Kas yra meditacija

[Augucka]

Žodį "meditacija" randu šimtus kartų pavartotą senoje knygoje, atspausdintoje 1872 m. "Šv. Anzelmo meditacijų ir maldų knyga". Pati knyga vadinasi "St. Anselm's Book of meditations and prayers" (Nihil obstat. Imprimatur)
Šis žodis katalikybėje vartojamas jau gana senokai. 

[Silvija]

Galbūt dėl meditacijos termino naudojimo aš ir klystu. Na man tiesiog atrodo būtų paprasčiau, jei tai, ką daro budistai vadintųsi kitaip nei tai, ką daro katalikai, čia tikrai netinka sakyti "kaip pavadinsi, taip nesugadinsi" - labai lengvai gali ir sugadint. Todėl bent jau reiktų pridėt žodelį priekyje: katalikiškoji meditacija.

O tai, kaip apibūdinai savąją meditaciją (šie žodžiai skirti ne Auguckai, o Algiui, nes tema buvo sukurta išskaidžius kitą), manau ne vien nėra tiesa, bet ir nėra nuorodos į tiesą. Yra pavojus šitaip prarast save kaip asmenį ir taip pat prarasti tą mums visiems labai svarbų ir tikrą kontaktą/santykį su triasmeniu Dievu. Su kuo šitaip užmezgi kontaktą, vienas Dievas težino.

Nuorodas į Tiesą aš randu Dievo Žodyje ir Tradicijoje, kas mane ir moko tos asmeninės patirties.   

[Algis957]

Žodį "meditacija" randu šimtus kartų pavartotą senoje knygoje, atspausdintoje 1872 m. "Šv. Anzelmo meditacijų ir maldų knyga". Pati knyga vadinasi "St. Anselm's Book of meditations and prayers" (Nihil obstat. Imprimatur)
Šis žodis katalikybėje vartojamas jau gana senokai. 

Oo! Puiku. Aš kažkaip taip ir jaučiau, tačiau nedaug argumentų turėjau. Ačiū už šį paliudijimą. Kartais tenka kalbėti su žmonėmis įsispraudusiais į įsitikinimų rėmus ir atrodo, jog žinau, tačiau argumentų pakankamai neturiu, tad ir lieka kaip lieka.

[Silvija]

Taip, man dar reikalingi įrėminimai, nebijau to pripažint. Esu asmuo turintis kūną.

Kartais tenka kalbėti su žmonėmis įsispraudusiais į įsitikinimų rėmus ir atrodo, jog žinau, tačiau argumentų pakankamai neturiu, tad ir lieka kaip lieka.

Pats neseniai sakei, kad nenori savo įsitikinimų keisti. Krikščioniškas tikėjimas žmogaus įsitikinimus, kurie neatitinka Tiesos, pamažu keičia ir priartina prie jos, ir kas labiausiai trukdo tai padaryt - tai mūsų nenuolankumas. Tą sakau ne tik tau, bet ir sau

O čia - meditacijos naudai katalikų kun.
Mindaugo Malinausko meditacija. Jis sako: "Išlaikykime reikiamą budrumą... susikoncentruokime ties čia ir dabar... ", jis pabrėžia, pas ką mes ateiname meditacijoje - pas Tą, kuris sakė "Aš Esu Esantysis".

[Augucka]

Nežinau ar yra reikšmės skirtumas tarp žodžių "kontempliacija" ir "meditacija". Man asmeniškai meditacija siejasi su Rytų religijomis ir filosofijomis, todėl šio žodžio nelabai pati ir naudoju, o dažniau sakau "kontempliacija". Mano minėtoje knygoje žodis "contemplation" taip pat plačiai naudojamas.
Žodis "kontempliacija" yra ekleziastinis (eklezinis) terminas, naudojamas išskirtinai krikščionybėje.

[Algis957]

Nežinau ar yra reikšmės skirtumas tarp žodžių "kontempliacija" ir "meditacija". Man asmeniškai meditacija siejasi su Rytų religijomis ir filosofijomis, todėl šio žodžio nelabai pati ir naudoju, o dažniau sakau "kontempliacija". Mano minėtoje knygoje žodis "contemplation" taip pat plačiai naudojamas.
Žodis "kontempliacija" yra ekleziastinis (eklezinis) terminas, naudojamas išskirtinai krikščionybėje.

Augucuk. Nemanau, kad verta dėmesį eikvoti detalėms. Jos nėra tiek reikšmingos. Ten kur nukreipiamas dėmesys, ten randuosi ir aš. Dėmesys detalėse ir mažiau dėmesio lieka esmei. Žodis kaip pavadinimas, tai nelyginant etiketė. Ant dubenėlio užklijuokime tokią, ar kitokią etiketę – dubenėlio turinys nepakis. Arbatą gersime iš vienokio ar kitokio puodelio – arbata liks nepakitus. Turinys, esmė yra kur kas svarbiau už kintamą formą.


Na čia tik pasiūlymas, o rinktis tau.
Ačiū už foto.

[Pilgrim]

Krikščioniškoji meditacija ... kun. Mindaugas Malinauskas SJ pradėdamas susitikimų - mąstymų ciklą pasirinko pavadinimą "krikščioniškoji meditacija". Šis ciklas paremtas šv. Ignaco dvasinėmis pratybomis, kuriame naudojama kontempliacija. Meditacija todėl, kad kontempliacija - terminas žinomas ne daugeliui, o aplinkui visi vaikšto į visokias meditacijas, tai ir žodis kontempliacija buvo pakeistas meditacija.

Meditacija ar kontempliacija ...
Šiuo atveju mes susiduriame su šiam laikmečiui labai būdingu reiškiniu - sąvokų sumaišymu.

Katalikų Bažnyčios Katekizmas apie krikščionišką maldą: IV dalis (2558–2865)
2721  Krikščioniškojoje tradicijoje yra žinomos trys svarbiausios maldos gyvenimo formos: žodinė malda, mąstymas ir kontempliatyvi malda. Joms visoms bendras yra širdies susikaupimas.

2722  Žodinė malda, pagrįsta žmogaus prigimties kūno ir dvasios vienybe, į vidinę širdies maldą įjungia ir kūną. Tos maldos pavyzdys yra Kristus, kuris meldžiasi Tėvui ir savo mokinius moko ,,Tėve mūsų" maldos.

2723  Mąstymas yra ieškanti malda, kuri pažadina mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Jo tikslas yra apmąstomą dalyką pagal tikėjimo dvasią susieti su mūsų gyvenimo tikrove ir pritaikyti sau.

2724  Kontempliatyvi malda yra paprasta maldos slėpinio išraiška. Ji yra į Jėzų nukreiptas tikėjimo žvilgsnis, Dievo žodžio klausymasis, nebyli meilė. Leisdama mums dalyvauti Kristaus slėpinyje, ši malda mus vienija su Kristaus malda.

Meditacija yra artimiausia mąstomajai maldai
2705  Mąstymas, arba meditacija, pirmiausia yra ieškojimas. Dvasia stengiasi suprasti krikščioniškojo gyvenimo keliamus klausimus: ,,kodėl", ,,kaip", kad įsiklausytų, ko Dievas reikalauja, ir į tai atsilieptų. Tą daryti reikia susikaupus, o tai nėra lengva. Paprastai padeda knyga; krikščionims pasirinkimo čia netrūksta: tai ir Šventasis Raštas, ypač Evangelijos, ir šventi paveikslai, ir atskiroms dienoms ar laikams skirti liturginiai tekstai, dvasinio gyvenimo žinovų raštai, dvasingumą ugdantys veikalai, didžioji kūrinijos ir istorijos knyga, šiai dienai Dievo atverstas jos puslapis.

Terminas kontempliacija nėra pilnai aiškus, amžių tėkmėje jis įgijo kelias skirtingas reikšmes.

Siekiant pabrėžti patyrimu paremtą Dievo pažinimą, Septua-gintoje hebrajiškas žodis da'ath išverstas graikišku gnosis - šis graikų žodis pabrėžia asmeninį pažinimą, kuriame dalyvauja visas asmuo, ne tik protas.

Graikų Tėvai (Klemensas Aleksandrietis, Origenas, Grigalius Nysietis ir kt.) iš neoplatonistų pasiskolino terminą theoria. Šis žodis reiškė intelektualų tiesos pažinimą, kuris graikų filosofams buvo aukščiausias išmintingo žmogaus veiklos lygmuo. Graikų Tėvai šią reikšmę papildė hebrajiškuoju da'ath, išreiškiančiu patyrimu paremtą pažinimą, ateinantį per meilę. Taip išplėstas terminas theoria buvo išverstas į lotyniškąjį contemplatio ir perduotas iš kartos į kartą.

Šeštojo amžiaus pabaigoje Grigalius Didysis apibendrino šią sąvoką ir laikė kontempliaciją kaip Dievo pažinimą, prisotintą meilės. Kontempliacija yra Dievo žodžio Šventajame Rašte apmąstymo rezultatas ir kartu Dievo dovana.

Maldos metodas buvo vadinamas Lectio divina, išvertus - "dieviškasis skaitymas". Tai Šventojo Rašto skaitymas ar klausymas. Per Lectio divina siekiama išlavinti gebėjimą atidžiau ir giliau įsiklausyti į tekstą. Malda yra atsakas Dievui, kuris kalba per šv. Raštą.

Mąstomoji maldos dalis, kurioje susitelkiama į Šventojo Rašto teksto žodžius, buvo vadinama meditatio - "meditacija", o valios atsakas į šiuos apmąstymus - oratio - "malda". Paprastėjant šiems mąstymams ir valios aktams, asmuo įžengdavo į atilsio Dievuje stadiją, į tai, kas vadinama žodžiu contemplatio - "kontempliacija". Šie trys aktai - meditacija, malda ir kontempliacija - gali vykti tuo pačiu maldos laiku. Jie tarpusavyje glaudžiai susiję.

XV amžiuje buvo išryškintos trys minties maldos rūšys: diskursyvi, kurioje vyravo mąstymas, valios aktu pagrįsta malda ir kontempliacija, kurioje svarbiausią vaidmenį vaidino Dievo teikiama malonė. Meditacija, malda ir kontempliacija buvo suvokiamos ne kaip atskiri aktai tos pačios maldos metu, bet atskiros maldos formos, turinčios skirtingus tikslus ir metodus. Šis maldos suskaidymas į visiškai skirtingas, viena nuo kitos nepriklausomas, sritis sukūrė klaidingą sampratą, kontempliaciją laikančia ypatinga malone, skirta nedaugeliui išrinktųjų.

Šventojo Ignaco Dvasinės pratybos labai svarbios, norint suprasti dabartinę Katalikų Bažnyčios dvasingumo raidą. Dvasinėse pratybose siūlomi trys maldos metodai. Pirmajai savaitei skirtos meditacijos yra parengtos pagal metodą, remiantis trimis galiomis: atmintimi, intelektu ir valia. Atmintis reikalinga, kad būtų galima prisiminti iš anksto pasirinktą meditacijos objektą. Intelektu suvokiami pamokymai, kylantys iš apmąstymo. Valia būtina norint padaryti išvadas, sprendimus ir ryžtis atitinkamiems veiksmams.  Dvasinėse pratybose sąvokai kontempliacija suteikiama reikšmė skiriasi nuo ligtolinės tradicinės reikšmės. Žvelgiama į konkretų vaizduotės objektą: Evangelijos veikėjai įsivaizduojami taip, tarsi jie egzistuotų dabartyje; klausoma, ką jie sako, apmąstomi jų žodžiai bei veiksmai, stengiamasi atsakyti į juos. Šis antrajai savaitei skirtas metodas tobulina valios aktu pagrįstą maldą.

Trečiasis maldos metodas Dvasinėse pratybose apibrėžiamas kaip penkių pojūčių taikymas. Penki pojūčiai vienas po kito pasitelkiami dvasiniam meditacijos objektui pažinti.

[Diak. Tomas M.]

Lectio Divina meditacija:

2. Meditacija. Ką Dievas man sako per šį tekstą? Klausi savęs, ar Dievas tau ką nors norėjo atskleisti šia pastraipa. Dažnai tai vertėtų susieti su savo gyvenimu.

Pavyzdžiui, ar pasitaikė situacijų ar įvykių, kai jauteisi šaukiamas pranašauti, nors dėl to tau būtų grėsęs atmetimas. Evangelijos istorijoje Jėzus tikriausiai numanė, kad jo žinia bus sutikta nepalankiai, bet vis tiek ją skelbė. Ar ir tu kada nors jauteisi raginamas žengti tokį drąsų žingsnį? Galbūt tokį padrąsinimą Dievas nori tau perduoti.

[Silvija]

Kas ta meditacija aiškinasi dr. Valdas Mackela, s. Agnietė ir Laimis Motuza:

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=39740

Laidoje minimas dokumentas - Rytietiškos meditacijos formos ir krikščioniškoji malda, (1989 kardinolas J. Ratzingeris ir arkivyskupas A. Bovone).

[daivux]

Labas. Pateikta nuoroda priešinga krikščioniškai pasaulėžiūrai.  domiuosi jau kelis mėnesius. Meditacija užsiimti man labiausiai patinka po darbo, vakare. Pameditavusi jaučiuosi atsipalaidavusi. Meditavimas labai pagerino mano miego kokybę. Užmiegu ramiau, naktį neatsikeliu, kaip būdavo anksčiau.

[kukulis]

Meditavimas plati savoka. Du žmonės gali medituoti, bet kai nupasakos, tai atrodys, kad užsiima visiškai skirtingais dalykais.

[Kaštonas]

Labas. domiuosi jau kelis mėnesius. Meditacija užsiimti man labiausiai patinka po darbo, vakare. Pameditavusi jaučiuosi atsipalaidavusi. Meditavimas labai pagerino mano miego kokybę. Užmiegu ramiau, naktį neatsikeliu, kaip būdavo anksčiau.

"Meditacija yra vienas pagrindinių Rytų gydymo meno dalykų. Pozityvių, gilių emocijų sukėlimas ir negatyvių blokų išlaisvinima'"

"Meditavimas plati savoka. "
Ne tokia jau ji ir plati. Mano galva net labai siaura. Nuorodoje pvz. new age

[kukulis]

Tačiau yra ir krikščioniškos meditacijos variantai.

[Kaštonas]

Žinau tik viena "variantą".

Aukščiau Piligrimas apie tai rašo.

[kukulis]

Tu žinai vieną variantą, o daivux - kitą.

[Kaštonas]

Braliukas.
Kai turiu pasirinkti iš marškinių su žirniukais ir marškinių su langiukais, tada galime sakyti jog tai variantas.
Ty kas yra kas krikščioniška meditacija ir kas yra daivux meditacija, IŠ ESMĖS skirtingi dalykai.

Ps vietoje žodžio "variantas" mėginkim vartoti žodį "metodas"

[Diak. Tomas M.]

Reiki yra rytietiškas raganavimas, tad meditacija ten yra eilinė new age stiliaus praktika.

Ateity ištrinkime tokio tipo linkus. Suprantu, kad Augustas turi kitokią nuomonę, bet mes pasiliekam prie praktikos, kurią naudojame.

[Sigitas]

Nežinantiems meditacijų skirtumų pabandysiu paaiškinti labai paprastais žodžiais ir trumpai:

Budistinė meditacija - kai siekiama tuštumos, atsilaisvinimo nuo minčių ir atsiribojant nuo išorinio pasaulio. Tai siekis išsilaisvinti tiek nuo pozityvių tiek nuo negatyvių minčių, pojūčių ir potyrių. Siekis išvalyti save nuo visko ("tuščios puodynės" būsenos troškimas). Štai tokią meditaciją yra perėmęs "new age" judėjimas.

Tokia - PAGONIŠKA -  meditacija yra visiška priešingybė monoteistinių religijų (judaizmo, islamo, krikščionių) meditacijai. Žydai, musulmonai ir krikščionys medituodami siekia minties vienovės su Dievu, siekia dvasinio suartėjimo su savo išpažįstama dievybe.

Paprastas pavyzdys: jei prie tos pačios upės medituodami sėdės budistas ir katalikas, o upe plauks skęstantis ir pagalbos besišaukiantis žmogus, budistas apsimes jog nieko negirdi ir nemato, o katalikas mes rožančių į šoną ir puls gelbėti skęstančiojo. Štai šitoks didžiulis kontrastas yra tarp šių dviejų meditacijų! 

Apie katalikišką meditaciją labai gerai parašė brolis Kristuje Jėzuje Piligrimas, skaitykime ankstesnius pasisakymus.

[Kaštonas]

"Nežinantiems meditacijų skirtumų",
"kai siekiama tuštumos, atsilaisvinimo nuo minčių ir atsiribojant nuo išorinio pasaulio. ..."
"budistas apsimes jog nieko negirdi ir nemato, o katalikas mes rožančių į šoną ir puls gelbėti skęstančiojo. "


2732  Dažniausiai ir slapčiausia pagunda yra tikėjimo stoka. Ji pasireiškia ne tiek atviru netikėjimu, kiek vyraujančiu dėmesiu kitiems dalykams. Kai pradedame melstis, tūkstančiai darbų ar rūpesčių, mūsų laikomų neatidėliojamais, pasirodo esą svarbesni; tai ir vėl momentas, kada paaiškėja, ką širdis labiausiai myli. Kartais mes kreipiamės į Viešpatį kaip į paskutinę atramą, bet ar tikrai tikime Jo pagalba? Kartais Viešpatį laikome savo sąjungininku, bet mūsų širdis lieka išpuikusi. Visais atvejais tikėjimo stoka parodo, kad mūsų širdis dar nėra pakankamai nuolanki: ,,Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti" (Jn 15, 5).

http://www.katekizmas.lt/kbk1996p2003/N19726.html

2758  Jėzaus Valandos malda, teisingai vadinama ,,Vyriausiojo Kunigo malda", suglaudžia visą kūrimo ir išganymo Ekonomiją. Ši malda įkvepia didžiuosius ,,Tėve mūsų" maldos prašymus.

[Kaštonas]

2727  Mes taip pat turime priešintis ,,šio pasaulio" galvosenai, kuri mus užvaldys, jei nebūsime budrūs; pavyzdžiui, tikra esą tik tai, ką gali patikrinti protas ir mokslas (tuo tarpu malda esanti mūsų sąmonei ir pasąmonei nesuvokiama paslaptis); arba: vertinga tesanti gamyba ir jos našumas (malda gi neproduktyvi, vadinasi, nenaudinga); arba dar: tiesos, gėrio ir grožio kriterijai esą juslingumas ir pasitenkinimas (tuo tarpu maldai – ,,Grožio meilei" (philokalia) – terūpi gyvojo ir tikrojo Dievo garbė); malda vėlgi supriešinama su veikliu gyvenimu ir laikoma pabėgimu iš pasaulio (tuo tarpu krikščioniškoji malda nei dingsta iš istorijos, nei pasitraukia iš gyvenimo).

"Žmogus sukurtas šlovinti, garbinti ir tarnauti Dievui, mūsų Viešpačiui, ir per tai išgelbėti savo sielą; kiti dalykai sukurti dėl žmogaus, kad jam padėtų siekti tikslo, dėl kurio jis sukurtas.

30  ,,Tedžiūgauja Viešpaties ieškančiųjų širdis" (Ps 105, 3). Nors žmogus gali Dievą pamiršti ar Jį atstumti, Dievas kiekvieną žmogų nuolat kviečia Jo ieškoti, kad žmogus gyventų ir surastų laimę. Tačiau tas ieškojimas reikalauja visų žmogaus proto pastangų, jo geros valios, ,,tiesios širdies" bei liudijimo tų, kurie jį moko ieškoti Dievo.

Didis esi, Viešpatie, ir be galo girtinas, didi Tavo galybė, ir Tavo išminčiai nėra ribų. Ir garbinti Tave nori žmogus, maža Tavo kūrinijos dalelė, tas žmogus, kuris, lydimas savojo mirtingumo, neša su savimi nuodėmės liudijimą ir ženklą, kad Tu priešiniesi išdidiesiems. Ir vis dėlto nori Tave garbinti žmogus, maža Tavo kūrinijos dalelė. Tu pats jį ragini su džiaugsmu Tave šlovinti, nes mus sukūrei sau, ir nerami mūsų širdis, kol neatsilsės Tavyje.7