Paklusnumas

[Diak. Tomas M.]

Patiko istorija apie tiesiakalbį vienuolį, bet kažkodėl man taip jaučiasi, kad ten kalbama ne apie paprastumą, bet apie tiesumą

Netekęs ryšio su Dievu, Adomas kartu neteko ir gebėjimų tinkamai atlikti jam pavestą užduotį.

Kažkaip man dabar reikėjo šitos minties... kiekviena nuodėmė mus gali taip "sugadinti", kad negalėsime atlikti tai, ką Dievas mus nori atlikti...

Kas liečia seksą - nemaišyti su intymiais santykiais šeimoje, nes seksas yra pagrinde dėl malonumo - tai labai jau didelis loginis šuolis... Juk Dievas pasakė panašiai kaip: dauginkitės ir pripildykite žemę, o juk vaikai ne kopūstuose gimsta. Man ta intymumo idėja atrodo kaip dūmų užsklanda, siekiant paslėpti pagrindinį įtariamąjį - puikybę, nes net atsisakęs "sekso", žmogus gali pulti į puikybę ir būti pasmerktas to pasekoje.

[Andrius4]

Na taip, jeigu ta "akta" pastatyti kaip pagrindą. Tuomet jis užtemdytu pačia nuodėmę. Bet kalbama apie vaisiu, aktas yra tik tas pats uždrausto medžio vaisius. Aktas tik buvo pačios nuodėmės pasekmė. Netikėjimo  į Dievo žodžį pasekme. Ievos nusižengime Dievui, nebuvo tik nepaklusnumas. Vien nepaklusnumas butu tik tada, jai Dievas pasakė neragauti to vaisiaus, o Ieva  paslapčia vis tiek ji butu paragavus. Bet dabar įsikiša pašalinis asmuo(žaltys) ir ima jai meluoti ir gundyti. Ir Ieva paragauja uždraustą vaisių tik dėl to, kad jinai patiki žalčio žodžiais. Kad žmogus galėtu patikėti melu, jis turi atmesti tiesa. Ir čia "puikybes" nematau, o tik patikėjimą melu ir netikėjimą Dievo žodžiu. Puikybe, kaip ir visos kitos blogybes kyla iš pagrindines nuodėmes netikėjimo. Pažiūrėkim ar tai atspindi Biblijoje. Šita labai gerai galima matyti (Žydams 11)

"1 Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome. 2 Per jį protėviai gavo gerą liudijimą. 3 Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sukurti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.
4 Tikėjimo įkvėptas Abelis atnašavo vertesnę auką negu Kainas, ir tikėjimas jį paliudijo esant teisų, nes pats Dievas patvirtino jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.
5 Tikėdamas Henochas buvo perkeltas, kad neregėtų mirties, ir žmonės jo neberado, nes Dievas jį perkėlė. Mat prieš perkeliamas, pasak liudijimo, jis patikęs Dievui. 6 Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir kad jo ieškantiems atsilygina. 7 Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, Nojus su baime pasistatė arką savo šeimynai išgelbėti; tikėdamas jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą.
8 Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. 9 Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais......

Ir taip tesieisi visas 11 skyrius. "Be tikėjimo (netikėjimas) neįmanoma patikti Dievui."
Ar galima ateiti pas Dievą be tikėjimo? Mus visus suvedė tikėjimas ir Dievo troškimas ji pažinti ir sekti Juo. Tik per tikėjimą mes galime matyti tikrove kurios nematome. Ir per netikėjimą, mes netikime i tai ko nematome, kitaip sakant negalime pamatyti, nematoma. Puikybe, tai nuodėmės išraiška. Juo labiau, kol žmogus buvo nepuolęs, jis negalėjo pažinoti tokio jausmo, kaip puikybe. Nes nuodėmė dar nebuvo i vėjus i žmogų. Bet kaip tik Ieva nustojo tikėti ir patikėjo žalčiu, ta pačia akimirka nuodėmė i vėjo į ją.

[Kaštonas]

Tikėjimas tai DOVANA.
"kol žmogus buvo nepuolęs, jis  negalėjo pažinoti tokio jausmo, kaip puikybe. Nes nuodėmė dar nebuvo i vėjus i žmogų. "
Puikybė ne JAUSMAS.
Nupuolęs. Ar galima kalbėti būtuoju kartiniu laiku - ne ši tema.

(Lai mane kas pataiso. Būtojo laiko pas "izraelitus" NĖRA)

[Varlė keliauninkė]

Būtojo laiko pas "izraelitus" NĖRA

Kažkoks lyg ir yra.. bent jau turėtų būti.
Kadanors tiksliau pasakysiu, kai išmoksiu pamokas

Andriau, argi Ievos nuodėmė - netikėjimas? Nemanau. Tikėjimas tapo reikalingas tik po nuopolio, kam pirmiesiems tėvams reikėjo tikėti, jeigu jie ir taip gyveno Dievo užanty?

[Kaštonas]

"Kažkoks lyg ir yra.. bent jau turėtų būti.
Kadanors tiksliau pasakysiu, kai išmoksiu pamokas "

Na va ir aš viena ausimi girdėjau, kad jie norėdami sakyti vakar sako užvakar rytoj.
Mano logika "neišneša".
Tai smegenuose liko, kad viskas pas juos šiandiena. 

[Andrius4]

Taip tu teisus, tikėjimas yra dovana. Amžinas gyvenimas yra dovana.

Jn 6,44 Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

Mes gavome tikėjimą, kaip dovana. Nes pasaulis įpuolė i netikėjimą. kaip gi dar kitaip būtume gavę tikėjimą? Jai ne per Dievo malone? Nes Dievas turėjo atstatyti tikėjimą, kad galėtų sugražinti žmogų i jo pirmine būsena. Kuria jis prarado per netikėjimą.


Rom 5   
15 Bet ne taip yra su dovana kaip su kalte. Jei dėl vieno žmogaus nusidėjimo turėjo mirti daugelis, tai dar labiau Dievo malonė ir vieno žmogaus, Jėzaus Kristaus, malonės dovana su kaupu atiteko daugybei.


Rom 6   23 Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo malonės dovana – amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

Puikybė, išdidumas, didžiavimasis – emocija,

[Andrius4]

Andriau, argi Ievos nuodėmė - netikėjimas? Nemanau. Tikėjimas tapo reikalingas tik po nuopolio, kam pirmiesiems tėvams reikėjo tikėti, jeigu jie ir taip gyveno Dievo užanty?

Netikėjimas  Dievo žodžiu. O ne pačiu Dievu. Lygiai tokia situacija šiandien, žmonės tiki Dievu, bet netiki Jo žodžiu.

[Kaštonas]

Puikybė  ne emocija.

[Diak. Tomas M.]

Čia jau einame nuo temos, bet sutinku, kad puikybė nėra emocija, nes velnias yra angeliška būtybė, kuri neturi emocijų (jei neteisus, pataisykite. Dar reikia pridėti, kad ir meilė nėra emocija.) ir velniui nereikėjo tikėjimo, kaip ir Adomui su Ieva, nes jie gyveno pažinime. Apaštalas Tomas buvo (ne)tikėjime, o įkišęs pirštus į Kristaus žaizdas, jau buvo pažinime, ar ne taip? 

[Kaštonas]

"kad puikybė nėra emocija, nes velnias yra angeliška būtybė, kuri neturi emocijų"
Manau formuluotė neteisinga.
Dabar ant liežuvio puikybę pavadinti destrukcija. Ty iš destrukcijos ...  kyla jausmai bei emocijos....
Taip pat, jei teisingai "pagaunu" mintį:
Jei turiu puikybę (arba ji mane turi) tai dar nereiškia jog mane "apsėdo"...

Destrukcija žodžio reikšmė
destrùkcija [lot. destructio— griovimas], objekto struktūros suirimas.
zodziai.lt

Ps
"Dar reikia pridėti, kad ir meilė nėra emocija."
Buvo tokis reikalas, kad už tokį "išsireiškimą" vos "malkų" negavau :DDD

[Kaštonas]

Apr 12 17 Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugo Jėzaus liudijimą.

II. Angelų nuopuolis
391  Mūsų pirmiesiems tėvams apsisprendžiant būti neklusniems, girdėjosi gundantis, Dievui prieštaraujantis balsas,266 iš pavydo įstūmęs juos į mirtį.267

[Diak. Tomas M.]

Silvija pastebėjo, kad mūsų forume trūksta praktikos, tad dalinuosi savo praktika.

Kažkada sumaniau priversti save mokytis paklusnumo, ir nors, ta mintis nebuvo iš meilės, kaip Silvija teisingai siūlo, bet kažkur tai reikia pradėti...

Vienas iš būdų yra nevėlavimas arba griežtas dienotvarkės laikymasis, bet šie dar per sunkūs man kol kas...

Taigi sau išsikėliau tokią užduotį - griežtai laikytis greitį ribojančių ženklų. Tai verčia paklusti visuomenės nustatytoms taisyklėms. Iš pažiūros gali pasirodyti, kad labai lengva, bet tikrai nėra taip...

Pastebėjau, kad jausmas labai panašus, kaip išbandant savo tikėjimą. Pvz. visi "tikri vyrai" važiuoja greitai, o tu velkiesi, kaip "stabdis", kartais gali ir signalu tave paraginti ir t.t. ir panašiai. Jausmas panašus, kaip darytum kažką dėl tikėjimo, o kiti iš tavęs juoktųsi - t.y. labai nemalonus, bet tame ir treniruotė, kad save perlauži ir po truputį tai darosi vis lengviau, laikui bėgant.

Dar pastebėjau, kad nors važinėju apie 5-10 mylių/val. lėčiau, kažkaip niekur lyg ir nevėluoju  Logiškas paaiškinimas galėtų būti toks, kad eismas apskaičiuotas vidutiniam greičiui, o gal kažkas ir iš viršaus palaimina

[vida]

Man ilgai reikėjo kramtyti, tai, kad meilė nėra jausmas, emocija. Tik po ilgų svarstymų širdyje tai pradedu suvokti. Meilė tai apsisprendimas. Grupelės vadovė labai puikiai tai išaiškino. Jeigu meilė jausmas, tai mylėti savo artimą , kai jis serga, kai jis ne betoks , kurį tu vadovaudamasi jausmu mylėjai-tai pradedi suvokti, kad tai yra apsisprendimas dėl to žmogaus palaikymo bet kokioj aplinkybėje, bet kokiam sunkume. Ir dar - draugą pažinsi nelaimėje. Kažkodėl visada pagalvoju, kad gal dar rečiau yra draugų, kurie su tavimi džiaugiasi.

[Pilgrim]

Graži giesmė
jau skambėjusi čia, bet tegul dar kartą 

Love is a choice,
It′s an action,
It has feeling.


https://www.youtube.com/watch?v=9GLvsTnu5O8

[Kaštonas]

Dabar kai perskaičiau Vidos ir Tomo pasidalinimą, prisiminiau savo istoriją. Kai pirmą kartą išgirdau,,, kad reik mylėti žmogų,, toks koks jis yra,,.
Tikriausiai ana kartą skaičiau,, tave laukiantys Tėvo namai,, pamenu buvo daug kalbama apie,, sūnų palaidūną,,,
Už ką mane mylėti?!
Kas aš esu?!

[kukulis]

Dar pastebėjau, kad nors važinėju apie 5-10 mylių/val. lėčiau, kažkaip niekur lyg ir nevėluoju  Logiškas paaiškinimas galėtų būti toks, kad eismas apskaičiuotas vidutiniam greičiui, o gal kažkas ir iš viršaus palaimina

Tai prie šviesoforų visi vis vien susilygina

[Varlė keliauninkė]

"Kažkoks lyg ir yra.. bent jau turėtų būti.
Kadanors tiksliau pasakysiu, kai išmoksiu pamokas "

Na va ir aš viena ausimi girdėjau, kad jie norėdami sakyti vakar sako užvakar rytoj.
Mano logika "neišneša".
Tai smegenuose liko, kad viskas pas juos šiandiena. 

Kaštonas prieš metus sakė, kad ivrite būtojo laiko nėra.
O štai aš per tą laiką pamokas išmokau kaip žadėjau: yra ir būtasis, ir būsimasis laikas, net liepiamoji nuosaka yra, kurią žydai kažkodėl retai naudoja, ją pakeisdami būsimuoju laiku ("Neturėsi kitų dievų...; Nevogsi; Nemeluosi; ....)

o norėdami sakyti vakar, jie taip ir sako "etmol".

[Kaštonas]

Aha
Galiu suprasti, kad teisingai girdėjau bet ne iki galo?

"o norėdami sakyti vakar, jie taip ir sako "etmol"."

"etmol" naudojo ST laiku?

[Varlė keliauninkė]

Šitas klausimas turi būti skirtas ne man, o kokiam nors žydų rabinui arba st tyrėjui hebrajų kalbos žinovui.

[Kaštonas]

vistiek, AČIŪ.

AČIŪ, kad esi.