Apie Šv. Dvasios "įsigijimą" ir ką reiškia žodis "стяжать"

[Diak. Tomas M.]

'Atsiversk, ir tūkstančiai aplink tave atsivers". Serafimas Sarovskis

Homo Viator, ar tik Serafimas iš Sorovo čia nekalba apie taip vadinamą "Šv. Dvasios pritraukimą", kas manyčiau yra žymiai sudėtingesnis reikalas ir atsivertimas yra viso labo pradžia kelio, siekiant pritraukti Šv. Dvasią

Kai žmogus, kad ir pats paprasčiausias, gyvena šventai, pritraukia Šv. Dvasią, o tada ir įvyksta tas fenomenas, kaip jau minėjote, kai žmonės atsiverčia, nes mato krikščionis savo gyvenimu liudijančius Kristų ir Šv. Dvasia, būdama šalia jų, žymiai stipriau aplinkinius veikia savo šviesa.

[Varlė keliauninkė]

Homo Viator, ar tik Serafimas iš Sorovo čia nekalba apie taip vadinamą "Šv. Dvasios pritraukimą", kas manyčiau yra žymiai sudėtingesnis reikalas ir atsivertimas yra viso labo pradžia kelio, siekiant pritraukti Šv. Dvasią

Nieko negirdėjau apie šv. Dvasios pritraukimą (ar tai įmanoma Ją pritraukti?), tiesiog pacitavau S. Sarovietį iš atminties. O kad švento gyvenimo pavyzdys 'užkrečiamas' - tai tikras dalykas. Toks būdas būtų naudingas ir ugdantis abi puses :-) Visi esam skirtingi, todėl ir apdovanoti skirtingomis malonės dovanomis - noriu pasakyti, kad ne visi gali apaštalauti žodžiu (1 Kor 28-30) - teko kartą išbandyti... O gyvenimu - gali ir turi - pritariu Giedrei.

..., kaip jau minėjote, kai žmonės atsiverčia, nes ...

Ir labai prašau 'mums' sakyti 'tu' ;-)

[Diak. Tomas M.]

Vis tik privertei mane pasiknisti internete

О СТЯЖАНИИ СВЯТОГО ДУХА: Беседа преподобного Серафима с Николаем Александровичем Мотовиловым

Так в стяжении зтого-то Духа Божия и состоит истинная цель нашей жизни христианской, а молитва, бдение, пост, милостыня и другие ради Христа делаемые добродетели суть только средства к стяжанию Духа Божиего.

- Как же стяжание? - спросил я батюшку Серафима. - Я что-то этого не понимаю.

- Стяжание все равно что приобретение, - отвечал мне он, - ведь вы разумеете, что значит стяжание денег. Так все равно и стяжание Духа Божия. Ведь вы, ваше Боголюбие, понимаете, что такое в мирском смысле стяжание? Цель жизни мирской обыкновенных людей есть стяжание, или наживание, денег, а у дворян сверх того - получение почестей, отличий и других наград за государственные заслуги. Стяжание Духа Божия есть тоже капитал, но только благодатный и вечный...

Kiek pamenu, Serafimas ir sakė, kad pritrauk Šv. Dvasią ir aplink tave atsivers tūkstančiai. Todėl ir manau, kad atsivertimas yra tik pradžia to pritraukimo darbo

[Augucka]

Kiek pamenu, Serafimas ir sakė, kad pritrauk Šv. Dvasią ir aplink tave atsivers tūkstančiai. Todėl ir manau, kad atsivertimas yra tik pradžia to pritraukimo darbo

Šventosios Dvasios pritraukimas? Įdomus pasakymas, niekad tokio išsireiškimo negirdėjau 
Ir tiesą pasakius ''doesn't make sense''.
Šv. Dvasią galima įgyti, gauti. Gauti Dieviškumą, Dievo patepimą. O kaip Ją pritraukti? Trauk kiek nori, jei Dievas tau Jos neduos, tai ir nepritrauksi

Žodį ''Стяжание'' man verčia ''įsigijimas''. Į anglų: ''the acquisition of...''

Tomai, yra toks labai panašus rusiškas žodis ''стяжение'', kuris reiškia ''pritraukti'', panašiai kaip ''стягивание''. Skiriasi tik viena raide.

Vadinasi, visa ši citata liko suprasta neteisingai. Reikėtų atsargiau su tais vertimais, nes paskui taip ir gimsta visokios interpretacijos.

[Diak. Tomas M.]

Trauk kiek nori, jei Dievas tau Jos neduos, tai ir nepritrauksi

Manau tu teisi, kad Стяжание = įsigijimas, bet tuomet tai nekeičia per daug prasmės, juk ar galima "įsigyti" Šv. Dvasią? Bet ir šelmiai tie rusų senoliai

O ar galima įsigyti draugų? Ir jei klausiame tokį retorinį klausimą, kaip "ar galima įsigyti/pritraukti Dievą?", tai retoriškai atsakyčiau, kad galima, nes juk jei mes gyvename nedarydami didelių nuodėmių, ar Dievas nebūna "arčiau" mūsų? O jei mes pastoviai bandome su Juo bendrauti, kad ir netobula malda, tai ar Jis neateina arčiau mūsų pasiklausyti? Manyčiau senolis Serafimas savo pokalbyje labai neblogai paaiškina tą "Dievo įsigijimo" idėją

[Augucka]

Na, retoriškai gal ir galima pasvarstyti visaip. Niekas nedraudžia. 

Paieškojau www.ebiblija.lt apie Šventają Dvasią. Ar ji įgijama, pritraukiama, gaunama ir pan. Tai randa tokius išsireiškimus Naujajame Testamente: pilni, kupini, pripildyti, išlieta, pasiųsti Šventosios Dvasios. Senajame Testamente visur rašoma ''nužengė Dievo Dvasia''.

Turbūt nei gauti, nei įgyti, nei pritraukti, čia yra neteisingai. Abu mes neteisūs. Raštuose apie tai niekur nerašoma. Ji yra čia ir dabar, visur esanti, visuose esanti, visa galinti. Jos nei gauni, nei pritrauki. Gal nebent save, savo laisva valia galima priartinti prie Dieviškumo, Šventumo, kad pats prisipildytum ir taptum kupinas Šventosios Dvasios ir iš tavęs Ji lietųsi. Juk Šventieji tokie ir buvo  Kuo tu šventesnis, tuo kupinesnis tos Dievo Dvasios (Šventosios Dvasios). Now that makes sense 

Dėkoju Šventajai Dvasiai, kad apšvietė protą. 

[Varlė keliauninkė]

Prieš kelis metus, kai skaičiau apie šv. Siluaną rusų k. http://predanie.ru/lib/aut/87107/, niekaip negalėjau išsiaiškinti "стяжать" reikšmės. Dabar manau, kad artimiausia būtų - "turėti", būtent: Šventoji Dvasia yra teikiama apaštalų įpėdinių rankų uždėjimu, vadinasi tokiu būdu Ji yra gaunama (krikščionis Ją gauna krikšto metu), plg. Apd 8,18-19: "Pamatęs, kad apaštalų rankų uždėjimu teikiama Dvasia, Simonas pasiūlė jiems pinigų ir prašė: 19 ,,Duokite ir man tą galią, kad kam uždėsiu rankas, gautų Šventąją Dvasią". Gali būti, kad "стяжание" reiškia tokį gyvenimo būdą - šventą - kai Šv. Dvasia yra išlaikoma, išsaugojama savo šventovėje, kur Ji gyvena, t. y. mūsų kūne, plg. 1 Kor 6,19: "Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?". Ir įtariu, kad mano spėjimas apie S. Sarovietį teisingas - šventasis kaip gyvas pavyzdyd savo gyvenimu yra geriausia evangelizacija .

Beje, predanie.ru - labai neblogas portalas, tiems kas skaito rusiškai.

[Varlė keliauninkė]

Pasitaikė proga FB pakalbinti vieną batiušką. Paklausiau, kaip suprasti "стяжание". Jo atsakymas - "Значение слова "стяжание" Духа Святаго другими словами--- приобретение Духа Святого". Laisvas vertimasi būtų panašiai toks: "žodį стяжание galima būtų pakeisti į žodį приобретение , kurio lietuviškas atitikmuo galėtų būti "įsigijimas" (jei gerai supratau), nors man lietuviškai neskamba nors tu ką..

[Pilgrim]

pripildyti Šventosios Dvasios ... toks būtų analogas ir tiksliausias vertimas.
Savokų skirtingumas kažkiek kyla dėl skirtingo teologinio traktavimo stačiatikių ir katalikų
apie Šv. Dvasios kilmę

[Varlė keliauninkė]

Taip. Pripildyti - žymiai geriau :-)
O koks skirtumas tarp stačiatikių ir krikščionių šv. Dvasios kilmės supratimo?
Jei galima..

[Pilgrim]

IŠ kur kyla Šventoji Dvasia ?
Šventoji Dvasia kyla -
iš Tėvo ir Sūnaus (katalikai)
iš Tėvo Sūnui (stačiatikiai)
štai ir visas skirtumas

katekizmas KBK

246  Lotyniškoji Credo tradicija išpažįsta, kad Dvasia ,,kyla iš Tėvo ir Sūnaus (filioque)". Florencijos Susirinkimas 1438 metais paaiškino: ,,Šventoji Dvasia savo esmę ir savarankišką buvimą gauna kartu iš Tėvo ir Sūnaus ir iš abiejų amžinai kyla kaip iš vieno Pradmens ir tarsi vienu kvėpimu [...]. Ir kadangi visa, kas yra Tėvo, išskyrus pačią tėvystę, Jis gimdymu perdavė savo vienatiniam Sūnui, tad ir Šventosios Dvasios kildinimą Sūnus amžinai gauna iš Tėvo, iš kurio ir pats amžinai gimsta."

248  Rytų Tradicija itin pabrėžia, kad Tėvas yra Dvasios Pradmuo. Išpažindama Dvasią, ,,kuri eina iš Tėvo" (Jn 15, 26), ji tvirtina, kad Dvasia eina iš Tėvo per Sūnų.58 Vakarų Tradicija pirmiausia pabrėžia substancinį Tėvo ir Sūnaus bendrumą, tvirtindama, kad Dvasia kyla iš Tėvo ir Sūnaus (filioque). Ji taip sako ,,teisėtai ir pagrįstai", nes pagal amžinąją dieviškųjų Asmenų substancinio bendrumo tvarką Tėvas, būdamas ,,pradžia be pradžios", yra Dvasios Pradmuo, tačiau, kaip vienatinio Sūnaus Tėvas, drauge su Juo yra ,,vienas Pradmuo, iš kurio kyla Šventoji Dvasia". Tokie teisėti, vienas kitą papildantieji požiūriai, jei nėra per daug akcentuojami, nepažeidžia tikėjimo minėta paslaptimi tapatumo.

Nors man tos diskusijos primena legendą apie šv. Augustiną
Pasakojama, kad šv. Augustinas, bebandąs perprasti Švenčiausiosios Trejybės slėpinį, vaikščiodamas pajūriu, sutiko berniuką, kuris kriaukle sėmė jūros vandenį ir pylė į mažą balutę smėlyje. Kai Augustinas bandė vaikui paaiškinti, kad neįmanoma taip išsemti visos jūros, vaikas jam atsakęs: greičiau aš jūrą išsemsiu, negu tu Švenčiausiosios Trejybės slėpinį perprasi.

[Giedrė]

Manau, kad viskas daug paprasčiau, įsigyti šv. Dvasios negalima. Tai ne prekė, o gauti per Dievo malonę - galima. Taigi, ir versti reikėtų šv. Dvasios gavimas. O visa kita jau niuansai.

[Diak. Tomas M.]

Giedre, čia juk perkeltine prasme... čia kaip "iškovoti Dangų" ir pan.

Pilgrim, esu skaitęs, kad kai kurių ekspertų nuomone, skilimas įvyko dėl gero vertimo nebuvimo, nes Graikų, Lotynų ir kitų kalbų labai specifiniai terminai kartais sunkiai verčiasi - geriausias pavyzdys liet. "garbinti" (lot. venerate), kuris turėtų būti "gerbti", bet gerbti, lyg ir per silpnai skamba, tai pasirenkamas stipresnis "garbinti" ir tuomet visi sektantai puola Bažnyčią, kad ji "garbina" stabus...

Taigi, jei nesuklysiu, Pop. Benediktas XVI ta linkme jau padarė pradžią ir per vienas Šv. Mišias panaudojo formuluotę - "Iš Tėvo per sūnų"

[Diak. Tomas M.]

Prisiminiau šią temą Iš Valandų Liturgijos Velykų laiko himnų:

Kas Kristų priima širdim,
to sąmonė nepažeista;
jis atsidavusia malda
ir Dvasią Šventąją pelnys.

[Pilgrim]

стяжать ... jau minėjau tiksliausia - būti pripildytam (-ai) Šventosios Dvasios. Apie tai daug kalba charizmatiniai judėjimai. Šioje vietoje reikia kalbėti taip pat ir apie Šv. Dvasios krikštą. Tai nėra tas pats kas sutvirtinimo sakramentas. Rimta teologinė studija  Mc-Donnell K., Montague G. T. Ugnies įpūtimas: Ką bendra turi krikštas Šventąja Dvasia su įvedimu į krikščioniškąją Bažnyčią? Gyvieji akmenys. Kaunas, 1993.
Šventoji Dvasia nėra nematoma galia, šešėlis ar kažkokia jėga, ugnis. Tai Asmuo lygus Dievui Tėvui ir Dievui Sūnui. Šventoji Dvasia yra trečiasis Švč. Trejybės Asmuo.
Kai žmogus įtiki, atgimsta  Jėzuje Kristuje, priimdamas Jį. Dievas veikia žmogaus širdyje per Šventąją Dvasią. Dvasia pagal Šv. Raštą turi intelektą, emocijas, valią.
Centrinis Šventosios Dvasios vaidmuo - liudyti Jėzų Kristų. Ji žmogui pasako tiesą apie Jėzų. Šventoji Dvasia  yra krikščionių mokytoja, atskleidžia Dievo valią ir tiesą. Šventoji Dvasia taip pat veikia ir tarp netikinčių žmonių. Šventoji Dvasia veikia per mūsų širdis ir protus.

JONAS PAULIUS II. ENCIKLIKA DOMINUM ET VIVIFICANTEM. APIE ŠVENTĄJĄ DVASIĄ BAŽNYČIOS IR PASAULIO GYVENIME.
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/enciklikos/dominum-et-vivificantem.html

Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas / Trečias poskyris. Tikiu Šventąją Dvasią
http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N12EFC.html

[kukulis]

Dėl tikrosios sakinio reikšmės Šventajame Rašte tvirtos nuomonės neturiu. Tačiau dėl žodžio стяжать reikšmės, tai esu susidaręs tam tikrą supratimą. Šalia šito žodžio, rusiškuose dvasiniuose tekstuose, kuriuos man yra tekę skaityti, paprastai dar vartojamas kitas žodis "sozercanie" ( čia neturiu rusiškos klav. ) . "Sozercanie" reiškia tarsi "pasiekimą", tarsi "stebėjimą" ar "turėjimą", bet teisingiausia vertė, regis, taip pat yra "patyrimas".

Taip ir anas žodis стяжать kurio nors tiesioginė reikšmė yra "įgyti", tačiau tikslesnė vertė šventuose tekstuose, yra "patirti". Kuo skiriasi стяжать nuo "sozercanie"? Skirtingai nuo "sozercanie" kurio reikšmė - "patirti regint", стяжать reikštų "patirti buvimą tavyje".


Abiejais atvejais, kai praeina ta būsena, jau nebepatiriamas/nejaučiamas Šventosios Dvasios buvimas. Kas reiškia, kad kol patiri, tai ne tu turi, tačiau  tarsi patiri svečio apsilankymą, kurio negali sulaikyti prieš jo valią, o tik tiek, kiek jis pats norės pasibūti.

Štai tuo ir skiriasi nuo mums įprasto turėjimo, kai lyg tai, ką turi, pilnai kontroliuoji.

P.S.

Man asmeniškai tas stežat dar siejasi su kokio tai levelio pasiekimą T.y. kai tu įgyji Šventąją Dvasią, tai tu pats (ar tikslaiu su Dievo pagalba) tarsi dvasiškai pakyli iki jos ir todėl patiri.

[Pilgrim]

Šie terminai nesiverčia vien lyginant juos etimologiniu ar filosofiniu aspektu. Kadangi yra skirtingos dvasingumo tradicijos Rytų ir Vakarų krikščionybėje ieškant vertimo reikia kartu įvertinti taip pat dvasinę patirtį/vidinius išgyvenimus. Tai pačiai dvasinei patirčiai apibrėžti Rytai ir Vakarai kartais naudoja skirtingus terminus, kurie verčiant pažodžiui tarpusavyje nesutampa. Mūsų aptariamas atvejis kaip tik vienas iš tokių. Kitas momentas tai teologinis skirtingumas kalbant apie Šv. Dvasią Ryrų ir Vakarų bažnyčiose.

[Diak. Tomas M.]

Pataisykit, gal neteisus, bet susidariau nuomonę, kad Rytų tradicijoje pats "Šv. Dvasios pritraukimo" procesas yra visiškai pasyvus ir tai daroma sąmoningai, t.y. Dievas "neverčiamas" ir primygtinai neprašomas kažką suteikti, bet nuolankume vykdomos kasdieninės pareigos ir laukiama Dievo atsiliepimo. Tą galima pastebėti ir Jėzaus maldos pakopose, kur net laikoma puikybe kažkaip bandyti pačiam inicijuoti perėjimą į sekančią pakopą (jei gerai pamenu pagal Brenčianinovo mokymą).

Tuo tarpu Vakarų, ypač naujieji judėjimai yra kiek labiau aktyvūs dovanų išprašyme?