Pasauliečių misija šiuolaikinėje Bažnyčioje

[Augustas]

Tik vienas niuansas, kad apaštalas Paulius pagonių atversti į krikščionybę nebandė. Jis tiesiog skelbė krikščionybę pagonių tautoms...

Manau tai yra žodžių žaismas, nes kad ši mintis turėtų svorį, reikėtų tiksliai apibrėžti kokie veiksmai (ne)atitinka vieną ar kitą elgesį, nes tai, kas tau yra skelbti, kitam gali būti noras atversti.

Aš tik iš anksčiau skaitęs, jei žmogus trokšta kitų žmonių atsivertimo (a.k.a. jų sielų išgelbėjimo), tas troškimas yra viena didžiausių vertybių Dievo akyse. Tad jei Šv. Apaštalas Paulius skelbė Evangeliją, trokšdamas, kad kuo daugiau žmonių išpažintų Jėzų Dievu, ar jis tik skelbė, ar ir norėjo atversti tuos žmones?

Čia ir yra tas niuansas - norėti, kad žmonės atsiverstų, ir norėti atversti žmones. Koks yra skirtumas tarp šių pasakymų?  Manau, kad apaštalas Paulius troško jų atsivertimo. Žinoma, galima sakyti, kad tai tarsi tas pats, kad vartoji tuos žodžius kaip sinonimus, nors iš tikrųjų tie žodžiai nėra sinonimai.

[kukulis]

Norėčiau panagrinėti Evangelijos skelbimo filosofinį niuansą.

Nesu garantuotas ar tinkamą temą pasirinkau. Atsimenu nagrinėjome klausimą: ar mūsų Dievas, į kurį tikime yra Platono arba kitų filosofų Dievas, ar tai yra Abraomo, Izaoko, Jokūbo  Dievas.

Kodėl prisiminiau šitą klausimą? Nes filosofinis Dievas, kurį galima nagrinėti, įrodyti, paneigti (?) ir t.t. gal tėra mūsų fantazijos rezultatas, o Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas yra tas, kuris realiai veikia istorijoje. Aš bandžiau diskutuoti su žmonėmis, kurie domėdamiesi manęs klausė apie mano tikėjimą ir pradėjau ne nuo to galo - pradėjau filosofuoti. Kadangi teko bendrauti su žmonėmis, kurie filosofijoje turi daugiau žinių nei aš ir kurie pradėjo cituotis įvairius autorius, minėti įvairius terminus, kurių aš nesupratau ir kurių aš nežinojau, gavosi taip, kad nebeturėjau ką pasakyti.

Tada pradėjau galvoti, o kaip man perteikti savo tikėjimą taip, kad būtų pasakyta visa esmė.

Galiausiai priėjau sau pakankamą atsakymą: "aš tikiu į Jėzų Kristų".

Kodėl anksčiau vengiau šito atsakymo? Dėl to, kad po šito, dažniausiai viskas užsibaigia.... Kodėl taip įvyksta, atskiras klausimas ir atskira diskusija.

[kukulis]

P.S.
Bet būtų įdomu panagrinėti šį klausimą: kodėl vengiame, kalbėdami su žmonėmis, ištarti Jėzaus Kristaus vardą?

[Silvija]

Gal kad patys iki galo nesam įtikėję? Arba kad nenorime mesti Perlo kur pakliuvo? Vienas iš dviejų.

[kukulis]

O gal kas esate susidūrę daugiau su tokia situacija, ir kas tuomet būna, kai pamini Jėzaus Kristaus vardą?
Ar žmogus su kuriuo kalbi nutyla, ar pradeda ko nors klausinėti?

[Kaštonas]

Na, esu susidūręs šiek tiek.

Aš gal geriau SAVO(nuomonę sau) išvada pasakysiu užuot filosofavęs.
Kol pašnekovas nebus gilioj šiknoj gali koki nori vardą ir Vardą sakyti.


Vienas iš naujausių tekstų:
"Pagaliau vyras, susitaręs su klebonu, mus sutuokė, bet sugadino visą ceremoniją... Pamokslo metu mums pasakojo apie materialius dalykus ir t.t., bet visa tai nebeturėjo prasmės, kai viskas vyko, atrodo, dėl pinigų... Iškilo klausimas: ar žmonės, kurie negali aukoti šimtų eurų bažnyčiai, negali priimti santuokos sakramento? Mes būtume davę ir daugiau, bet tiesiog prieš tai kunigas mums sakė, kad auka prasideda nuo 30 eurų, o mes įdėjome 80 eurų – manėme, užteks.

http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/jaunieji-vestuviu-diena-prisimena-su-skauduliu-kaltina-klebona-sugadinus-ceremonija.d?id=72291280

Ty kur centras?!

[Donatas]

Neblogas straipsniukas, juk jei pinigus sumoki, daugiau nieko ir nereikia 

[Augustas]

P.S.
Bet būtų įdomu panagrinėti šį klausimą: kodėl vengiame, kalbėdami su žmonėmis, ištarti Jėzaus Kristaus vardą?

Aš asmeniškai nevengiu minėti Jėzaus Kristaus, bet jei matau, kad žmogus iki to nepriaugo, tai neminiu, nors tą, kad esu krikščionis-katalikas, jam be abejo, pasakau.

[Kaštonas]

Iš mano patirties tai sunkiausia kalbėtis su katalikais :DDD
Nieko asmeniško Augustai.
Norėjau pajuokauti. Pasidalinti.

Vakar teko, turėjau pokalbį su pora. Abu praktikuojantys katalikai/ Taip prisistato.
Mišias lanko "rusį", eucharistiją aukoją kažkoks bičas prieš tai kažką pasiuntęs i maksimą obuolių sulčių ir duonos. Mokslo apie dievą ruošiasi mokintis už taškus, kuriuos galima įsigyti už eurus. Mokykla, atokiau ...
Nu ...

[kukulis]

Katalikais dabar vadina save nauja sekta, naudodami vertimą "catolicos" reiškiantį "visuotinis". Vadinasi jie yra visuotiniai krikščionys, nepriklausantys nei vienai denominacijai.

Taip pat yra tekę susidurti su atveju, kai katalikais save vadino kažkokia sekta pusiau jehovos liudytojai.

Todėl ne visi kurie save vadina katalikais, tokie yra iš tikrųjų.

--

Grįžtant prie temos. Kaip manote, kodėl kartais Jėzaus Kristaus vardas sukelia nepatogumo pojūtį?

[Kaštonas]

"kodėl kartais"

" Reikškite savo emocinius išgyvenimus ,,aš" teiginiais, o ne ,,tu" teiginiais."
"BAIMĖ praneša apie realų arba įsivaizduojamą pavojų, sumobilizuoja veiksmui arba, atvirkščiai, sustingdo, kol svarstom, kaip geriau pasielgti."
http://www.asirpsichologija.lt/index.php?id=304&category=4

Jei pats atsakysi į savo klausymą "kartais " žinosi kitų atsakymus.



"Nes imame įtarti, kad būtent dvasinėje erdvėje rasime atsakymus, kurių neberandame penkių pojūčių pasaulyje, kad čia išmoksime mylėti, rasime saugumą. Deja, žmonės retai kada ryžtasi rimtai kelionei savo paties dvasingumo link, tarsi ir ieško, ir nori, bet kartu ir bijo rasti. Net ir jausdamas rimtą vidinį alkį dvasingumui, dažnas bando jį nuslopinti tik šen bei ten pasmalsaudamas. Kažką išgirsta, kažką išbando... Pasklaido literatūrą, pasiklauso, kaip ten kitiems ,,keistuoliams" sekasi. Gal dar kokį praktinį dalykėlį iš dvasinės srities integruoja į savo buitį: pasilanksto ..."

http://www.delfi.lt/gyvenimas/karjera/kad-dvasine-kelione-netaptu-dvasinemis-klejonemis.d?id=71724008

visas str:
http://www.gyvojipsichologija.lt/kad-dvasine-kelione-netaptu-dvasinemis-klejonemis-i-dalis/


Maždaug nuo 6 min:
http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/63712-2016-09-05-09-00-katecheze.html


"Nepatogumo pojūtis" "kartais" yra elementari baimė.

[kukulis]

Bet prie vienų žmonių aš visai nejaučiu jokio nepatogumo, o prie  kitų jaučiu.

Be to, dažnai taip atsitinka, kad kai pasakai Jėzus Kristus, toliau jau esi ignoruojamas.

[Kaštonas]

"Bet prie vienų žmonių aš visai nejaučiu jokio nepatogumo, o prie  kitų jaučiu."
Vakar atsakiau. (Liepos 26, 2015, 12:25:17 »)
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1164.msg20891/topicseen.html#msg20891


"Be to, dažnai taip atsitinka, kad kai pasakai Jėzus Kristus, toliau jau esi ignoruojamas."
Normalu.
Tavęs turėtu nenustebinti, jei kita karta "galvon gausi" už tokį pasakymą.
Mandagus pašnekovas pasitaikė.

[Silvija]

"kodėl kartais"


"Nepatogumo pojūtis" "kartais" yra elementari baimė.

Nereikia imti į kabutes, nes tai tikrai ne visada baimė. Kartais tai - didelė išmintis. Įsakymo Netark Dievo vardo be reikalo įvykdymas.

Ir gal galėtum paaiškinti, kam pakėlei tą sąžinės sąskaitą?

[Kaštonas]

"Nereikia imti į kabutes, nes tai tikrai ne visada baimė. " į kabutes įdėjau "kartais" todėl, kad aš nežinau kas turima Kukulio galvoje. Lygiai taip pat sutinku su teiginiu, kad tai ne visada baimė. (pvz gali būti pyktis) Taip pat, gali būti, net esant Bažnyčioje prie altoriaus Vardas visiškai nieko nereiškia. Pvz paėmiau iš "delfio" (realiau, kad "nepatogumo jaus" ne todėl, kad įtakoja Vardas, bet todėl, kad kažkas bando įteigti kas visai neįdomu = pyktis). Nėra vieno atsakymo čia ir dabar  kodėl JAM, Ir ttt

"Kartais tai - didelė išmintis. " Išmintis nėra jausmas. Kukulis kalba apie JAUSMĄ. Taip pat, kartais tai painiojamasis su "Viešpaties baime" -kiek daug Jis dėl manęs padarė ir kiek aš mažai dėl Jo...


"Ir gal galėtum paaiškinti, kam pakėlei tą sąžinės sąskaitą?"
Galiu pabandyti.
Pvz kai kalbuosi su Silvija, kai kalbuosi su Piligrimu, kai kalbuosi su Kaštonu nors ir tais pačiais žodžiais manyje kyla skirtingos reakcijos. Arba. Nepaisant su kuo kalbuosi prie ištarto žodžio manyje kyla reakcija.
Ty tas įrankis puiki priemonė "išsiaiškinti", "kodėl kartais"

[Silvija]

Aiškumas  Kodėl klausiau? Nes tame Kukulio klausime nereiktų ieškoti kaltės (sąžinės sąskaita kažkodėl priminė būtent tai). Manau, Dievas taip augina savo vaikus - duodamas pajusti, kad Jo vardas šventas.

[Kaštonas]

"Nes tame Kukulio klausime nereiktų ieškoti kaltės (sąžinės sąskaita kažkodėl priminė būtent tai)"

"sąžinės sąskaita" ir  apie tai , kodėl tau "priminė būtent tai". O aš Kukulio klausime neieškojau kaltės.

[vida]

Kai paskaitai apie šventuosius, įkvepia jų elgesys. Šiandien skaičiau apie motiną Teresę. Moteris spjovė jai į veidą, ji nusišypsojo, kartu esantias dvasininkas labai suglumo. Paklausė, kaip tu gali šypsotis apspjauta? Ji atsakė- spjovė ne į mane , spjovė į Jėzų.
Išlaikyti ramybę dėl ištarto Jėzaus vardo galime tik Jo padedami. Pačių pastangos bereikšmės. Matyt, tą nepatogumo jausmą dėl Jėzaus vardo turime išgyventi ir bet kokį negatyvą priimti su dėkingumu. Gera patarinėti

[Kaštonas]

Prašom:
Lk:21:17   Būsite visų nekenčiami dėl mano vardo.

[Kaštonas]

Iš mano užrašų:

"ATVEJO  ANALIZĖ

Sekanti ištrauka paimta iš šv. Augustino Išpažinimų 8 kn., 7 sk. Pasakojamas  įvykis  prieš Augustino atsivertimą. Iki to laiko Augustinas jau buvo studijavęs filosofiją, _religiją ir  suradęs, kad krikščionių tikėjimas turi prasmę. Ištrauka apibūdina Augustino vidinę patirti, klausantis Ponticiano pasakojimo apie dviejų jo jaunų draugų atsivertimą.

,,Taip tad aš graužiaus ir gėdijaus, kai Poncianas tai pasakojo. Baigęs pasakoti ir atlikęs reikalą, dėl kurio buvo atėjęs, jis išėjo, ir tuomet ko aš nepasakiau sau? Kokiais minčių kirčiais neplakiau savo sielos, kad sektų paskui mane, bemėginantį eiti paskui Tave? Ir priešinosi, ir atsisakinėjo, ir nesiteisino. Sunaikinti buvo ir paveikti visi argumentai; bebuvo likęs nebylus šiurpas, ir tartum mirties bijojo siela atkristi nuo savo įpročio, kuriuo mirtinai sirgo."

Paaiškinkite dvasių veikimą "

Šaltinio nenurodysiu.