Apie Komunijos davimą išsiskyrusiems ir vėl be Bažnyčios palaiminimo vedusiems žmonėms

[Silvija]

Dievo Žodis yra labai gilus, kartais tiesiog neaprėpiamas, todėl mes negalime jį aiškinti vien tik pagal savo supratimą, nes taip kilo daug klaidų. Tokiu būdu mes žiūrime, kaip Šv. Raštą suprato šventieji vyrai ir moterys, ypatingai artimai bendravę su Dievu ir iš kurių patirčių yra sudarytas bendras Bažnyčios mokymas.

Rodos, tie šventieji vyrai ir moterys gyveno kažkada seniai seniai ir daugiau tokių nebebus... va pats, Tomai, labai gražiai komentuoji šv. Jono Krikštytojo temą.

Man šiandien klausantis evangelijos irgi kilo mintis, atliepianti vakar dienos diskusiją

Anuo metu Jėzus ėjo šeštadienį per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti.
    Tai pamatę, fariziejai jam sakė: ,,Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas šeštadienį draudžiama".
    Jis atsakė: ,,Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.
    Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog šeštadienį kunigai šventovėje pažeidžia šeštadienio poilsį ir nenusikalsta? Todėl sakau jums: čia daugiau negu šventykla!
    Jeigu žinotumėte, ką reiškia 'aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos', nebūtumėte pasmerkę nekaltų. Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats".


Ėjimas kartu su Jėzumi per brandų javų lauką - paskutinieji laikai.
Alkis duonos - troškulys Eucharistijos.
Išimtis, kurią Mokytojas daro mokiniams labai primena išimtis, apie kurias kalba pop. Pranciškus. Argi jis negali kaip Jėzaus vietininkas žemėje, Šventosios Dvasios vedamas, leisti sau tokias išimtis daryti? Iš pasigailėjimo, ne aukai.