OFM: ,,LIETUVOJE LABAI TRŪKSTA HOMOSEKSUALIŲ ASMENŲ SIELOVADOS"
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-27-kun-arunas-peskaitis-ofm-lietuvoje-labai-truksta-homoseksualiu-asmenu-sielovados/144837

[Diak. Tomas M.]

ar tikrai visiems tie žodžiai įneša dviprasmybę.
man pvz. visiškai ne.
ir kaip turėtų skambėti tas patikslinimas ?

Jei jau suglumina pačius kunigus ir vyskupus, nekalbant apie pasauliečius, vadinasi turime problemą...

[Kaštonas]

O kam dabar lengva.

Turėti problemą visiškai normalus dalykas.
Neturėti sprendimo ar turint sprendimą bėgti nuo jo yra nauja problema.

[Augustas]

...
Ir ar tikrai žmones ten kitur suranda Dievą? Gal reikėjo rašyti "dievą", bet aišku būtų ne politkorekt. Ir jei jau jie surado (kas tai bebūtų), tai kas tuomet? Viskas, taškas, skirstomės po savo smėlio dėžes ir "gražiai gyvenam"?

Randa randa. Užtikrinu, kad randa. Pvz., aš radau Jėzų tikrai ne krikščioniškoje Bažnyčioje būdamas (tiksliau, tai Jėzus mane surado, bet dabar tai nesvarbu) ir ne homilijos klausydamas.
Va, čia yra liudijimas, kaip musulmonas rado Jėzų:
http://www.katalikai.lt/files/File/reklama/_2016/Nabee-Qureshi_anotacija.pdf
Pažymėtina ir J.M.Verlinde'o istorija, kaip jis atrado Jėzų (tiksliau, jį atrado Jėzus), kai jis dar buvo hinduistų vienuolis.
Taigi randa žmonės Jėzų, būdami bet kurioje religijoje ir kultūroje. Kitas klausimas, ką gi jie daro su tuo atradimu.   

[Diak. Tomas M.]

Esu matęs ne vieną Nabee Qureshi video, kur jis apie tai pasakoja ir esmė ne tame, kokią religiją jis praktikavo, bet tai, kad jam papuolė apsigyventi viename bendrabučio kambaryje su krikščioniu studentu, kuris nebuvo mums įprastas tikintysis... tarp jų iš lėto vystėsi diskusija apie tikėjimą, ko pasekoje jis ir pažvelgė kritiškai į islamą. Štai ir ryšys su evangelizacija. T.y. jis neatsivertė "tuščioje vietoje", praktikuodamas savo tikėjimą.

Tas pats su  J.M.Verlinde, jam netinka tavo apibūdinimas, nes jis praktikavo budizmą ne nuo pradžių, t.y. prieš tai gyvenime jis jau buvo krikščionis, tad čia mes kalbame apie sugrįžimą, bet ne apie šiaip kitatikio atsivertimą. Ir net jo atveju juk ten buvo krikščionis gydytojas, kuris ir uždavė tą lemtingą klausimą. Jei tas daktaras butų mąstęs tipo "visi mes Dievo vaikai", vargu ar Verlinde dabar būtų katalikas (aišku Dievo keliai nežinomi, bet mes matome, kaip svarbu būti jo įrankiais, o ne pasyviai plaukti gyvenimo upe).

[Augustas]

Žinoma, mes, kurie esame krikščionys, turime veikti, turime kalbėtis, diskutuoti, turime nešti šitą žinią kitiems žmonėms, tikintiems kitaip nei mes, tačiau galiausiai sprendimą Jėzaus atžvilgiu priima pats žmogus. Ne mes už jį priimame tą sprendimą, bet pats žmogus priima savo nuosavą ir laisvą sprendimą. Mes tuo momentu galime tik melstis už tą žmogų.   

P.S.

Jei tas daktaras butų mąstęs tipo "visi mes Dievo vaikai", vargu ar Verlinde dabar būtų katalikas (aišku Dievo keliai nežinomi, bet mes matome, kaip svarbu būti jo įrankiais, o ne pasyviai plaukti gyvenimo upe).

Tai aš irgi taip mąstau, kad mes, žmonės, visi esame Dievo vaikai. Ir ką? Ar tai man kažkaip turėtų trukdyti skelbti Kristų? Ir apskritai, Tomai, kaip ir kokiais būdais mintis, jog mes visi esame Dievo vaikai, paralyžiuoja krikščionišką įkarštį skelbti Kristų? O dėl to daktaro, kuris turėjo lemiamos įtakos J.M.Verlinde'o pasirinkimui, tai esu tikras, kad jis maždaug taip ir mąstė - štai prieš mane Dievo mylimas vaikas, kuris nežino, kad toks yra, ir kaip jam (t.y., J.M.Verlinde'ui) reikėtų tą pasakyti, kad jis (J.M.Verlinde'as) tą suprastų.

[Pilgrim]

skaitau ir pradedu nesuprasti,
apie ką mes čia kalbame ?
ir kas neaišku ...
ar tai jog visi esam Dievo vaikai  ...
ar kur galima rasti Dievą ...
ar dar kas nors?
pasiaiškinkim pirma sau o paskui ir kitiems taps aiškiau.

[Diak. Tomas M.]

Vis tik yla kažkada turi išlįsti... Nusikeliam į II Vatikano Susirinkimą. Svarstant įvairius dokumentus, būdavo paskiriami tos temos ekspertai, kurie turėjo nemažai įtakos, jie taip pat rengdavo paskaitas vyskupams apie jų kuruojamas temas.

Taigi, vienas ekspertų, ex-kunigas iš Kanados Gregory Baum, kuris parengė pirmą dokumento Nostra aetate (deklaracija apie Bažnyčios santykius su nekrikščioniškomis religijomis) reviziją, dabar jau gilioje senatvėje prisipažino dėl savo homoseksualaus gyvenimo būdo. Savo naujoje knygoje jis atviravo, kad būdamas teologu, slėpė šį faktą, nes nenorėjo prarasti įtakos.

Gregory Baum propagavo nuomonę, kad Bažnyčia turi nutraukti pastangas skatinti žydus pripažinti Kristų Mesiju, taip pat skatindamas socialinės lygybės ir išsilaisvinimo teologijos idėjas.

The influential cleric reveals candidly in The Oil Has Not Run Dry: The Story of My Theological Pathway, "I did not profess my own homosexuality in public because such an act of honesty would have reduced my influence as a critical theologian." "I was eager to be heard as a theologian trusting in God as salvator mundi and committed to social justice, liberation theology, and global solidarity."

[Augustas]

Tai gerai, kad pagaliau paaiškėja, kokiais nešventais netikėliais pasinaudoja Dievas, vesdamas savo Bažnyčią į išganymą.   

[Diak. Tomas M.]

Bet jie gali pasėti ir blogio sėklą, kuriai išrauti po to gali prireikti šimtmečių

Beje, Bažnyčios istorijoje tokių atvejų būta (pvz. Florencijos ekumeninio susirinkimo mokymas apie kunigų šventimus), nors ir ne visada intencijos buvo blogos...