Kaip "praskiedžiamas" katalikų moralinis mokymas - pavyzdys iš LT

[Diak. Tomas M.]

Į tradicinį katalikų tikėjimą linkę kunigai atvirai kalba, kad daugelis problemų Bažnyčioje atsirado dėl to, jog ganytojai apleido moralinį mokymą. To pasekoje žmonės vis mažiau girdi apie moralę iš sakyklų ir vis mažiau supranta kas yra gerai, o kas yra blogai. Šiandieniniai ganytojai vardan populiarumo ir noro įtikti pasauliečiams, pamiršta tiesioginę savo pareigą. Moralinis mokymas tampa rudimentinis, atskiestas, tuo pačiu tampa atskiestas ir tikėjimas, o atskiesta "druska" nėra tokia veiksminga... Užtikau gerą to pavyzdį Lietuvoje.

Prieš kelias dienas buvo pirmasis Švč. Jėzaus Širdies penktadienis, kurio metu skaitant anglišką Švč. Jėzaus Širdies atsilyginimo (permaldavimo) maldą, man įsiminė viena vieta, todėl nusprendžiau paieškoti lietuviško šios maldos varianto. Cituoju vieną maldos stulpelį iš katalikai.lt , t.y. oficialios Lietuvos RKB svetainės:

Atsimindami, kad ir mes patys kartais esame panašiai pasielgę, labai gailimės ir susigraudinę prašome, kad pirmiausia būtum mums gailestingas. Mes trokštame ir esame pasiryžę atsilyginti tiek už savo nusižengimus, tiek ir už kitų, kurie toli nuklydę nuo išganymo kelio, arba visiškai nenori Tavęs pripažinti savo ganytoju ir vadu, arba užmiršę krikšto pažadus, nebeklauso maloniųjų Tavo įsakymų. Už visas tas smerktinas nedorybes, mes norime atsilyginti ir kiekvieną jų atitaisyti.

Nustebau, nes malda, lyginant su angliška versija, man pasirodė nepilna  nusprendžiau patikrinti kitus lietuviškus šaltinius ir štai randu pilną stulpelio variantą, kuris tuoj po žodžio "atitaisyti" yra pratęsiamas:

atitaisyti: elgesio ir aprangos nepadorumą ir begėdiškumą, nekaltų sielų sugadinimui paruoštas žabangas, šventų dienų nesilaikymą, keiksmus ir piktžodžiavimus, taikomus Tau ir Tavo šventiesiems, šmeižimus prieš Tavo Vietininką ir kunigų luomą, dieviškosios meilės Sakramento apleidimą ir jo niekinimą baisiomis šventvagystėmis, galiausiai viešuosius nusikaltimus tautų, kurios priešinasi Tavo įsteigtos Bažnyčios teisėms ir mokymui.

O juk kiekvieną kartą skaitant maldą, žmonės tikrai galėtų susimąstyti apie tuos konkrečius dalykus... kas yra sutaupoma? 30 sekundžių laiko? 

Čia galite rasti pilną Švč. Jėzaus Širdies atsilyginimo (permaldavimo) maldą.

[kukulis]

Kažkaip ta antroji dalis baisiai prieštarauja liberalios visuomenės nuostatoms... tiesiog kiekvienas teiginys

[sparnai]

Dar keista kad nedorybiu taisytinu sarasas prasideda nuo tokio dalyko kaip apranga. Bendrai tame sakinyje man toks jausmas kad nepakabinta esme. Kodel nekalbama apie nemeile Dievui, saves i pirma vieta statyma ir panasaus gylio dalykus?  Juk visi kiti dalykai kyla is to, ar as klystu?

[Diak. Tomas M.]

Tavo paminėtos nedorybės-nuodėmės gali būti atpažintos tik tų žmonių, kurie jau dirba dvasinį darbą - stengiasi tobulinti savo sielą. Tačiau paprastiems žmonėms, kurie ateina į bažnyčia porą kartų per metus, reikia labai paprasto, kasdieninio, realaus ar net banalaus paaiškinimo, kas yra negerai jo gyvenime ir manau čia paminėtos nuodėmės liečia didžiąją daugumą žmonių.

Juk sakykime, jei žmogus susipranta ir pradeda atkreipti dėmesį, ką rengiasi, ar jo išvaizda yra dorovinga, tai juk didelis pasiekimas būtų, nes žmogus realiai kiekvieną dieną pradėtų gyventi Dievo akivaizdoje, o tokio poslinkio dėka Dievas dar labiau tą žmogų tobulintų malonės veikimu.

[kukulis]

Man tai tas Tomo įdėtas pratęsimas kaip tik dvelktelėjo radikalumu, kurio žiauriai trūksta šiais laikais ...
O jo tikrai reikia, nes visuomenė kažkokia ištežusi ir net nebandyk aiškinti kaip rengtis ar kad ko nors reiktų atsisakyti - tuoj apskelbs fanatikais iš viduramžių

O kad patys netaptume smerkėjais ir "teisuoliais", tai turbūt reiktų mums pritaikyti sau šiuos apaštalo Pauliaus žodžius:

[1 Kor 4]

1 Tegul žmonės laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo slėpinių tvarkytojais.[i1] 2 O iš tvarkytojų belieka reikalauti, kad būtų patikimi. 3 Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Nė aš pats savęs neteisiu. 4 Nors nesijaučiu kaltas, bet dėl to aš dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats. 5 Tad neteiskite ko nors prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tuomet kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.

[...]

9 Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskučiausią vietą, tarsi nuteistiesiems myriop. Mes pasidarėme reginys pasauliui, angelams ir žmonėms.[i3] 10 Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekais laikomi. 11 Iki šios valandos badaujame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, esame be pastogės 12 ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame, 13 piktžodžiaujami maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis.

[sparnai]

Del radikalumo sutinku, bet del Tomo pasakymo apie "paprastus zmones" man kyla tokiu abejoniu, kad tas paprastas saraselis nepadetu zmogui susimastyti o tik sukeltu pasipriesinima. Pamenu savo pacios patirti. mano natura deja yra tokia, kad man paprasto atsakymo - taip turi buti nes as taip pasakiau, niekada nepakako. kaip ir su santuokine skaistybe. Kodel jos nesilaikymas yra blogai? NEI VIENO PAAISKINIMO negavau reikiamu laiku, o suprasti visa teko is patirties. Taip ir cia man asmeniskai atrodo tinkamiau kalbeti apie esme, nei pateikti sarasus. Juk jei ju ir laikomasi, tas nebutinai reiskia sveika sirdies pozicija, o nemaza tikimybe kad kaip tik veda i fariziejiskuma.

[sparnai]

Ne santuokine o IKI santuokine skaistybe, pataisymas

[kukulis]

Del radikalumo sutinku, bet del Tomo pasakymo apie "paprastus zmones" man kyla tokiu abejoniu, kad tas paprastas saraselis nepadetu zmogui susimastyti o tik sukeltu pasipriesinima. Pamenu savo pacios patirti. mano natura deja yra tokia, kad man paprasto atsakymo - taip turi buti nes as taip pasakiau, niekada nepakako. kaip ir su santuokine skaistybe. Kodel jos nesilaikymas yra blogai? NEI VIENO PAAISKINIMO negavau reikiamu laiku, o suprasti visa teko is patirties. Taip ir cia man asmeniskai atrodo tinkamiau kalbeti apie esme, nei pateikti sarasus. Juk jei ju ir laikomasi, tas nebutinai reiskia sveika sirdies pozicija, o nemaza tikimybe kad kaip tik veda i fariziejiskuma.

Tu teisi.
Tačiau čia yra malda. Taip kaip liturgija yra daugiau negu mes suprantame, taip ir maldoje, šiuo atveju yra užkoduota daugiau, negu eilinis žmogus gali suprasti. Toliau jau atsakomybė gula ant kunigo, kai tas nesuprantantis žmogus ateina pas jį ir prašo paaiškinimo. Va čia va, ir atsiranda galimybė pasireikšti kunigo ir gerosioms ir blogosioms savybėms; jei jis bus fariziejus, jis atstums tą žmogų arba padarys iš jo fariziejų kaip ir jis pats; o jeigu kunigas pasitaikys nuolankus ir apsiskaitęs, tai pritrauks žmogų gražiu paaiškinimu.

Gali būti, kaip rašo Tomas, bandydami apsisaugoti nuo galimų blogų atvejų ir išmeta tuos radikalius žodžius iš maldų ir jas "praskiedžia" . Bet ar taip tikrai reikia daryti? Bijodamas rizikos, po to uždarai kelią ir Dievo malonei ...

[sparnai]

Del to kad tai malda o ne katekizmo punktai, labai teisingai. Tai tikrai svarbu. O del praskiedimo ir baimes rizikuot, manau kad yra ir kiti variantai, ne tik sakyti tas eilutes ar nesakyti, bet galim mastyti laisvai  ir galvoti, koks variantas mums atrodytu trokstamesnis. Gal tiesiog teisinga isivardinti, ko jauciam siuo metu esant trukuma, kaip Tomas sake - moralinio mokymo ir jo aiskinimo. Su tuo as tikrai sutinku, kol kas padetis apverktina. Gal reiketu kelti klausima apie paciu pamatiniu moraliniu vertybiu priminima, grizti prie paciu pamatu, nes tai kas siuo metu vyksta, visas moralinis reliatyvizmas neleidzia kalbeti apie tolesnius dalykus, kol nebus atstatytos pamatines, principines morales savokos.

[Pilgrim]

maldoje, šiuo atveju yra užkoduota daugiau

būsiu eretiku ... maldoje nėra nieko užkoduota, absoliučiai nieko 

trūkumą ... moralinio mokymo ir jo aiskinimo

sutinku atsidurti ant laužo  bet nėra to trūkumo, problema kitame. Problema tame, kad norim viską gauti sukramtyta. Norim, kad viskas būtų atnešta ir pateikta. Klausimas o ką padariau aš pats ? Ar žengiau žingsnį ? Literatūros yra, tik smulkmena, ją reikia skaityti. Kokią paskutinę dvasinę, teologinę knygą perskaičiau ... Yra maldos grupės, yra programos kurios vyksta. Tik smulkmena iki jų reikia ateiti. Kokioje dvasingumo programoje sudalyvavau, kada paskutinį buvau kokiame dvasingame renginyje ? Tik nereikia sakyti nevyksta ... Atsinaujinimo dienos, susitikimai kavinėse su kunigais ir t. t. Informacijos trūkumas kur ir kada vyksta ? Jei skaitome tik lrytas.lt ar delfi.lt tada sutinku taip ... bet yra bernardinai.lt ar katalikai.lt . Didžiausias kliuvinys ne kitas, ne šalia, bet tas kurį rytais matome veidrodyje

[kukulis]

[...] Problema tame, kad norim viską gauti sukramtyta. Norim, kad viskas būtų atnešta ir pateikta. [...]

Manau kad daugelis net nieko nenori, todėl tokios maldos gal sukeltų šoką, prikeltų iš snaudulio tuos, kurie net nieko nenori ...
T.y. ši malda būtų nukreipta ne vien į užsiangažavusiųjų dėmesį, bet ir kitų, kurie, gal būt kada nors užklys į bažnyčią

O ar maldos žodžiuose slypi kažkas daugiau, negu iš pirmo žvilgsnio galime pamatyti, jau ne man spręsti, bet, manau, kad nėra viskas taip plokščia, kaip tu Piligrimai, parašei