Aistros.

[Sigitas]

Kaip sekasi šiame fronte? Ar kaunamės su aistromis? Ar reikia kautis? Kokios yra aistros? Kiek jų?

Man va šįryt, besiprausiant, iškilo toks klausimas - kaip kovoti su aistra gerai nusiprausti? Kaip kovoti su aistra išsivalyti dantis? IŠTRINTA! Jeigu kyla noras nusiprausti gerai, švariai, tai prauskimės atmestinai, palikdami porą nešvarumų kitam kartui? Jeigu kyla troškimas išvalyti kambarį, kad būtų švaru, tai valykime "atbulom rankom", atmestinai?

Vienoje temoje truputį kalbėjome apie aistras, bet norisi apie tai nuodugniau padiskutuoti. Kaip jums, broliai ir sesės Kristuje Jėzuje, sekasi pažaboti aistras? Ir ką jūs vadinate aistra, o ką -ne? Troškimas pasipasakoti irgi juk aistra? Kaip ir pavalgyti, išsimiegoti, pasimelsti... 

[Silvija]

Manau tu čia vietomis painioji aistras su biologiniais poreikiais. KBK aiškiai apibrėžta kas tai yra, tik, aš suprantu, mes nemėgstam tų instrukcijų skaityt, noris savais žodžiais, iš savo patirties

Ir vis dėlto:

Glaustai
1771  Žodis ,,aistros" reiškia psichinius išgyvenimus, arba jausmus. Jausmingumas padeda žmogui nujausti gėrį ir įtarti blogį.
1772  Svarbiausios aistros yra meilė ir neapykanta, troškimas ir baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis.
1773  Aistros, kaip jausmų protrūkiai, doriniu požiūriu nėra nei geros, nei blogos. Tik būdamos pavaldžios arba nepavaldžios protui ir valiai, jos yra geros arba blogos doriniu požiūriu.
1774  Psichiniai išgyvenimai ir jausmai gali būti dorybių sutaurinti arba ydų sujaukti.
1775  Moralinio gėrio požiūriu žmogus yra tobulas, kai jį kreipia į gėrį ne vien jo valia, bet ir ,,širdis".

[Augucka]

Na, kazkaip idomiai Sigitas supranta aistra 
Argi issivalyti dantis ir issisisioti galima vadinti aistra? Manau, tai tikrai nera aistros, o kuno ir higienos funkcijos, kurias butina ir privaloma atlikti.

Aistros daugiau susijusios su troskimu tureti, gauti, patenkinti savo ego, save realizuoti kazkur ir pan. ir be ko galima tikrai apsieiti save ir savo instinktus tinkamai suvaldzius. 

[kukulis]

Kažkaip reikėtų tikėjimo dalykus atskirti nuo psichologinių žaidimų ...

[Sigitas]

Tačiau yra skirtumas, kai žmogus nori ne šeipsau. IŠTRINTA!

Juk yra šeip meilė ir yra aistringa meilė. Yra reikalas tiesiog išvalyti, sutvarkyti kambarį ir būna, kai norisi puikiai sutvarkyti kambarį, kažkaip tiesiog ypatingai švariai išvalyti, labai kruopščiai ir nuodugniai padaryti tvarką. Tai va apie tai noriu padiskutuoti - ar yra bloga norėti puikiai, tiesiog idealiai išvalyti kambarį?

KBK-1755 ,,Kad veiksmas būtų geras doriniu požiūriu, turi būti geras ir jo objektas, ir intencija, ir aplinkybės." Va, dėka sesės Kristuje Silvijos nuorodos, radau ko ieškojau. Taigi, ar taip jau viskas ir dora kai nori puikiai išsiplauti dantis IŠTRINTA!? Tarkim, plaunantis dantis, objektas yra geras, aplinkybės taip pat lyg ir nekaltos, bet va intencija? Niekas nesužinos kokia buvo mano intencija, IŠTRINTA!, bet plaunat kambario grindis toji  nedora intencija gali iškilti viešumon. Pavyzdžiui: vienas mano sūnėnas mėgdavo nuvalyti virtuvės ar vonios sienos plyteles (ar kokį kitą panašų gerą darbelį padaryt), o po to kaulyti pinigų iš močiutės, kad galėtų su draugais kur pasilinksminti. Manau, čia intencija ne visiškai gera.

[kukulis]

Toks dėdė Ignatijus Brenčianinas nesutinka kad meilė ir aistringa meilė tas pats: http://www.pravbeseda.ru/library/index.php?page=book&id=131

[Sigitas]

Pats laikas paskaityti ką apie aistras rašo Šventasis Raštas ir šventoji Tradicija: 
,,Dvi žmonių rūšys gausina nuodėmes, o trečioji užsitraukia pyktį. Deganti aistra yra liepsnojanti ugnis – neužgesinama, kol visiškai neperdega. Gręžk akis nuo patrauklios moters; nespoksok į grožį, kuris tau nepriklauso. Dėl moters grožio daugelis pametė galvą, nes jis uždega aistrą tartum ugnį. Nepulk į aistros glėbį, kad ji kaip ugnis nesudegintų tavo jėgų. Juk nedora aistra sunaikina savo savininką, padarydama jį pramoga jo priešams. Juk meilė stipri kaip mirtis, aistra nuožmi kaip Šeolas. Jos kaitra kaip ugnies kaitra, nenumaldoma liepsna." (Sir.6sk.2,4eil.; 9sk.8eil.; 23sk.16eil.; Gg.8sk.6eil.).
,,Saugokis jaunatvės aistrų! Ieškok teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš grynos širdies šaukiasi Viešpaties. Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat ir godumą, kuris yra stabmeldystė. Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms, kad likusį laiką žemėje pragyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia. Kol dar gyvenome kūniškai, mūsų sąnariuose veikė įstatymo pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes davėme vaisių mirčiai. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais" (1Tim.6sk.9eil.; 2Tim.2sk.22eil.; Kol.3sk.5eil.; 1Pt.1sk.14eil., 4sk.2eil.; Rom.7sk.5eil.; Gal.5sk.24eil.).

,,Aistros yra žmogaus psichikos natūralios sudėtinės dalys, užima pereinamąją vietą tarp juslinio ir dvasinio gyvenimo ir yra juos jungianti grandis. Mūsų Išganytojas pastebi, kad šaltinis, kuriame tūno aistros, yra žmogaus širdis. Pačios aistros nėra nei geros, nei blogos. Doriniu požiūriu jos vertinamos tiek, kiek iš tiesų priklauso nuo proto ir valios. Aistros yra vadinamos valingomis dėl to, kad valia arba jas pažadina, arba joms nesipriešina. Kad moralinis, arba žmogiškas gėris būtų tobulas, aistras turi tvarkyti protas. Stiprūs jausmai dar neparodo nei dvasinės asmens vertės, nei jo šventumo; tai tik neišsemiama vaizdinių ir nuotaikų atsarga, kuria pasireiškia dorinis gyvenimas. Doriniu požiūriu aistros yra geros, kai jos turi įtakos geram veikimui; priešingu atveju jos yra blogos. Gera valia jausmus palenkia sau ir nukreipia į gėrį ir laimę; bloga valia pasiduoda netvarkingoms aistroms ir jas dar sustiprina. Psichiniai išgyvenimai ir jausmai gali būti dorybių sutaurinti arba ydų sujaukti." (KBK 1764,1767,1768).

Taip išeina, kad ne visos aistros yra smerktinos? Ir ne visi troškimai yra aistros. Va, dabar ramiai galėsiu tuolete lengvintis, nepergyvendamas, kad tenkinu netvarkingą aistrą. 
Kaipgi jums, broliai ir sesės Kristuje Jėzuje, sekasi auginti aistringą meilę Dievui? 

P.S. Nemaniau, jog paprastas lietuviškas žodis "s i s i o t i" arba žodis "k a k o t i" yra cenzūruojamas, kaip koks keiksmažodis. Kaipgi kitaip nusakyti tą rimtą tuoletinį reikalą, kurį atlieka kiekvienas žmogus kiekvieną dieną, net ir pats Jėzus Kristus, pakol nemirė?  Absurdas!    Ponas ar ponia adminas (-ė) kažkaip įtartinai sureikšmina tą profesoriaus Zygmundo Froido analinį kompleksą. 

[Diak. Tomas M.]

Sigitai, pailsėk truputį nuo diskusijų. Tu buvai įspėtas ir kaip žinia šiame forume neveikia demokratijos principai. Pasikalbėsime po savaitės.

[Silvija]

Pasak Evagrijaus Pontiečio, žmoguje gyvenančias 3 pagrindinės aistras (kurias davė Dievas! ) dėl nuopuolio žmogus "apvertė":

1. Jei geisti turėtume Dievo ir dieviškų dalykų, mes geidžiame daiktų, geidžiame prikimšti savo pilvus ir t.t.

2. Agresyvioji, nirtulingo pykčio aistra, kuri duota mums, kad kovotume su blogiu, mūsų dažnai būna nukreipiama prieš kitą žmogų arba prieš save patį.

3. Aukštesnioji sielos galia, duota tik žmogui, yra kontempliuoti, regėti Dievą ir Jį garbinti. O dėl nuodėmės žmogus ima garbinti pats save.

Krikščioniškos askezės tikslas - atstatyti teisingą pusiausvyrą.