• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
lapkričio 23, 2024, 14:13:30

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Skaistumas. Kas jis yra, kas jį itakoja? Kur prasideda musu asmeninė atsakomybė?

Pradėjo sparnai, sausio 27, 2014, 07:56:39

0 Nariai ir 3 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

sparnai

Paskutiniu metu vis keliant klausimus apie moteru aprangos bažnyčioje normas, plaukų dengimą, bendras aprangos vyrams ir moterims išvaizdos normas šventovėje, išryškėjo, kad mums visiems labai aktualus skaistybės klausimas. Išvaizda tėra išraiška vidinių dalykų, ir jei savo išore nusidedam Dievui, tai kurį gi kitą Jo įsakymą pažeidžiame, jei ne įsakymą būti skaistiems (manau nebūtina čia talpinti dekalogo? :) )

Pamenu katechumenate aiskinant dekaloga ir skaistybes savoka, A. Lukosevicius aiskino skaistuma esant suvokiama pagal luoma, kuriam zmogus priklauso. T.y. ar zmogus yra dvasininkas, ar pasaulietis, ar susituokes ar nesusituokes. Visgi gelminiai dalykai yra tie, kurie lieka tik tarp zmogaus ir Dievo, kurie galbut yra kitiems zmonems net neapciuopiami. Zvilgsnio, minties skaistumas. Cia slidi, subtili ir labai svarbi sritis. Kas gali pasakyti, kur prasideda zmogaus asmenine atsakomybe uz save, ir uz itaka kuria jis daro salia esantiems? Tarkim pvz. jauna mergaite yra nepaprastai grazi, daili, visokeriopai patraukli, IR turi israiskinga figura. Labai israiskinga. Siuolaikineje erotizuotoje visuomeneje ji turetu deveti nebent kazka panasaus i burka, kad pasleptu savo patraukluma! 

Taigi man kyla klausimas, kur tikrasis sprendimas? Kaip nuskaistinti savo zvilgsni? Arba kaip ugdyti savo skaistumo dorybe? Juk kol neivyks sirdies perkeitimas, pavojinga bus ne tik apranga, plauku ilgis, batu kulnu aukstis, bet ir balsas, eisena, judejimo maniera.

Taip pat pavojingas gali buti ir bet koks santykis su priesinga lytimi. Jei vyriskis parodys tiesiog dzentelmeniska demesi, pades panesti nesulius, tai gali sukelti susizavejima uz netikelio istekejusiai moteriai. Arba jei moteris tiesiog nusisypsos vyrui, kurio santuoka byra :)

Nesinoretu apsikrauti sausomis taisyklemis, draudimais ir fobijomis. Nesinori ir statyti dirbtinu barikadu tarp vyru ir moteru. Nors tai atrodo turetu buti efektyvus  sprendimai :D Taigi busiu laiminga, jei cia uzsuke pasidalinsite savo patirtimis, mintimis ir troskimais  :)

Silvija

Tai labai plati tema, jei neapsiribosime vien santykiais tarp vyro ir moters. Kažkada esu klausius neblogą paskaitą apie tai, kad įprotis greitai gauti ar pasiekti viską taip pat yra kaip neskaistumas. Paieškosiu tos paskaitos rytoj.

O pats terminas - skaistumas - kažkodėl asocijuojasi man su tobulumu. Ar tai nėra kūniškam žmogui, gyvenančiam materijos apsuptyje, siekiamybė kaip ir visa kita, ko moko mus siekti Kristus? Juk kuo labiau dvasiniu žmogumi tampi, tuo lengviau į kitą žvelgti be jokių ketinimų jo atžvilgiu, o tik norint apdovanoti, kad tas žmogus taptų laimingesnis... Taigi, ta žvilgsnio nukreipimo nuo savęs į kitą problemėlė :-\

Štai taip trumpai kol kas :)

sparnai

Aciu Silvija, labai grazi mintis. Lauksiu paskaitos.  :thumbup:

Tiesa apie skaistuma ir tobuluma. O ar ne daugeli dorybiu mes suvestume i ta pati sventuma, jei jau zvelgtume i pacia esmiu esme nedetalizuojant? Be to, man rodos labai svarbu ismokti sveikai ziureti i zmogaus lytiskuma kaip i neatsiejama zmogiskumo dali. Dali, kuri niekur nedings ir po prisikelimo, kiek suprantu? Zinoma, zmones "nei ves nei tekes, bet bus kaip angelai danguje", bet argi tai reiskia belytiskuma?  :o



Silvija

Radau, bet tai nėra paskaita apie skaistumą. Tačiau mintys gali padėti suprasti, kas TAI yra. Keletą svarbesnių momentų išrinkau, o klausytis taupant laiką reiktų nuo 31:50

Skaistumas plačiausia prasme – tai gebėjimas gerbti dalykus tokius, kokie yra, jų neprievartaujant, neskubinant ir pripažįstant, kad ką nors gero patirti reikia tam subręsti. Mes semiame patirtis visiškai joms nepasirengę, todėl negauname to, ko tikimės. (Pvz. bendravime, evangelizavime – versti žmogų pergreit atsisklęsti... )

Pasirengti priimti, kad nepražiopsotume malonės... Laukti kantriai, neskubinti įvykių. Kantrybė ir skaistumas – beveik kontempliacijos apibrėžimas.

Atkirtis tiems, kurie sako, kad visos patirtys yra geros - blogos patirtys gali mus sužaloti taip, kad liksim luoši ir jei mes galime rinktis išvengti jų, tai būtų nesąmonė to ieškoti.

Taigi visų pirma reikia mokytis gyventi gyvenimą neskubant ir apmąstant. Kad ir gerą patirtį, rekia mokytis priimti, ją permąstyti, kad ji pakeistų mus, padarytų laimingus, darytų pajėgius džiaugtis (pavyzdys - Velykų, Sekminių vigilija, pasirengimas Sakramentams, tai vis - laukimas, pasiruošimas priimti Ateinantįjį).

Palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą...

Citata iš: sparnai  sausio 28, 2014, 02:37:33
Be to, man rodos labai svarbu ismokti sveikai ziureti i zmogaus lytiskuma kaip i neatsiejama zmogiskumo dali. Dali, kuri niekur nedings ir po prisikelimo, kiek suprantu? Zinoma, zmones "nei ves nei tekes, bet bus kaip angelai danguje", bet argi tai reiskia belytiskuma?  :o


Prie šito dar grįšiu ;)

Pilgrim

Citata iš: sparnai  sausio 28, 2014, 02:37:33
bet argi tai reiskia belytiskuma?  :o

Pirmieji tėvai iki nuopolio ... Jie juk nebuvo belyčiai. Bet lytiškumas jiems niekur netrukdė.
Gal tuomet klausimas labiau turėtų skambėti - ką žmogaus lytiškume iškreipė pirmoji nuodėmė, kad jis mums dabar kelia tiek daug iššūkių ?
Ir lytiškumas niekur dings, tik bus sugražintas į jam skirtą vietą  :)

Silvija

Prisiminiau dabar žmonos/vyro maldą už savo "antrą pusę", galima būtų įsivaizduoti, ką iš jos padarytų kokia nors pramoginė TV laida, skatindama žmogų sustoti tik ties kūnu ir vertinti jį...

Irkitės i gilumą...


Augucka

Manau, Sparnai savo pacioje pirmoje zinuteje viska labai teisingai pastebejo.  :thumbup:
Gyvenimas toks, koks jis yra.

Jei zmogaus mintys, mastysena yra neskaisti, tai jis bet kur ras kabliuka tam neskaistumui realizuoti. Tu gali sleptis kiek nori, net apsimuturiuoti skudurais nuo galvos iki koju, vistiek atsiras vienas kitas, kuris tame ras patraukluma, paslapti ir nora atidengti ir igyvendinti savo slapcias neskaiscias uzmacias.

,,Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: 'Nesvetimauk!'
O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.


Sie Jezaus zodziai manau pasako viska. Uztenka vieno zvilgsnio, vienos nedoros minties - ir nuodeme jau padaryta.

Augucka

Todel nuolatos reikia dirbti su savimi, skaistinti savo prota, savo mintis, savo siela. Tai nuolatinis darbas ir nuolatine kova, nuolatinis tobulumo siekimas.

Diak. Tomas M.

Citata iš: sparnai  sausio 27, 2014, 07:56:39
Paskutiniu metu vis keliant klausimus apie moteru aprangos bažnyčioje normas, plaukų dengimą, bendras aprangos vyrams ir moterims išvaizdos normas šventovėje, išryškėjo, kad mums visiems labai aktualus skaistybės klausimas...

Iš tiesų aprangos reikalai labiau susiję su dorove. Dorovė - gyvenimo (įterpiu krikščioniškoje) visuomenėje bei elgesio principai ir normos... Taigi, dorovė yra kažkas, susiję su mūsų bendruomene, visuomene, o skaistumas labiau yra mūsų vidinis turtas, kuris neabejotinai turi įtakos ar mes būsime dorovingi.

Citata iš: sparnai  sausio 27, 2014, 07:56:39Siuolaikineje erotizuotoje visuomeneje ji turetu deveti nebent kazka panasaus i burka, kad pasleptu savo patraukluma!

Kiek realiai matau pavyzdžius gyvenime, problema ne tame, kad moteriai reikia slėpti, bet kad moterys dažnai "nueina ne vieną papildomą mylią", kad savo "privalumus" dar išryškintų ;) Tad vien jau savo grožio neakcentavimas būtų nemažas pasiekimas ir žingsnis į gerą pusę, kuris lydimas kuklaus elgesio ir manierų, tikriausiai padarytų 90% darbo.

O toliau Sparnai iškelia dar rimtesnes ir sudėtingesnes temas, tad kaip ir Silvija, palauksiu su komentarais, kad diskusiją išlukštentume gražiai, kaip kokį svogūną ;)

Silvija

Vėl norisi man grįžti prie šios temos, nes diskutuodami kitose - apie tobulumą, pašaukimus, ydas ir dorybes - liečiamės ir prie šios, skaistumo, temos. Viskas Dievo karalystėje yra susiję. Ir tie, kurie Jos mokomės, kažkada pajėgsime džiaugsmingai aprėpti visumą :pentecostal:

Bet kol kas dar tik vyksta mūsų gyvenimų harmonizavimas.

Visi mes turbūt sutartume, kad šiandien supratimas apie skaistumą visuomenėj stipriai pasikeitęs, kartais net išvis prarastas, nes racionalizmas ir pragmatizmas žmogų padarė skubančiu realistu, o idealizmas kažkur išnyko... (pavyzdžiui, kiek dažnai pastaraisiais dešimtmečiais rinkomės profesiją ne pagal tai, kam esame tikę iš prigimties, o pagal tai, ar ji bus praktiška, paklausi?) Dažnai manome, kad "atsilikdami nuo traukinio" mes prarasim kažką vertingo. Bet juk žmogus, kuris neišduoda savo meilės – ar tai būtų meilė Dievui, ar žmogui, ar kokiai nors veiklai - toks žmogus padaro žymiai mažiau klaidų gyvenime (turiu omeny tas klaidas, kurios jam trukdo krautis turtus dangui, ne pasauliui).

Tik ar atsiras mūsų tarpe bent vienas, nugyvenęs dienas tobulai? :-\ Atsiverčiu biblija.lt, įvedu žodį skaistus ir man išmeta 1 Jn 3:

CitataDIEVO VAIKŲ GYVENIMAS

1 Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas:
mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!
Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino.

Mes – Dievo vaikai

2 Mylimieji,
mes dabar esame Dievo vaikai,
bet dar nepasirodė, kas būsime.
Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį,
nes matysime jį tokį, koks jis yra.

Nieko bendro su nuodėme

3 Kiekvienas, kas turi jame tokią viltį, skaistina pats save,
nes ir jis yra skaistus.

Ar šie šv. Jono žodžiai nesako mums, kad skaistumas įgyjamas? Kad jis įgyjamas amžinojo gyvenimo, to, kurio nesam matę, viltimi? Taigi, ar tai, kas šiam pasauliui atrodo kvaila (būti skaisčiam) nėra pati didžiausia išmintis?

Sigitas

Noriu parašyti iš savo patirties. Skaistumas, kaip ir visa kita, pradedama vertinti tik tada, kai jo nebetenkama. Čia kalbu apie kūnišką skaistumą. Sveikata pakol yra, ji nevertinama, nes manoma, jog tai - savaime suprantami dalykai. Kažkada man savaime suprantamas dalykas buvo nueiti pievomis ir arimais kelioliką kilometrų ir nepavargti, dabar gi mieste vos kilometrą paeinu šunį vedžiodamas ir pavargstu, ieškau kur laisvas suoliukas atsisėsti.

Jaunuoliai skaistumo dažniausia iš viso nevertina, nori kuo greičiau jo netekti. Man taip buvo, ir mano pažįstami irgi taip elgėsi, elgiasi. Pakol buvau jaunas niekas nemokino, arba aš negirdėjau, kad kūniškas skaistumas yra dorybė ir branginti reikia. Atvirkščiai - girdėjau daugybę pašaipų, jog vis dar nesu išbandęs bučinių saldumo ir sekso malonumo, todėl skubėjau ženytis, kai tik pasitaikė proga.

Dabar dėl minčių ir elgesio skaistumo. Čia dalykai daugkartiniai, ne taip, kaip kūniškas skaistumas. Kartą,  atlikdamas tikybos mokytojo praktiką kaimo gimnazijoje, pamokos eigoje, netyčia per ilgai užsižiūrėjau į vienos mokinės krūtinę. Pasekmės buvo skaudžios.  :ashamed:

Kaip sakė vienas kunigas, svarbu kontroliuoti savo žvilgsnį - pirmas žvilgsnis kaip ir nekaltas, bet jei užsibūni - jau link nuodėmės judi! Atsakomybė prasideda kai užsibūni žvilgsniu, mintimi ar žodžiu ir veiksmu ties momentu, kur lengva paslysti. Gėda yra lakmuso popierėlis, parodantis, jog jau kažkas ne taip...

Skaistumas = taurumas. Man taip atrodo, jog skaistumas mintyse, kalboje ir veiksmuose yra tolygu taurumui, orumui, didelei pagarbai. Kaip kad yra sakoma, kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Tai galime manyti, jog skaistumas turi gradaciją. Manyčiau, aukščiausias skaistumo lygis yra pas Viešpatį Jėzų Kristų, kuris netgi savo išdaviko Judo Iskarijoto nepasmerkė.

Diak. Tomas M.

Citata iš: nesvarbu  vasario 16, 2014, 05:36:47
Skaistumas = taurumas. Man taip atrodo, jog skaistumas mintyse, kalboje ir veiksmuose yra tolygu taurumui, orumui, didelei pagarbai.

Esu irgi kažkiek susidūręs su žvilgsnio skaistumo tema. Dar kai buvau vaikas, vieną kartą gavau įspėjimą, kad pokalbio metu per daug žiūriu pašnekovui į akis, kad tai - nemandagu. Pamenu tuomet mane tai labai paveikė ir todėl ilgainiui tai tapo būdo dalimi. Tačiau vėliau kiti žmonės sakydavo, kad tai yra negeras dalykas, nepilnavertiškumas, o taip pat liaudies išmintis sako, kad jei nežiūri į akis kalbėdamas - meluoji. Žmonės prisikuria tiek įvairiausių taisyklių ir paaiškinimų.

Viskas susistatė į vietas, kai sužinojau, kad vienuoliai (ypač ortodoksų) nežiūri pašnekovams į akis, nes jie gerbia juos kaip Kristų, todėl nusižeminimo vardan nuleidžia savo žvilgsnį :D

Sigitas

 ;D Tas žvilgsnio nuleidimas... kartais gali būti per daug skausmingai suprastas, ypač kalbant su moterimi, kuri turi gražų biustą ir dekoltuotą bliuskutę dėvi.  :ashamed:

Silvija

O tai kas svarbiau, ar ką kiti apie mane pagalvos, ar išlikt tyram, nepadarius nuodėmės? Jei tokios priemonės kaip žvilgsnio nukreipimas gelbsti – tai tik pirmyn.

Bet kaip išlikti tyram šių laikų pasauly, jei kur bemestum žvilgsnį, visur susidursi su nederama išvaizda, veiksmais, vaizduojamuoju ,,menu" ir t.t. Ar nereiktų ieškoti patikimesnių saugojimosi priemonių?  :-\

Man dabar prisiminė vienas dalykas. Liudininkai pasakojo, kad sausio 13-os naktį sovietų kariai buvo tarsi kažko ,,primaitinti" ir neabejotinai tapę piktojo įrankiu. Jie siekė savo tikslo nežiūrint silpnų žmonių po kojomis. Analogiškai mes, ,,primaitinti" gyvaja Duona, turėtume tapti atsparūs piktojo pasireiškimams pasaulyje (ar tokie tampame?). Daugelio dvasinių žmonių akyse tai matau: jie žiūri tiesiai ir mato, bet tarsi kitaip, nes vidinis žvilgsnis užpildytas supratimo apie tų nepažįstančių Dievo ir suklydusių varganumą, gailestingumo jiems. Į kitus aplinkos teršalus jie taip pat žiūri su rūpesčiu ir skausmu, bet ne su pasipiktinimu, tuo pat metu paversdami mintyse savo skausmą malda. Ir jei įmanoma – veiksmu.

Žinoma, turime padėti vieni kitiems ir platinti supratimą, kad nevalingai viens kito nestumtume į nuodėmę. O lengvi pakikenimai iš rimtų dalykų taip pat prisideda prie blogio. Rusai net turi tam terminą, jie tokius vadina patakovnikais – besijuokiančiais iš to, iš ko juoktis negalima. Čia apie tai klausykite nuo 8:05
http://www.youtube.com/watch?v=z-oheGtiyjI

Diak. Tomas M.

Citata iš: Silvija  vasario 17, 2014, 06:17:28
Bet kaip išlikti tyram šių laikų pasauly, jei kur bemestum žvilgsnį, visur susidursi su nederama išvaizda, veiksmais, vaizduojamuoju ,,menu" ir t.t. Ar nereiktų ieškoti patikimesnių saugojimosi priemonių?  :-\

Man patiko Šv. Antano Didžiojo būdas. Kai blogis jį atakuodavo netyromis mintimis, jis ramiai atsakydavo: "Aš tave matau, bet nežiūriu į tave".

Mums visiems reikia išsiugdyti tą "nematantį" žvilgsnį, tuomet blogis praras dalį savo arsenalo kovoje prieš mus :) Ir vienoje psalmėje rašo apie blogų dalykų "nematymą"...

Pilgrim

CitataPal. Jono Pauliaus II knygoje ,,Meilė ir atsakomybė" viename skyriuje atskleidžiama asmens skaistumo svarba. Skyrius pradedamas mintimis apie poreikį reabilituoti skaistumo dorybę. Prieš skaistumą yra sukurta ištisa argumentacija, kuria stengiamasi įrodyti, kad jis žmogui  ne naudingas ir net žalingas.
Šiandien esame skatinami patikėti, kad malonumas  yra svarbesnis už tikrąją vertę. Tingumas iškreipia tikrojo gėrio vaizdą. Šv. Tomas Akvinietis tingumą apibrėžia kaip ,,sielvartą, išplaukiantį iš to, kad gėris sunkiai pasiekiamas". Esame skatinami atsisakyti pastangų sunkiai siekti tikrojo gėrio ir pripažinti gėriu tai, kas yra priimtina bei patogu. Tikrąją vertę čia pakeičia malonumas.
Žodis ,,skaistumas" teigia išsilaisvinimą iš viso to, kas ,,nešvaru". Skaistumas padeda sulaikyti geidžiamuosius potraukius. Skaistumo neįmanoma suprasti atskirai nuo meilės. Jo uždavinys išvaduoti meilę nuo vartojimo nuostatos. Meilė turi būti skaidri – požiūris į kitos lyties asmenį, sąžiningai teigiant jo viso asmens (o ne dalies) vertę. 
Būti skaisčiams reiškia ,,skaidrų" santykį su kitos lyties asmeniu – skaistumas yra tas pat, kas vidinis ,,skaidrumas", be kurio meilė nėra meilė, nes ji nėra meilė tol, kol noras ,,vartoti" nėra pajungiamas pasirengimui ,,mylėti" bet kokiomis aplinkybėmis.
Gana dažnai skaistumas suprantamas kaip iš dalies ,,aklas" juslumo ir kūno jaudinimų tramdymas, kada ,,kūno" vertė ir sexus vertė nustumiama į pasąmonę, o ten laukia progos išsiveržti. Su tokiu klaidingu požiūriu į skaistumo esmę yra susijęs ir įsitikinimas, esą ši dorybė grynai negatyvi.   
Skaistumo esmė – kiekvienoje situacijoje reikia teigti  asmens vertę ir prie jos priderinti kiekvieną reakciją į ,,kūno ir lyties" vertę. Tikrasis skaistumas nereiškia paniekos kūnui, santuokai ir lytinio gyvenimo niekinimo. Atvirkščiai – skaistumas išlaisvina  tarpusavio bendravimą, santuokinį gyvenimą nuo nusiteikimo vartoti asmenį. 

Rengė LSMU sielovada

Silvija

SKAISTUMO MANIFESTAS

1.     Nebus sugrįžimo į civilizaciją tol, kol mes leisime įteisintus abortus.

Civilizacija saugoja savo labiausiai pažeidžiamus narius. Motina Teresė sakė: ,,Jei mes pritariame, kad motina gali nužudyti savo nuosavą vaiką, kaip mes galime sakyti kitiems žmonėms nežudyti vienas kito?"

2.     Abortai nebus sustabdyti be skaistumo atgimimo.

Svetimautojai ir neskaistūs žmonės reikalauja abortų, kad pašalintų savo ,,klaidas".

3.     Nebus sustabdytas skurdo ciklas be skaistumo atgimimo.

Didžiausias naujo skurdo šaltinis yra namų ūkis, išlaikomas vienišos motinos su vaikais.

4.     Nebus plataus sugrįžimo prie nevedybinio skaistumo, kol neatgims vedybinis skaistumas.

Daug lengviau būti skaisčiam vedybose; reikia, kad vedusieji žengtų šiuo keliu.

5.     Nebus sugrįžimo prie vedybinio skaistumo, be vedybinės kontracepcijos atmetimo.

Seksualinė revoliucija prasidėjo pritarus vedybinei kontracepcijai, - idėjai, kad vyras ir žmona gali atskirti, ką Dievas sujungė vedybiniame glėbyje į draugę.

6.     Nebus plataus vedybinės kontracepcijos atmetimo be lygiaverčio pritarimo skaisčiam natūraliam šeimos planavimui.

7.     Negali būti plataus pritarimo skaisčiam natūralaus šeimos planavimui be plačios paramos, prieinamumo ir mokymo natūralaus šeimos planavimo.

Todėl dvasininkai turi pasinaudoti visomis progomis įtikinti vedusiųjų poras, esant rimtoms priežastims atidėti ar vengti pastojimo, naudoti natūralų šeimos planavimą. Stipriausias priežastis ir rekomendacijas pateikia JAV Vyskupų konferencijos Pastoracinio tyrimo ir praktikų Komitetas:

,,Mes raginame, kad priešsantuokinėse programose būtų pilnas natūralaus šeimos planavimo kursas, kaip būtinas komponentas to, ką poros turi žinoti efektyviai realizuojant gyvenimą, sutinkamai su aiškiu Bažnyčios mokymu."


(Paimta iš: http://provita.vdu.lt/pv/s37.htm)

Diak. Tomas M.

Labai stiprus pamokslas (anglų k.) apie VI ir IX Dievo įsakymus, kas tiesiogiai liečia skaistumą. Remiamasi šventųjų ir Bažnyčios moralės Mokytojų citatomis:


https://www.youtube.com/watch?v=FI4DAmfVZBY

Silvija