Baimė atlikti išpažintį

[Vaivorykste]

  Sveiki, turiu viena problemele...Jau nuo vaikystes labai bijau ( tiesiog paniskai) atlikti ispazinti, ir nesuprantu pati ar bijau to paties proceso ar kunigo. Kai nueinu nuo klausyklos po ispazinties rankos tiesiog dreba ir atrodo, kad sirdis issoks lauk . Kam nors buna taip kaip man ar panasiai, ar as viena tokia?

[Diak. Tomas M.]

Pamenu, kai reikėjo eiti pirmų išpažinčių, tai toks jausmas buvo, kaip kad eini pirmą kartą merginos pakviesti šokti

Man dažniausiai nemalonus jausmas būna, kai kažkokią didelę nuodėmę reikia išpažinti, ar kai tam pačiam kunigui reikia tą pačią nuodėmę 10 ar n-tajį kartą ir vėl pasakyti 

Stengiuosi vertinti tą, kaip teigiamą dalyką, kaip kažkokį sunkų apsivalymo procesą, nes juk kartais pagalvoji - gal dar geriau pasistengsiu, kad tik šią savaitę vėl nereikėtų gėdingai prisipažinti to pačio...

Bet kaip jau anksčiau diskutavome, nereikia nurašyti ir piktosios dvasios poveikio... blogis padarys viską, kad tik tave nuo išpažinties atitraukti. Mane taip buvo davarę su skrupulais, kad keletą metų visai išpažinties nėjau. Dabar suprantu, kad tragiška situacija buvo, bet tuomet niekas nepasiūlė geros literatūros, o ir dvasinės pagalbos tikslios nebuvo kam suteikti.

Tikriausiai, ką mes galime padaryti, tai širdyje pasiryžti: Dieve, aš noriu nusimesti nuodėmės vergystę, Tu tik man padėk! Ir paprašyti Švč. Mergelės Marijos, bei savo Angelo sargo pagalbos tomis sunkiomis akimirkomis, turėtų tikrai suveikti

[Silvija]

O galbūt yra ir konkreti priežastis, dėl ko taip yra? Pavyzdžiui, gal tave pirmą kartą kunigas išgąsdino barimu ar pan.? Žinau tokį atvejį, po kurio vaiką reikėjo dar ilgai psichologiškai "taisyt", kiek žinau padėjo pokalbiai su kunigais. Gal ir tau reiktų susipažinti su kokiu kunigu, kuris "nuimtų" tą įtampą?

[kukulis]

Man tai vienu momentu buvo problema, kad nuėjus išpažinties nieko nejausdavau ir atrodydavo kad išpažintis netikra. Nuo to laiko papildomą baimės jausmą visad vertinu teigiamai

[Vaivorykste]

Na tokio baisaus barimo ar isgazdinimo nera buve, gal beda tame, kad as nepasitikiu kunigais. Po to kai as kalbejau su vienu kunigu ir is jo isgirdau tokius zodzius ,,Viena mergina man per ispazinti sake ta ir ta ir t.t" aisku merginos vardo nesake, bet... Ir nuo tada dar labiau bijau ispazinties, nes atsirado dar ir nepasitikejimas 

[Vaivorykste]

O sioks toks baimes jausmas tikrai turi buti, pritariu 

[kukulis]

Na tie kunigai .. baisiai skirtingi. Pvz. mūsų parapijos klebonas. Visad viską nuo visų slepia, ir tas nervuoja... Niekam nieko nepasakoja, tik apie reikalus. O jei pats pradedi ką nors pasakoti, pradeda aiškint kad jam neįdomu, ir kad viską aš čia išsigalvoju. Žodžiu bendravimo malonumas su juo menkas.   Dabar kai pasakei pavyzdį apie tą šnekų kunigą, pradėjau suprasti kad šita mūsų klebono savybė, kuri atrodė kaip trūkumas, dabar pradeda atrodyti kaip privalumas. 

P.S.
Arba dar. Kažką tokio pasakai per išpažintį, kas atrodo labai svarbu, (bet čia kitas jau) nu galvoji apie tai ką nors pasakys; bet apie tai nei bum bum, o pradeda pamokyti apie kitką, kas neatrodė taip svarbu, ir tas šiek tiek nuvilia ... bet apsaugo nuo puikybės .  Žodžiu : yra gerai kai būna ne taip kaip tikiesi

P.P.S.
Eik išpažinties pas kitą kunigą ir tiek . Beje, kiek pamenu iš savo vaikystės/jaunystes - ėjimas išpažinties nežmoniškai sunkus dalykas. Vėliau kaip tik ieškai iššūkių, bet tuo pačiu ir surambėji ( kaip kad rašiau apie nieko nejautimą ).

[Pilgrim]

   Kovo 28–29 d. vyskupijų katedrose ir bažnyčiose ,,Susitaikymo su Dievu dienos" (akcija ,,24 valandos Viešpačiui")

Viešpats niekada nepavargsta atleisti.
Popiežius Pranciškus

Apie iniciatyvą ,,24 valandos Viešpačiui" Romoje >

KAUNO ARKIVYSKKUPIJA

     Kovo 28 d. 18 val. – 29 d. 18 val. Kauno arkikatedroje >

PANEVĖŽIO VYSKUPIJA

     Kovo 28 ir 29 d. 9–21 val. Panevėžio katedroje PDF

ŠIAULIŲ VYSKUPIJA

    Kovo 28 d. 18 val. – 29 d. 18 val. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje >

TELŠIŲ VYSKUPIJA

    Kovo 28 d. 18 val. – 29 d. 18 val. Telšių katedroje >

VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA

    Kovo 28 d. 18.30 val. – 29 d. 18.30 val. Vilniaus arkikatedroje >

http://katalikai.lt/index.php?id=7&nid=10418

[Giedrė]

Kunigai irgi žmonės, todėl manau, kad pasišneka apie penitentus (neminėdami jų pavardžių), čia panašiai kaip gydytojai mėgsta pašnekėti apie pacientus. Nematau tame kažko baisaus, kol išsaugoma išpažinties paslaptis. Be to. juk jie priima labai daug išpažinčių - žmogiškai neįmanoma atsiminti koks tiksliai žmogus ką tiksliai sakė, jei eilėje prie klausyklos buvo koks dešimt žmonių. Aš esu pasirinkus senuką tėvelį Antaną ir juo pasitikiu. Jis jau apie 85 metų, bet juo pasitikiu ir žinau, kad man nepasiūlys kokių modernistinių nesąmonių. Per išpažintį jis niekada nesibara, visada maloniai pasišnekam. Tiesiog reikia rasti "savo" kunigą ir neliks baimių.

[Augustas]

...Tiesiog reikia rasti "savo" kunigą ir neliks baimių.

Sutinku su Giedre. Reikėtų paieškoti tokio kunigo, kuriuo galėtum pasitikėti ir kuriam be baimės atliktum išpažintį. Galėtum ir Šv.Dvasios paprašyti, kad Tau tokį kunigą parodytų. 

[Vaivorykste]

LABAI aciu uz patarimus ir tikrai jais pasinaudosiu Reikia kazkaip nuvyti mintis pilnas visokiausiu baimiu.

[Diak. Tomas M.]

O čia apie panašius dalykus kunigai:


Kun. Arnoldas Valkauskas - "Atsakomybės prisiėmimas"