Klausimas apie Judą

[Povilas]

Matome , kad šėtonas į Judą įėjo palaipsniui. Kaip galima suprasti, per nuodėmingą meilę pinigams. Galutinai šėtonas įėjo per paskutinę vakarienę "Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui, Simono Iskarijoto sūnui. Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas". Jn 13, 26-27
Klausimai:
- kaip šėtonas galėjo įeiti į Judą, kai šis priėmė eucharistiją ? Kaip tai įmanoma?
- tarpais susidaro įspūdis, kad Judas vis dėlto buvo Jėzaus valios vykdytojas: "Nejaugi aš, rabi?" Mt. 26, 25, Taip gali paklausti tik žmogus , kuriam skiriama sunkiausia užduotis. Tada : "Judas Iskariotas, vienas iš Dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus, pasiryžęs išduoti Jėzų. Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti" Mk 14, 10-11. Po šėtono įėjimo į Judą Jėzus jam sako: "Ką darai, daryk greičiau!" Jn 13, 26-27. Ir Judas išėjo vykdyti savo užduoties ir iki galo padaro (su aukštųjų kunigų pagalba), kad išsipildytu pranašystės: "Ir paėmė trisdešimt sidabrinių - įkainotojo kainą, už kurią buvo jį suderėję iš Izraelio vaikų..." Mt 27, 9.
Ačiū, jei kas atsakys.

[Augustas]

Klausimai:
- kaip šėtonas galėjo įeiti į Judą, kai šis priėmė eucharistiją ? Kaip tai įmanoma?

Paprasčiausia šventvagystė, ir tiek. Kitą sykį ir to užtenka, kad žmogų apsėstų velnias.

- tarpais susidaro įspūdis, kad Judas vis dėlto buvo Jėzaus valios vykdytojas: "Nejaugi aš, rabi?" Mt. 26, 25, Taip gali paklausti tik žmogus , kuriam skiriama sunkiausia užduotis. Tada : "Judas Iskariotas, vienas iš Dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus, pasiryžęs išduoti Jėzų. Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti" Mk 14, 10-11. Po šėtono įėjimo į Judą Jėzus jam sako: "Ką darai, daryk greičiau!" Jn 13, 26-27. Ir Judas išėjo vykdyti savo užduoties ir iki galo padaro (su aukštųjų kunigų pagalba), kad išsipildytu pranašystės: "Ir paėmė trisdešimt sidabrinių - įkainotojo kainą, už kurią buvo jį suderėję iš Izraelio vaikų..." Mt 27, 9.

Judas Iskariotas iš tikrųjų įvykdė išpranašautą dalyką, tačiau tai nereiškia, kad jis turėjo tokią užduotį - išduoti Kristų aukštiesiems kunigams, nes Jėzus Kristus nenorėjo, jog Judas taptų išdaviku, plg. žiūr.: "Žmogaus Sūnus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti." (Mt 26,24). O Jėzaus žodžius "Ką darai, daryk greičiau!" galima interpretuoti ir taip - Jėzus ragina greičiau apsispręsti, už ką yra Judas: už Jėzų ar už aukštuosius kunigus. Kaip matome, Judas apsisprendė už aukštuosius kunigus, o ne už Jėzų, nes jis (Judas) po šių Jėzaus žodžių pasišalino, kad išduotų Jėzų.

[Pilgrim]

Povilai,
         na ir uždavei klausimus  ir dar tokiu laikotarpiu kai bėgame, lankome, dalyvaujame ...  todėl labai trumpai 
        ... priėmė eucharistiją ... ar tikrai ? yra ir priešingų nuomonių
        nuodėmė ... yra ir valios nuostata, šiuo atveju žmogaus valios apsisprendimas leido įvykti tam kas įvyko

[Povilas]

Atsiprašau, matyt tikrai ne laiku... bet taip išėjo

        ... priėmė eucharistiją ... ar tikrai ? yra ir priešingų nuomonių

Ar galėčiau gauti paaiškinimą, tegul ir vėliau, kai bus laiko.

Ir dar vienas klausimas: ar galima sakyti, kad Judas atgailavo, kai "gailesčio pagautas nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių ir tarė: "Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują" Mt. 26, 3-4. Ar jo siela žuvo galutinai ir negrįžtamai (iki Paskutiniojo Teísmo)? Ačiū, jei atsakysit.

[Augustas]

Atsiprašau, matyt tikrai ne laiku... bet taip išėjo

        ... priėmė eucharistiją ... ar tikrai ? yra ir priešingų nuomonių

Ar galėčiau gauti paaiškinimą, tegul ir vėliau, kai bus laiko.

Judas buvo Paskutinėje vakarienėje. O tai reiškia, kad ir valgė, ir gėrė kartu su Jėzumi. Tad...

Ir dar vienas klausimas: ar galima sakyti, kad Judas atgailavo, kai "gailesčio pagautas nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių ir tarė: "Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują" Mt. 26, 3-4. Ar jo siela žuvo galutinai ir negrįžtamai (iki Paskutiniojo Teísmo)? Ačiū, jei atsakysit.

Taip, čia Judo atgailavimas už padarytą nuodėmę. Bet tas atgailavimas, panašu, kad buvo be vilties (plg., apaštalo Petro atgailavimą po Jėzaus išsigynimo). Todėl yra tam tikra tikimybė, kad Judas nepriėmė Jėzaus siūlomo išganymo (tai reiškia, kad Judas pats save pasmerkė Pragarui).
O ar Judas iš tikrųjų pražuvo amžinai, mes to nežinom. Tiesiog nežinom ir nesiimam spėlioti. Jei laikų pabaigoje pasirodys, kad Dievui pavyko Judą visgi patraukti išganyman, mes tik džiaugsimės.

[Pilgrim]

Atidžiai skaitom Naujajį Testamentą 
Evangelija pagal Matą

Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika mokinių susirinko prie stalo.
21 Pradėjus valgyti, jis tarė: ,,Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos". 22 Jie labai nuliūdo ir ėmė už kits kito klausinėti: ,,Nejaugi aš, Viešpatie?"
23 Jis atsakė: ,,Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje.
24 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti".
25 Jo išdavėjas Judas paklausė: ,,Nejaugi aš, rabi?!" Jis atsakė: ,,Tu tai sakai..."

26 Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, tardamas: ,,Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas".
27 Paskui, paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems, tardamas: ,,Gerkite iš jos visi,
28 nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.

Klausimas kada įvyko pokalbis su Judu ... prieš ar po Eucharistijos įsteigimo 
Evangelijose aiškiai nenubrėžiama įvykių seka tačiau
Vis dėl to teigiama, kad Judui pasišalinus, Jėzus įsteigė svarbiausią Bažnyčios sakramentą – Eucharistiją.

Judas ir Petras ... atidžiai perskaitykite tas vietas Evangelijose ir pabandykit tiesiog įsivaizduoti, kaip kas vyko ... Augustas, gražiai užveda ant kelio

[Arnoldas†]

Na gal tai ir nera tikra istorija tiesa sakant nezinau bet vis tiek noreviau pasidalinti... Pagal Dantes devinys pragaro ratus, Judas Iskarijotas yra paciame zemiausiame rate 9-ajeme ten kur visi isdavikai guli, ten ir pats Liuciferis yra... Dante buvo 14amziaus rasytojas ir teige pragare pats buves ir mates viska... todel atrodo kad Judas vis del to nebuvo isgelbetas!, matyt nesigailejo pakankamai. Tiesa nezinau ar dante yra teisus, tiesiog pagalvojau kad butu ydomu tai pasidalinti.

[Diak. Tomas M.]

Tikrai įdomu, gal Dantei buvo suteikta kokia vizija  Šiaip nemažai religinių rašytojų vis kreipiasi citatų į Dantės kūrinius, tad gal ten yra ir krislelis teisybės?

[Arnoldas†]

Gali buti, vis del to nemanau kad Dante galejo meluoti apie tai, turi buti zemo moralinio lygio jei sugebi meluoti apie tikejima ar tai kas susieja su Dievu. O galu gale Dante buvo rasytojas, tokie zmones buna issilavine, intelektualus, nematau pagrindo jam meluoti.

[Sigitas]

Judas Iskarijotas, manau, tikėjosi, jog Jėzus nužengs nuo kryžiaus (Mt.15,30). Kaip ir didžiuma minios, susirinkusios prie nukryžiuotųjų.
Judas tikėjosi žemiškosios karalystės įsteigimo, kaip ir visi kiti apaštalai. Gi ne veltui Jono ir Jokūbo motina prašė savo sūnums sėdėti iš kairės ir dešinės Jėzaus sosto (Mt.20,21).
Judas Iskarijotas buvo nesąžiningas žmogus, atsakingas už kasą (Jn.13,29) ir pamažu ją savavališkai švarino (Jn.12,6). Gali būti, jog Judas buvo su Jėzumi tik smalsumo ir troškimo "prasisukti" vedinas. Jį suprasti nesunku - daugeliui mums tas troškimas nėra svetimas. 
Gali būti, jog sutikdamas išduoti Jėzų, jis norėjo paskubinti įvykius ir išvysti Mesiją visoje jo šlovėje ir galioje.
30 sidabrinių (Mt.26,15) nerealiai didelis kapitalas varguoliui, kilusiam iš Galilėjos. Už tuos pinigus jis galėjo aprūpinti visą savo šeimą ir dar anūkams, proanūkiams būtų likę. Visgi jis suvokė ką padarė ir velnio kurstoma kaltė, gėda, baimė jį užspaudė taip stipriai, kad vargšas iš nevilties pasikorė (Mt.27,5).
Visgi, esu tikras, jog Dievo gailestingumas yra toks nepamatuojamai galingas, kad mums ir vaizduotė neišneša. Gali būti, jog Dievas rado kelią ir Judo Iskarijoto išgelbėjimui.
Velnio melui irgi ateis galas, o kai išaiškės visos jo gudrybės ir žmonės sužinos kaip buvo apgaudinėjami, neliks ne vieno lojalaus velniui ir jo velniavai. Yra tokia teologinė prielaida, jog atėjus paskutiniajai akimirkai ir kai velnias "nebeteks darbo" - nebeliks nei vieno žmogaus, kam galėtų pameluoti, jis pats atgailaus ir sugrįš pas Dievą kaip sūnus palaidūnas. Tada nebeliks jokio susiskaldymo, jokios priešpriešos ir visi bus džiaugsme. Visi. 

[kukulis]

Graži teorija, tik neatitinka to uginio ežero, kuris paminėtas Jono apreiškime...

Nors pasak tokio prof. A. Osipovo, Amžinybėje, kur laikas neegzistuoja(?), pats pasakymas "amžinos kančios" įgyja kitą prasmę. T.y. žodis "amžinas" super Amžinybės atžvilgiu tampa tuo kas turi kažkokią pabaigą. Bet čia tokios labai jau grynos filosofijos, už kurias pravoslavai netgi vadina jį eretiku, ir kai kurie pasišovę atskirti nuo Bažnyčios ...