Modernizmas Katalikų Bažnyčioje - kad kovoti su tuo, reikia susipažinti

[Pilgrim]

Mąstymas skatina vertinti, kur atsiranda vertinimas ten yra meilė iš išskaičiavimo, kuri lygi 
o ar būna taip kad nemąstai 

[kukulis]

Aš manau, kad mąstyti reikia, bet nereikia savo proto iškelti į pirmą vietą. Nes jeigu taip padarai, tai čia pat ir nusimąstai   Nes kai atsiranda puikybė, tai ji uždengia proto "akis" ir žmogus tampa nesavikritiškas savo klaidų atžvilgiu, pradeda mąstyti visokias nesąmones ... kaip pvz. modernizmo erezijos atveju.

[Diak. Tomas M.]

Verta susipažinti su Pop. Pijaus IX dokumentu: Klaidų santrauka (Syllabus Errorum, 1864), kuris trumpai aprašo populiariausias erezijų ir kitokių nuklydimų formas.

[kukulis]

Gal ne visai į temą.

Straipsnis delfyje apie propagandą ir reliatyvizmą. http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/m-parciauskas-didzioji-sumaistis-vakarai-patys-iteike-rusijai-ginkla.d?id=68386524

Pagalvojau kad labai susiję, nes aprašoma post modernistinės civilizacijos situacija.

[Diak. Tomas M.]

Prof. Vytauto Radžvilo paskaita, kaip modernizmas įtakoja šeimos ateitį:

,,Ar šeimos, kaip pagrindinės visuomenės ląstelės išlikimui, šiandien pakanka gražiai krikščioniškai gyventi, o gal esame atsakingi už socialinio ir politinio šeimos statusų išsaugojimą viešojoje erdvėje? Apie ribotą toleranciją krikščionims ir šeimos vietą moderniame pasaulyje".

Šiandien permečiau akimis straipsnių seriją apie Šv. Mišių liturgijos istoriją (1, 2), aprašytą brolio Luko Skroblo OSB. Vienoje vietoje jis kalba apie tai, kaip naujoji Liturgija patobulino Komunijos apeigas:

"Naujosiose apeigose pasirengimas Komunijai pertvarkytas pašalinant apeigų raizgalynę..." - ikonoklastams bažnyčiose esantis menas tikriausiai irgi atrodė, kaip kažkas "per daug".

Keista, atrodo, kad autorius nejaučia dalyko, apie kurį rašo svorio. Tūkstančių metų ir šimtų šventųjų patirtys, kurios įtakojo Šv. Mišių Rito kūrimą, broliui Lukui yra "raizgalynė". Puikybė kerta stipriai ir negailestingai... Modernizmo dvasia taip ir veikia. Ir rašau čia ne apie tai, ar naujos apeigos yra kažkas "geriau" ar ne, bet apie patį žmogaus požiūrį į šventus dalykus, kurie yra kilometras virš jo mažos galvelės...

[Pilgrim]

Liturgija tam tikra prasme yra pasakojimas. Todėl dalyvavimas liturgijoje yra bendruomeniškas ir asmeniškas pasakojimo skaitymas. Ar galime atėję į bažnyčią ir joje pasidairę perskaityti kas parašyta pvz. kokie svarbiausi tos bažnyčios atlaidai, koks bažnyčios titulas ir šventasis globėjas, kokie tikėjimo istorijos momentai yra gerbiami toje bendruomenėje, apskritai kurie Šv. Rašto pasakojimai "užrašyti" toje erdvėje.
Šv. Mišių ritas taip pat pasakoja. Vaizdingai kalbant tas pasakojimas turi savo žodžius, sakinius. Mes rašydami tekstą kartais keičiame žodžius, sakinius tačiau paliekame tą patį turinį. "Raizgalinė" dažnai kyla kai tekstas nustoja kalbėti, kai jis tampa nežinoma kalba. Todėl dažnai mūsų bažnyčių erdvė tampa minimalistinė, nes elementariai nemokame "liturgijos kalbos".
Kuomet neperskaitome liturgijos pasakojimo, dažnai veliamės į ginčą apie jį ir čia esame tobulais žmonėmis - siekiame būti teisūs.

[kukulis]

Gal būt apie tą raizgalynę kai kalbėjo, tai tebuvo išsireiškimas tekste, o ne esminis teksto motyvas. Todėl net ir šiuo atveju atpažįstant puikybę, vis dėl to tai nebūtų traktuojama kaip esminė žmogaus savybė, kai aptariame apie jo požiūrį į liturgiją ir apskritai.

Nėra nei vieno tobulo.

[Silvija]

Išsamus tekstas:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-08-19-romos-misiu-istorija-29-atnaujinta-ordo-missae-gincai-ir-atskilimas/134063

[Sigitas]

... naujoji Liturgija patobulino Komunijos apeigas ...

Man keista, jog dabartinę liturgiją, o konkrečiai kai kunigas aukoja Mišias matydamas susirinkusią bažnyčią veidas į veidą, vadina naująja. Gi taip elgėsi Kristus, taip elgėsi apaštalai ir jų pirmieji įpėdiniai. Pasižiūrėkime į tradicinius paveikslus su paskutinės vakarienės vaizdavimu.

Nėra perskyros tarp kunigo ir bažnyčios! Kristus - kunigas žvelgia į žmones, ne į kažkokią ten blizgamokais papuoštą sieną ar altorių. Kas yra svarbiau? žmonės ar meno dirbiniai? Taigi, kai kunigas aukoja Mišių auką nusigrežęs nuo susirinkusios bažnyčios, tai tas yra nauja liturgija, o kai atsigrežęs į žmones - sena. 

[Varlė keliauninkė]

Tradiciniai paveikslai tikrai ne rodiklis. Prie Jezaus baznycios kaip tokios dar nebuvo.
Silvijos pateiktame tekste raso, kad II Vatikano dokumentai nurode palikti abejas Misiu formas. Taciau to neatsitiko, matyt bijota, kad zmones sunkiai rinksis nauja tvarka, matyt skubeta. O turejo buti laisvas pasirinkimas, juk tai tik forma.

Dar toks pastebejimas - autobuso vairuotojas :-) Kazi kodel jis sedi nugara i keleivius? :-)

[Giedrė]

Tam ir paliktos abi formos, kad būtų pasirinkimas tiktintiesiems. Juk net Kaune būna senojo rito pamaldų.  Man malonesnė - nauja forma, o kitam - senoji. Kiekvienas renkasi, kas arčiau širdies.

[Diak. Tomas M.]

Susijusi tema: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1041.msg16994.html#msg16994

[Diak. Tomas M.]

Įdomi įžvalga:

Tikrieji Jėzaus Kristaus sekėjai nepriklauso nei neofariziejų, nei neosadukiejų stovykloms, kurios abi yra modernistinės. Jie priklauso šv. Jono Krikštytojo, kuris pamokslavo dvasinėje savo laikų dykumoje, mokyklai. Krikštytojas, kai smerkė fariziejus ir sadukiejus, pavadindamas juos ,,angių išperomis" (Mt 3, 7), ir kai perspėjo Erodą Antipą dėl jo svetimavimo, nebuvo kietos širdies – jo motyvas buvo meilė Dievui ir sieloms. Veidmainiai ir kietaširdžiai buvo Erodo patarėjai, teigę, kad neatgailaujančio nusidėjėlio Erodo būklę galima sutaikyti su Rašto mokymu. Erodas nužudė Krikštytoją, kad nutildytų tiesos balsą, bet Pirmtako balsas vis dar tebeskamba ir po dvidešimties šimtmečių."

Roberto de Mattei. Mūsų laikų fariziejai ir sadukiejai