Kas yra Melchizedekas, Salemo karalius, kuris laimino Abraomą

[Povilas]

Norėčiau paklausti. "Laiškas žydams" . Sakoma: "Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau ... Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu." Kas gi yra Melchizedekas, Salemo karalius, kuris laimino Abraomą, kuris "... panašus į Dievo Sūnų <...> lieka kunigas per amžius." Dėkoju.

[Pilgrim]

Kiek galėsiu, pabandysiu šiek tiek atsakyti į klausimuką -
Senasis ir Naujasis Testamentai, kaip du angelo sparnai, jie eina tik kartu, viskas kas turi pradžią senajame Testamente, pabaigą suranda Naujajame, apie ką kalbame Senajame, lygiai tą patį atvaizdą regime ir Naujajame. Melchizedekas yra Kristaus provaizdis. Jėzus ateina iš amžinybės ir į ją sugrįžta. Jis neturi nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos. Jėzus Kristus yra pradžia ir pabaiga, alfa ir omega.

Melchizedekas, Aukščiausiojo Dievo kunigas, kuris Dievui paaukojo duoną ir vyną. Melchizedekas yra viena iš paslaptingų figūrų šv. Rašte, kurios pasirodo amžių prieblandoje ir vėl išnyksta iš mūsų žvilgsnio. Apie jį pirmą kartą skaitome Pradžios knygoje, kurioje užrašyti kilmės sąrašai. Pradedant Adomu išvardijama, kas kam gimė. Šioje genealogijų knygoje Melchizedekas pasirodo iš nežinia kur, ir dingsta nežinia kur. Melchizedekas pasirodo akiratyje be jokio paaiškinimo, nepateikiant žinių apie jo tėvus, ir taip pat netikėtai pranyksta. Po šimtmečių jis paminimas 109-toje Dovydo psalmės pranašystėje. Ten sakoma, jog ateityje pasirodys tasai, kuris bus kunigas amžinai, kaip Melchizedekas.

Pradžios knygos pasakojime, skaitome, kad Melchizedekas atėjo pas Abraomą labai tinkamu momentu. Abraomo laukė išmėginimas, todėl jam reikėjo padrąsinimo ir pastiprinimo. Melchizedekas pasirodė su duona ir vynu rankose. Sakoma, kad jis buvo ,,Dievo Aukščiausiojo kunigas". Melchizedekas pasirodė kaip tik tuo momentu, kai Sodomos karalius kreipėsi į Abraomą: ,,Aš labai vertinu, Abraomai, kad išlaisvinai Lotą ir kitus žmones. Žinau, kad nesi vergijos šalininkas, tad duok man žmones, o turtus pasilaikyk sau. Visa tai tavo". Pagal Hamurabio kodeksą karo laimikis iš tiesų priklausė Abraomui, tačiau jis atsisakė jo. Pradžios knygos (14, 23) jis pasakė: ,,Ne, aš to nedarysiu. Neimsiu iš tavęs nė apavo dirželio". Tuomet Abraomui pasirodė Dievas ir tarė: ,,Aš tavo skydas ir tavo didis atpildas" (Pradžios 15,1).

Dar kartą Melchizedekas minimas Šv. Paulius laiške, jis kalba apie Kristaus kunigystę, kurią Jis paveldėjo ne Levi giminės krauju, bet yra amžinas kunigas, kaip ir Melchizedekas, be tėvo ir motinos. Melchizedekas atėjo patarnauti Abraomui. Viešpats Jėzus Kristus yra šiandien mums tarnaujantis Vyriausiasis Kunigas.

Kristus yra amžinas kunigas Melchizedeko būdu, t. y. didesniu būdu, Naujojo Testamento būdu, Dievo paskyrimu, o ne giminės paveldėjimu, kaip Abraomo ir Levio kunigystė.

[Povilas]

Dėkoju, Piligrim. Ištikro labai paslaptinga.

[kukulis]

Tai vis dėl to, kas tas Melchizedekas? Žmogus, angelas ar Dievo įsikūnijimas?

[Pilgrim]

Laiškas žydams 

Žyd 7
1 [i1]Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo sumušęs karalius, ir palaimino jį.
2 Abraomas jam atidavė nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, –
3 be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas per amžius.

Išnašos:
[i1]: Melchizedekas (žr. Pr 14, 17-20) – karalius ir kunigas – yra pranašingas Išganytojo tipas. Neįprasta Šventojo Rašto tyla apie jo kilmę bei palikuonis išskiria jį iš kitų pažymėtinų asmenų ir tarsi vaizduoja apibendrintą kunigystės idėją. Autorius retoriškai išplečia jo asmenį amžinybės prasme.

Biblijoje nėra daug informacijos apie Melchizedeką. Melchizedekas buvo Salemo karalius (Salem reiškia ,,ramybę", todėl jis yra ,,Ramybės karalius"). Jo vardas reiškia ,,Teisumo karalius", o tai liudija apie jo charakterį.

Vilniaus arkikatedros bazilikos pietinės navos gale ant rytinės sienos pakabintas P. Smuglevičiaus paveikslas (1785 m.), kuriame pavaizduotas Senojo Testamento Pradžios knygoje aprašytas vyriausiasis kunigas Melchizedekas, pasitinkantis ateinantį Abraomą.

Melchizedekas buvo Salemo karalius kunigas, pašventinęs Abraomą ir atnašavęs duoną ir vyną po patriarcho pergalingos karinės kampanijos išgelbėjant savo sūnėną Lotą iš priešų rankų (plg. Pr 14). Melchizedeko figūroje susijungia karališkoji ir kunigiškoji galia, kuri dabar skelbiama Viešpaties ištara, žadančia amžinybę: karalius, aukštinamas psalmėje, bus kunigas amžinai ir dieviškojo buvimo tarp žmonių tarpininkas, Dievo palaiminimo ir žmogaus atsako į palaiminimą liturginiame vyksme perteikėjas.

iš Popiežiaus BENEDIKTO XVI bendrųjų audiencijų katechezės
Apie pergalingąjį Mesiją (110-oji psalmė), 2011 m. lapkričio 16 d.

[kukulis]

Vadinasi, jeigu Melchizedekas buvo realiai gyvenęs karalius, tuomet jis turėjo šį titulą paveldėti iš savo tėvo, šis iš savo tėvo ir t.t.

Hipotezė: ar Melchizedekas negalėjo būti Nojaus palikuonis, iš Nojaus palikuonių šakos, išsaugojusios teisumą ir monoteizmą, tuo tarpu kai kiti Nojaus palikuonys nuėjo klystkeliais?

Iš čia sekanti hipotezė: pradedant Adomu žmonija išpažino monoteistnę religiją, tik laikui bėgant visa atsirasdavo politeistinės religijos.

Kai tuo tarpu sekuliarioji religiotyra teigia, kad žmonija pradžioj buvo nereliginga, po to atsirado maginė pasaulėžiūrą, po to pradėjo garbinti gamtos jėgas,  ir t.t. vystėsi kol dasivystė iki monoteizmo. Beje, stebint šiuolaikinę visuomenę, matome, kad žmonija linkusi pereidinėti į politeizmą savaime. Pvz. nesąmonigų katalikų pavyzdys rodo, kaip žmogus davimo/gavimo nusiteikimu ateina į katalikų šventyklą, kas iliustruoja tam tikrą pagonišką/maginę pasaulėžiūrą, nors tarkim to žmogaus seneliai ir proseneliai galėjo būti tikrais, sąmoningais krikščionimis.

[Pilgrim]

Hipotezė: ar Melchizedekas negalėjo būti Nojaus palikuonis, iš Nojaus palikuonių šakos

Galbūt ... bet tuomet klausimas, ką tai keistų ?

Kai tuo tarpu sekuliarioji religiotyra teigia, kad žmonija pradžioj buvo nereliginga, po to atsirado maginė pasaulėžiūrą, po to pradėjo garbinti gamtos jėgas,  ir t. t. vystėsi kol dasivystė iki monoteizmo.

Tai yra tik tam tikros dalies religijotyrininkų bei sociologų nuomonė.

[kukulis]

Pirma atsakymas į klausimą "ką tai keistų".

Aš visad, kai tik išgirstu tokį klausimą, jį pirmiausia kreipiu į save: t.y. ar kažkokios žinios keistų mano pasaulėžiūrą, ar kažkiek įtakotų mano tikėjimą ir t.t.
Be abejo, visad yra klausimų, į kuriuos atsakymai yra grynai pažintinio tipo, visai nesisiejantys su dabartimi, pasaulėžiūra ar priimamais sprendimais. Tarsi patenkinantys smalsumą. Vadinasi galima sakyti, kad tokių klausimų nagrinėjimas yra beprasmis laiko gaišimas.

Vis dėl to, būtent šiame klausime (su Melchizedeku) yra kabliukas, kuris gerokai įtakoja mano požiūrį į visuomenę.
O kabliukas yra šis:
Ar visuomenė savaime dvasiškai auga ar degraduoja?

Čia būtent susiduria dvi pasaulėžiūros: biblinė ir sekuliarioji.
Pagal sekuliariąją pasaulėžiūrą, žmonija "dvasiškai" auga, kol "sukuria Dievą".

Biblinė pasaulėžiūra: Dievas sukuria žmogų, kuris atitrūkęs nuo Jo po truputį degraduoja, virsdamas į gyvūną. Senąjame Testamente pranašai Tautą vis pakelia į aukštesnį lygį, bet palikta savaime  ji degraduoja grįždama prie savo stabų.

Dabar grįžkime prie Melchizedeko. Jeigu Melchizedekas gavo karaliaus ir kunigo statusą paveldėjimo keliu, vadinasi jis buvo tas, kuris išlaikė monoteistinę religiją nuo Adomo, ar tiksliau Nojaus laikų, kai tuo tarpu visos tautos jau buvo nuėję pagonybės keliu.

Tokiu būdu Abraomas tampa pirmas iš pagoniškų tautų, vėl atsivertęs į monoteizmą.

Klausimas sekantis: kodėl Dievas parinko būtent Abraomą, o ne kažką iš Melchizedeko aplinkos ( jeigu tokia buvo )? Galim palikti šį klausimą atvirą, bet šis atvejis atrodo kaip analogija, atspindinti sąryšį tarp Melchizedeko karalystės ir ano laikmečio pagonių tautų,  su sąryšiu tarp Izraelio karalystės ir pagoniškų tautų Jėzaus Kristaus apreiškimo laikais.

O reziumuojant esmė: žmonijos, paliktos savaime, tendencija : dvasiškai degraduoti.

[Pilgrim]

į klausimą "ką tai keistų"

iš esmės ir atsakei

Na o kabliukas su Melchizedeku lyg ir neturėtų turėti kažką bendro su monoteistine ar nemonoteistine religija, nes ...

Melchizedekas yra Kristaus atvaizdas.

Abraomui sugrįžus iš mūšio, jį sutinka Salemo karalius, kunigas Melchizedekas ( Pr 14, 17–20). Jis palaimina Abraomą Aukščiausiojo Dievo palaiminimu, o šis išreiškia jam pagarbą ir sumoka dešimtinę.
Žydų tradicija Melchizedeką laiko ,,amžinuoju" kunigu, nes visi izraeliečių kunigai, kunigystę paveldėdavo pagal įstatymą, kaip Levio palikuonys. Tuo tarpu Melchizedekas toks jau buvo.
Praėjus daugeliui amžių po šių miglotų eilučių, Laiške žydams aiškiau parodomas Melchizedeko vaidmuo. Melchizedeko pasirodymas ankstyvojoje žydų istorijoje yra Jėzaus, aukščiausiojo kunigo, pranašystė.

4-ojoje eilutėje sakoma: ,,Viešpats yra prisiekęs, ir jis nesigaili: Tu esi kunigas amžinai, kaip Melchizedekas."

Melchizedekas buvo Salemo karalius kunigas, pašventinęs Abraomą ir atnašavęs duoną ir vyną po patriarcho pergalingos karinės kampanijos išgelbėjant savo sūnėną Lotą iš priešų rankų (plg. Pr 14). Melchizedeko figūroje susijungia karališkoji ir kunigiškoji galia, kuri dabar skelbiama Viešpaties ištara, žadančia amžinybę: karalius, aukštinamas psalmėje, bus kunigas amžinai ir dieviškojo buvimo tarp žmonių tarpininkas, Dievo palaiminimo ir žmogaus atsako į palaiminimą liturginiame vyksme perteikėjas.

Laiške žydams nedviprasmiškai remiamasi šia eilute (plg. 5, 5–6. 10; 6, 19–20), ji sudaro 7-ojo skyriaus, kuriame apmąstoma Kristaus kunigystė, šerdį. Jėzus, kaip sakoma Laiške žydams 110-osios psalmės šviesoje, yra tikrasis ir galutinis kunigas, atbaigiantis Melchizedeko kunigystės bruožus.

Melchizedekas, pasak Laiško žydams, buvo ,,be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo" (7, 3a), vadinasi, kunigas ne pagal dinastines levitinės kunigystės tradicijas. Todėl jis ,,lieka kunigas per amžius" (7, 3c), provaizdis Kristaus, tobulo Vyriausiojo kunigo, tapusio ,,kunigu ne kūniško įstatymo teise, bet nenykstamo gyvenimo galybe" (7, 16). Prisikėlusiu ir į dangų, kuriame sėdi Tėvo dešinėje, įžengusiu Viešpačiu Jėzumi mūsų psalmės pranašystė įvykdoma ir Melchizedeko kunigystė atbaigiama, nes padaroma absoliučia bei amžina, tampa neatšaukiama tikrove (plg. 7, 24). O Abraomo laikais Melchizedeko atliktas duonos ir vyno atnašavimas atbaigiamas Jėzaus eucharistiniu aktu, jam duonos ir vyno pavidalu atnašaujant save patį ir, nugalėjus mirtį, atnešant gyvenimą visiems tikintiesiems. Būdamas amžinasis kunigas, ,,šventas, nekaltas, tyras" (plg. 7, 26), jis, anot Laiško žydams, ,,per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų" (7, 25).

iš Popiežiaus BENEDIKTO XVI bendrųjų audiencijų katechezės
Apie pergalingąjį Mesiją (110-oji psalmė), 2011 m. lapkričio 16 d.

Biblinė pasaulėžiūra: Dievas sukuria žmogų, kuris atitrūkęs nuo Jo po truputį degraduoja, virsdamas į gyvūną

Sakyčiau drąsus išsireiškimas  kažkaip nerandu kur tai sakoma 

kodėl Dievas parinko būtent Abraomą

pirma paprastesnis klausimas - kodėl Dievas pasirinko būtent Tave,
kodėl būtent TU atsiradai šiame pasaulyje

žmonijos, paliktos savaime

žmogus ir žmonija niekad nebuvo palikta savaiminei eigai.
Žmogus iš esmės sukurtas  bendrystei su Dievu nuo pat pradžios
ir Dievas būdamas ištikimas niekad neapleidžia žmogaus.

,,Kas gi yra žmogus, kad tu jį atmeni? arba žmogaus sūnus, kad juo rūpiniesi? Tu padarei jį maža ką mažesnį už angelus, garbe ir šlove apvainikavai jį. Davei jam valdžią visiems savo rankų darbams, visa pavergei po jo kojomis" (Ps 8, 5–7).

iš Katalikų bažnyčios katekizmo ...
1  Dievas, be galo tobulas ir pats savyje laimingas, vien iš savo gerumo laisvai sukūrė žmogų, kad padarytų jį savo laimingo gyvenimo bendrininku. Dėl to kiekvienu metu ir kiekvienoje vietoje Jis yra žmogui artimas. Jis žmogų kviečia, padeda žmogui Jo ieškoti, Jį pažinti, Jį visomis jėgomis mylėti. Visus nuodėmės išsklaidytus žmones Jis šaukia į savo vieningą šeimą, Bažnyčią. Kad tai įvykdytų, laikui atėjus Jis atsiuntė savo Sūnų, Atpirkėją ir Išganytoją. Jame ir per Jį Jis kviečia žmones Šventojoje Dvasioje tapti Jo įsūniais ir Jo laimingo gyvenimo paveldėtojais.

27  Dievo troškimas yra įrašytas žmogaus širdyje, nes žmogus yra sukurtas Dievo ir Dievui; Dievas nuolat traukia žmogų prie savęs, ir tik Dieve žmogus suras tiesą ir laimę, kurių be paliovos ieško:
    Žmogaus kilnumo svarbiausias pagrindas glūdi jo pašaukime bendrauti su Dievu. Žmogus jau nuo pat savo egzistavimo pradžios buvo pakviestas į dialogą su Dievu. Jis apskritai egzistuoja tik dėl to, kad, Dievo sukurtas iš meilės, nuolat yra tos meilės palaikomas; jis gyvena ne pagal tiesą, jeigu laisvai nepripažįsta šios meilės ir neatsiduoda kūrėjui.

28  Istorijoje iki pat šių dienų savąjį Dievo ieškojimą žmonės išreiškia įvairiais būdais – tikėjimais ir religiniais veiksmais (maldomis, aukomis, apeigomis, meditacijomis ir kt.). Nepaisant dviprasmybių, kurios gali juose glūdėti, tos išraiškos formos yra tokios visuotinės, kad žmogų galima pavadinti religine būtybe:
    Iš vienos šaknies Jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai Jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apgraibomis Jį atrastų, nes Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes Jame gyvename, judame ir esame (Apd 17, 26–28).

29  Tačiau tą ,,giliausią ir gyvybinį ryšį su Dievu"2 žmogus gali pamiršti, jo neįvertinti ar net aiškiai jį atmesti. Tokių nusistatymų šaltiniai gali būti labai įvairūs:3 maištas dėl blogio pasaulyje, religinis neišprusimas arba abejingumas, susirūpinimas pasauliu ir jo turtais,4 blogi tikinčiųjų pavyzdžiai, religijai priešiškos minties srovės, pagaliau nusidėjusio žmogaus polinkis iš baimės slėptis nuo Dievo5 ir bėgti nuo Jo, išgirdus Jo kvietimą.6

30  ,,Tedžiūgauja Viešpaties ieškančiųjų širdis" (Ps 105, 3). Nors žmogus gali Dievą pamiršti ar Jį atstumti, Dievas kiekvieną žmogų nuolat kviečia Jo ieškoti, kad žmogus gyventų ir surastų laimę. Tačiau tas ieškojimas reikalauja visų žmogaus proto pastangų, jo geros valios, ,,tiesios širdies" bei liudijimo tų, kurie jį moko ieškoti Dievo.
    Didis esi, Viešpatie, ir be galo girtinas, didi Tavo galybė, ir Tavo išminčiai nėra ribų. Ir garbinti Tave nori žmogus, maža Tavo kūrinijos dalelė, tas žmogus, kuris, lydimas savojo mirtingumo, neša su savimi nuodėmės liudijimą ir ženklą, kad Tu priešiniesi išdidiesiems. Ir vis dėlto nori Tave garbinti žmogus, maža Tavo kūrinijos dalelė. Tu pats jį ragini su džiaugsmu Tave šlovinti, nes mus sukūrei sau, ir nerami mūsų širdis, kol neatsilsės Tavyje

[Diak. Tomas M.]

Kas yra Melchizadekas jus nežinot.

Neseniai skaičiau, kad yra pagrindo manyti, kad Melchizedekas yra Dievo Sūnus, aplankęs pasaulį Senojo Testamento laikais.

[Silvija]

Kas yra Melchizadekas jus nežinot.

Skaityk šią temą nuo pradžių.

[Varlė keliauninkė]

Labai įdomu, kas gi yra Melchizedekas Andriaus žiniomis.
Kaip tik dabar klausau paskaitą apie tai, būtų visai įdomu palyginti..

[Andrius4]

 Pats Dievas

[Pilgrim]

Pats Dievas

Kur įrodymai ?

[Andrius4]

(Žyd 7:1-10) 1 Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo sumušęs karalius, ir palaimino jį. 2 Abraomas jam atidavė nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, – 3 be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas per amžius. 4 Pažvelkite, koks didis tasai, kuriam patriarchas Abraomas atidavė dešimtinę nuo karo grobio! 5 Beje, ir Levio sūnūs, kurie gauna kunigystę, pagal įstatymą turi teisę imti iš žmonių dešimtinę, tai yra imti iš savo brolių, nors ir jie kilę iš Abraomo giminės. 6 O tas, kuris savęs iš jų nekildino, yra ėmęs dešimtinę iš Abraomo ir palaiminęs tą, kuris turėjo pažadą. 7 Be abejonių, visuomet žemesnį laimina aukštesnis. 8 Ir čia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenai – žmogus, apie kurį paliudyta, jog jis tebegyvenąs. 9 Ir, taip sakant, per Abraomą ir Levis yra mokėjęs dešimtines, pats būdamas dešimtinių ėmėjas. 10 Žinoma, jis dar tebebuvo strėnose tėvo, kurį pasitiko Melchizedekas.

1.   Dešimtine priklauso Dievui." Ir, taip sakant, per Abraomą ir Levis yra mokėjęs dešimtines, pats būdamas dešimtinių ėmėjas."
2.   Kas gi dar gali buti Teisumo Karalius jeigu ne Pats Dievas?
3.   Kas dar gali buti be tėvo, be motinos. Neturintis dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos?
4.   Ir Jis yra Salemo Karalius. Kas yra Jeruzalės Karalių Karalius? Manau sutiksite, kad Dievas. Dabar paimkim žodį "Jerusalem". "King of Salem"

[kukulis]

Nežinau ar neklystu, bet skaitant senąjį Testamentą, dar prieš žydams užimant tą miestą jis jau vadinosi Jeruzale.

[Pilgrim]

1.   Dešimtine priklauso Dievui.

kur tai parašyta ?

2.   Kas gi dar gali buti Teisumo Karalius jeigu ne Pats Dievas?

tas kuris yra teisus pvz. teisus žmogus

3.   Kas dar gali buti be tėvo, be motinos.

Adomas ir Ieva

Ir Jis yra Salemo Karalius. Kas yra Jeruzalės Karalių Karalius?

kas čia bendro ?

Kas yra Jeruzalės Karalių Karalius? Manau sutiksite, kad Dievas.

ne nesutiksiu. Nes neradau kur tai parašyta

Dabar paimkim žodį "Jerusalem". "King of Salem"

arba kitą žodį Dublinas. "Du blynai"
na nematau jokio ryšio

[Andrius4]

1.   Dešimtine priklauso Dievui.

kur tai parašyta ?

( Mal 3:8 ) 8  Ar gali žmogus apsukti Dievą? Tačiau mane jūs apsukate! Bet jūs klausiate: ,,Kuo tave mes apsukame?" Savo dešimtinėmis ir atnašomis!

2.   Kas gi dar gali buti Teisumo Karalius jeigu ne Pats Dievas?

tas kuris yra teisus pvz. teisus žmogus

(Job 15:14) 14 Kas yra mirtingasis, kad galėtų būti švarus apeigoms? Ar gimusis iš moters, kad galėtų būti teisus Dievo akyse?

3.   Kas dar gali buti be tėvo, be motinos.

Adomas ir Ieva

(1 Kor 15:45) 45 Taip ir parašyta: Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe; paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia.

Jai paskutinis Adomas yra Dievo Sūnus, tai nemanai, kad ir pirmasis?

[Varlė keliauninkė]

1.   Dešimtine priklauso Dievui.
kur tai parašyta ?
( Mal 3:8 ) 8  Ar gali žmogus apsukti Dievą? Tačiau mane jūs apsukate! Bet jūs klausiate: ,,Kuo tave mes apsukame?" Savo dešimtinėmis ir atnašomis!

Čia dešimtinė priklauso Dievui ta prasme, kad viskas jam priklauso? 1 Kr 29, 11
Žmogus apsukinėjo Dievą štai šita prasme Lk 11, 42:  Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės.

Citata
2.   Kas gi dar gali buti Teisumo Karalius jeigu ne Pats Dievas?
tas kuris yra teisus pvz. teisus žmogus
(Job 15:14) 14 Kas yra mirtingasis, kad galėtų būti švarus apeigoms? Ar gimusis iš moters, kad galėtų būti teisus Dievo akyse?

Dėl gimtosios nuodėmės joks žmogus nėra teisus prieš Dievą, taip. Bet gali būti teisus, jei yra pagal Jo širdį Apd 13, 22: jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus. Karaliaus Dovydo nuodėmės tikiuosi tau žinomos.

3.   Kas dar gali buti be tėvo, be motinos.
Adomas ir Ieva
(1 Kor 15:45) 45 Taip ir parašyta: Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe; paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia.

Jai paskutinis Adomas yra Dievo Sūnus, tai nemanai, kad ir pirmasis?

Pirmasis Adomas yra kūrinys iš žemės dulkių Pr 2, 7: tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių[i2] ir įkvėpė jam į nosį gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.

***

Beje, turiu tau, Andriau, dar kelis klausimus.
1. Kame yra Dievo ir žmogaus panašumas pagal Pr 1, 27 ?
2. Kokiame krašte gyveno Abraomas ir kodėl Dievas taip nekentė Kanaano?
3. Kas yra Dievas vardu Elis, kurio šaukėsi Jėzus mirdamas ant kryžiaus?

Vat tu vis tvirtini, kad "stovi ant Dievo žodžio".. Prašau, nulipk nuo jo (nebetrypk), geriau pakelk, pabučiuok ir padėk jį na gal ant palangės, kad vėjas prasklaidytų puslapius, kad įpūstų savo dvasios Jeigu esi ieškantis žmogus, nestovėk vienoje vietoje, nekapstyk ten tos pačios duobės, eik ieškok, ir kaip sakė Kristus "irkis į gilumą" - ieškok visur aplink, gilinkis ir daugiau skaityk, tik tada tavo tinklas bus pilnas.

[Kaštonas]

"ieškok visur aplink, gilinkis ir daugiau skaityk, tik tada tavo tinklas bus pilnas."
Lydekai paliepus, man panorėjus....