Kodėl Lietuvai reikia katalikų Tradicijos?

[kukulis]

Tikrai zinai, uz ka Jezus kritikavo fariziejus? As nebuciau tokia kategoriska,

Bet buvai , nes parašei kad kaltino už užsimarinavimą, nors to nebuvo paminėta Šventąjame Rašte, o buvo tik apie vidų, išorę ir širdį

[Diak. Tomas M.]

Apie tradiciją, ne tik tikėjime... stipru.

Juan Manuel de Prada. Išduotos tradicijos

Saint-Exupery rašė, kad tik įsišaknijimo filosofija, sujungianti žmogų su jo šeima, darbu ir tėvyne, apsaugo jį nuo erdvės bedugnės. Ir tik prisirišimas prie apeigų ir tradicijų apsaugo jį nuo laiko erozijos. Kai prarandamas šis priklausomybės jausmas, tampame vidutinybėmis, sumestomis į istorijos šiukšlyną beorganizuojant bizonų bėgimus.

Prisirišimas prie tradicijų, sukurdamas ryšius tarp žmonių, daro tautas stiprias, neprieinamas materialiniam ar moraliniam grobstymui, ir iš šių giliai įsišaknijusių tautų kyla stipriausios ir įvairiausios asmenybės. O tautos be tradicijų yra pasmerktos liūdniausiam vienišumui, kuris, nors skelbia individualizmą, veda prie masinės produkcijos. Iš šių tautų, beginklių prieš materialinį ir moralinį apiplėšinėjimą, kyla tik silpnos ir nebrandžios asmenybės, išsekintos nepriklausomybės ir laisvės obsesijos, bet kurios visos be išimčių baigia darydamos tas pačias kolektyvines nesąmones. Būtent todėl visuomenės be tradicijų paradoksaliai yra statistikos rojus: kadangi ten, kur nėra tradicijų (jos yra vaga, kuria teka mūsų originali asmenybė), žmonių elgesys, nors, atrodytų, nepastovus, yra lengvai nuspėjamas, beveik automatiškas. Bet tie, kurie nori matyti mus pavirtusius vieniša mase, sumenkintus iki vergų, neatima mūsų tradicijų staiga (bijodami, kad atmintis ar nostalgija, vis dar esanti mūsų sielose, gali paskatinti mus maištauti), o verčiau linksminasi pateikdami mums suklastotus pakaitalus – savo ruožtu malšinančius mūsų skausmą – ir leidžia sau žiauriai pramogauti mūsų sąskaita, stebėdami, kaip puoselėjame kvailas ir ekscentriškas aistras bei įpročius.

...Niekas jų labiau nepamalonina, nei matyti, kaip su kažkokia paleistuve, kurios net nepažįstame, mes mėšlungiškai šokame naktiniame klube po to, kai pamiršome, kaip gatvės mugėje šokti liaudies šokius su kaimynystėje gyvenančia mergaite. Niekas neteikia jiems didesnio malonumo, nei matyti mus per Mišias dainuojant imbeciliškas dainas barškinant gitaromis po to, kai pamiršome liturginį giedojimą. Niekas neteikia jiems didesnio malonumo, nei patarti mums rinktis žmoną internetinės pažinčių tarnybos pagalba po to, kai atmetėme savo motinos patarimą.

Tokių jie mūsų nori: netekusių savo tradicijų, pažemintų iki žmogaus pavidalo būtybių, patenkintų besimurkdančių savo pačių purve, maitinamų suklastotais, niekingais ir absurdiškais pakaitalais. Paverstų galvijais, banda, kurią jie dargi už aprūpinimą surogatais ir apmokestina.

[kukulis]

Nemažai negatyvo tame straipsnyje ...


O šiaip, reiktų nepainioti tradicijos su katalikų Tradicija. Nes vienas dalykas yra ritualai, įprastos šventės ar gyvenimo būdas, ir kitas dalykas - katalikų doktrina, kurią būtent ir žymi terminas "katalikų Tradicija".
Ir būtent doktriną reikia saugoti labiau negu papročius.


O dėl pačios temos ..
Aš irgi svarsčiau, kodėl pvz. vienose šalyse labiau vyrauja vienokia, o kitose kitokia krikščionybės atšaka ... Matyt daug priklauso nuo tautos mentaliteto.
Lietuvos atveju, manyčiau, labiau įtakoja kaimynystė su Lenkija..

[Diak. Tomas M.]

Ne negatyvo, bet skausmo... Manau ne už kalnų tas laikas, kai pagrindinis skiriamasis jaunų lietuvių bruožas bus tai, kad jie valgys cepelinus... ar tai tautos mirtis vardan hedonistinio pasaulio ar tikėjimo mirtis, tie dalykai kažkaip susiję, mes anksčiau kažkur jau diskutavome.

[kukulis]

Na ... jeigu viso to nebūtų, tai būtų kažkokie kiti dalykai.
Dievas paskyrė mums gyventi šituo laiku ir su šito laiko sunkumais.
Viskas Jo valioje.