Apie maldą ir malkas!

[Diak. Tomas M.]

Vienas kunigas yra pasakęs gražų palyginimą:

Malda yra kaip laužas. Įžiebi ugnelę mažomis šakelėmis, kurios lengvai įsidega, tuomet uždedi keletą didesnių, o kai įsidega šios, užmeti didelį rastą, kuris ilgai dar smilksta.

Taigi, norėjau paklausti visų: kokias jūs malkas naudojate?

Man šakelės - trumpa ryto malda, ant kurių kartais pasiseka uždėti keletą Valandų Liturgijos malkų ir jei jos gerai įsidega, tuomet ilgiau smilksta Jėzaus malda 

[Augustas]

Mano kasdieninės maldos šakelės yra trumpos šlovinimo giesmės, kartais nesekmadieninėmis šv.Mišiomis (tai reiškia, į Mišias einu ne tik sekmadieniais ir Bažnyčios šventėmis, bet porą kartų per savaitę ir paprastomis darbo dienomis), Mišparais ir šv.Rožinio malda paįvairinamos.

[Pilgrim]

Apie malkas norėčiau pasiūlyti šį siužetuką,
atsiprašau jis rusų kalba ...
... malkos tai pokalbis ...


http://www.youtube.com/watch?v=6ZidD6rhh_U
ar

http://www.youtube.com/watch?v=wGL0yJcDVmY

[Varlė keliauninkė]

Ryte - paprastai trumpa murmele ir tos dienos evangelijos skirsnelis, kuri perskaityti kasryt ismoke viena drauge - tai skiedros. Pakeliui i darba rozinis. Atsisakiau transporto ir einu pesciom, kad pasimelsciau visa, o ne puse rozinio. Taip darau jau penkti metai.

[arabele]

O aš laužą kūrenu tik rytais visos mano maldos šiuo paros metu:rytinė malda, malda už šeimos narius, už geradarius. Paskui meldžiuos  gyvąjį rožinį ir dar pasimeldžiu savo ir kitų intencijomis. Vakare abi su dukryte sukalbam vakarinę maldelę. Taigi nesu labai didelė aukuro kurentoja. Bet jei visi sumesim savo malkas į vieną krūvą manau mūsų laužas ilgai liepsnos.

[Diak. Tomas M.]

Teisybę sakai, Arabele

Pilgrim, Salos herojui tai gerai, juk jis ant anglies krūvos miegodavo, jei ugnis gęsta - porą lopetų anglies ir karšta darosi

[Silvija]

Mano laužo prakuros – tai Kryžiaus ženklas tik prabudus, malkos - tai dienos liturginiai skaitiniai, kuriuos ,,užmetinėju" kartais ir kelis kartus dienoje, pirmąkart – perskaitau ryte, po to jei išeina – paklausau per MR Dievo Žodį ir taip dienos bėgyje mano ugnelė juo ,,minta", atrasdama visokių sąsajų su pačiu gyvenimu. Karts nuo karto į ugnį įkrenta ir kitokios rūšies malka – tai Rožinio paslaptis, tai TM malda, tai Jėzaus malda (ypač žingsniuojant tinka), o kartais tiesiog koks nors atsakas Dievui į Jo kalbinimą savais žodžiais ar giesme.

Būna, aišku, kad ugnį ir užgesina koks skersvėjis, visko būna... Bet pelenuos vistiek to karščio dar lieka, tai su Dievo pagalba kokio kuro vis randas (pvz sutinki žmogų, su kuriuo pasikalbi iš širdies į širdį, perskaitai gyvą įrašą TR forume ar pastebi tarp pasaulio pilkumos kokį gyvybės daigą) ir taip ugnį pakelt vėl pasiseka. Mano supratimu viskas yra malda, t.y. malkos, kas kuria ryšį su Dangum.

[Povilas]

Aha, "...malkos tai pokalbis...", bet mikčioju, o ne kalbu... Žodžiu ne malkos, o šlapia žolė... O taip norėtusi išmokti melstis iš tikro ...

[Augustas]

Aha, "...malkos tai pokalbis...", bet mikčioju, o ne kalbu... Žodžiu ne malkos, o šlapia žolė... O taip norėtusi išmokti melstis iš tikro ...

Tai jau ir iš tikrųjų meldiesi. 

[Varlė keliauninkė]

Pastebėjau, kad moterims visada lengviau melstis.
Vienas šventas vyras, kuris prieš keletą metų tapo mano dvasiniu palydėtoju į tikėjimo kelią, neseniai prisipažino, kad "šliaužia" maldoje, o tai reiškia, kad jam labai sunku melstis (tikėjime jis jau virš dvidešimt metų).. taip kad Povilai, jokių nemoku, nes niekas nemoka - kaip Dvasia veda taip ir meldžiasi, taigi pirmyn :-)

Patiko Silvijos maldos trupinėliai per dieną :-), kažką panašaus radau jau minėto FB batiuškos sienoje. Išverčiau kaip mokėjau:

Šventasis Grigorijus (Григорий Богослов) sako; ,Kvėpuok Dievu, kaip kvėpuoji oru". Pažiūrėk, Viešpats sukūrė mus kvėpuojančius oru. Kodėl? Angelams juk nereikia kvėpuoti, jie negyvena kvėpuodami oru, o žmogus jeigu nustotų kvėpavęs – iškart numirtų. Taip ir siela – jeigu jai trūksta kažko [Dievo], ji negali gyventi, miršta. Todėl reikalingas nuolatinis ryšys su Dievu, nes kitaip numirtų žmogaus siela – mirtų jis pats. Todėl melskitės be paliovos ir būsite nuotatos ryšyje su Viešpačiu. Todėl Jonas Auksaburnis ir sako: ,,Ne ilgos maldos, o trumpos ir dažnos reikalingos tam, kad nuolat vaikščiotum maldoje, kad pastoviai būtum Dievo Artumoje".

Tai tokiu trumpu pasidalinimu noriu atsisveikinti su visais.. tik iki Kalėdų. Gražaus Advento ;-)

[Pilgrim]

Escrivos mintis ,,Sakai, nemoki melstis? Stok Dievo akivaizdon, ir kai tik imsi tarti: Viešpatie, nemoku melstis, neabejok – tu jau pradėjai."

[Augucka]

Pastarosiomis dienomis mano galvoje ištisai skamba dvi trumpos maldos:
1. Viešpatie, neleisk manęs gundyti.
2. Švenčiausioji Mergele, padaryk mano širdį panašią į Tavo širdį.

Tai dvi maldos, kurios netgi sakyčiau gana įkyriai gerąją prasme skamba ir skamba mano mintyse, o kartais ir garsiai išsprūsta.