Tarnavimas karinėje tarnyboje. Ar tai krikščioniška?

[Giedrė]

Yra ir daugiau svarstymų:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-25-teisingas-karas-ir-artimo-meile/127815

Karinga krikščionių retorika neretai trikdo. Kita vertus, sąvokos ,,karžygys", ,,kova" yra iššūkis suglebimui ir abejingumui, kai krikščionybė paverčiama teoriniais postringavimais. Labai dažnai krikščionių šnekos apie tai, jog dera dar palaukti, jog nėra reikalo kištis į sudėtingų politinių problemų sprendimą, yra ne romumo ar taikdarystės, bet egoistiško bailumo ženklas.

Galima rasti ir daugiau, bet tiesiog nematau reikalo apkrauti. Galų gale, kiekvienas liksime prie savo nuomonės.

[Varlė keliauninkė]

Katekizmo tekstai labai jau panašūs į teisinius dokumentusar sutartis, surašytus gremėzdiškais kilometriniais sakiniais, kuriuos suprasti reikia trijų aukštųjų.. Mane nuo jų purto tiesiogine prasme
Kad ir iš Donato pacituoto katekizmo punkto: pvz kas tai yra net ir silpniesiems prieinamos priemonės ?

Beje, iš vieno žydo girdėjau, kad Izraelio armijoje (vienintelėje pasaulyje) galioja taisyklė, kuri leidžia kareiviui nevykdyti įsakymo, jeigu tai nesuderinama su jo moraliniais ir religiniais principais. Bet deja internete nepavyko rasti, kas patvirtintų jo žodžius..

[kukulis]

Giedre, šiaip tai tu teisi, bet žmonės skirtingi, ir kiekvienas į tą patį klausimą turi savo požiūrio tašką, ypač kai klausimas liečia asmeniškai.
Aš nors rašiau, kad nenorėčiau šauti į žmogų, bet karo atveju eičiau į  kariuomenę; blogiausiu atveju, kaip rašė Kaštonas į išminuotojų būrį. Todėl nenoriu lyginti su holokaustu, o bandau tik prieiti prie situacijos kai reikėtų imti ginklą į ranką ir atlikti konkrečius veiksmus.
Ir su kitais turbūt panašiai. Ne tiek klausimas reikia ar nereikia ginti Lietuvą, bet kaip aš asmeniškai dalyvaučiau gynime.

O tema tai juk nuo kitko prasidėjo.
Mano nuomone, kareivis eina į karą mirti... T.y. turi būti susitaikęs su mintimi, kad jis ten žus. O tam reikalingas krikščioniškas požiūris - būtent, kad su mirtimi dar ne viskas pasibaigia.

[Donatas]

Giedre, ačiū už nuorodą - tikrai yra įdomių minčių. Taip pat sutinku su tuo kad "Labai dažnai krikščionių šnekos apie tai, jog dera dar palaukti, jog nėra reikalo kištis į sudėtingų politinių problemų sprendimą, yra ne romumo ar taikdarystės, bet egoistiško bailumo ženklas." Tačiau yra didelis skirtumas tarp nesikišimo ar teisybės nesakymo ir tarp nematymo prasmės žudyti kitaip manantį, ar suklaidintą.

Dėl katekizmo sutinku -  ne veltui per Marijos radiją vieną punktą vos ne valandą nagrinėja. 

O pabaigai išvis paprastai:

Mt 5, 38–42 ,,Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk".
Jėzus bylojo savo mokiniams:
,,Jūs este girdėję, jog buvo pasakyta: 'Akis už akį' ir 'dantis už dantį'. O aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui, bet, jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo palaidinę, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk".

Aišku tai visiškai utopiškai skamba žmogui prigąsdintam karu ir smurtu. Gerai atsimenu kai vaikystėje pakliuvęs į konfliktinę situaciją nesibodėdavau pirmas trenkti kitam į nosį;  smarkiai supykus tai yra "natūralu". Aišku po to pats nesuprasdavau kodėl taip padariau. Tačiau susivaldyti ir nusileisti yra žymiai sunkiau.

[Varlė keliauninkė]

Donatai, aš būtent tavęs klausiau, ką reiškia tos priemonės, nes sakeisi paanalizavęs tekstą.. Paaiškint, galėtum?

[kukulis]

Evangelijos ištrauka "nesipriešink piktam žmogui, bet, jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį", taikytina kasdienybėje. Tai pirmas laiptelis. Kai tu kasdienybėje šitą pritaikysi ir "praliesi kraują", tada žinosi ar gali lipti ant antro laiptelio. "praliesi kraują" parašiau kabutėse, nes kartais vidinė kova kur kas sunkesnė, negu išorinė. Pvz. tave įžeidžia, o  tu žmogui neatsakai įžeidimu. Tarkim užlipa ant kojos, tai nesakai "žiūrėk kur eini!", o sakai "atsiprašau, bet man atrodo, kad jūs man užlipote ant kojos".

Karo atveju nesipriešink kai į tave šauna? Tipo kai šauna kulka į vieną smilkinį, tai reikia atsukti antrą smilkinį kad ir į jį šautų???
Kažkaip neatrodo kad šitas posakis čia labai tiktų. 

[Diak. Tomas M.]

Manau Donatas gerai mus pastatė ant kelio, iš tiesų daugelį klausimų reikia pradėti nuo Katekizmo, tuomet mažiau reikia iš tuščio į kiaurą pilstyti.

Yra dvi problemos. Pirma tai, kad mūsų tikėjimas toks silpnas, kad mes nepasitikime Dievo veikimu, t.y. norime geriau turėti savo valios "paukštį" delne, nei Dievo Valios erelį, kurio negalime įžvelgti savo trumparegiais žvilgsniais... bet kaip ir diskutavome toje temoje, to mes nepakeisime

Iš tiesų dabartinis Lietuvos (ir viso Pabaltijo) laisvės atgavimas su keliomis aukomis yra gyvas liudijimas, kad ginklai nėra būtini.

Antra problema - ar krikščionis privalo paklusti valstybės reikalavimui dalyvauti kariniuose veiksmuose. Prisimenu istoriją iš vienos rusų knygos, kur vienuolis buvo priverstas II pas. karo metu tarnauti raudonojoje armijoje. Jis pastoviai meldėsi Dievui, kad jį apsaugotų nuo nuodėmės. Karo metu jis buvo paskirtas į žvalgybos dalinį, kur gavo už drasą daug ordinų, bet jam taip ir neteko nušauti nei vieno vokiečio

[Diak. Tomas M.]

Beje dar buvo klausiama apie jausmą, laikant ginklą.

Apie 5 metus dirbau kariuomenės apsaugos skyriuje, kur pastoviai nešiodavome pistoletus, kiekvieną mėnesį šaudydavome šaudykloje, kad gerinti įgūdžius, nes naktį tamsoje visko gali pasitaikyti - reikia būti pasiruošusiam viskam...

Pasakysiu tiek, kad rankoje laikant tikrą užtaisytą kovinį ginklą apima negeras jausmas. Negeras tuo atžvilgiu, kad tu tarsi jauti jėgą savyje, kažkas tokio įsijungia psichologijoje, pats supranti, kad tuo momentu tu esi agresyvesnis ir labiau linkęs tą ginklą panaudoti. Tiesa, gal dėl to per apmokymus labai daug dėmesio skiriama tam, kaip nenaudoti ginklo, kaip jį naudoti tik tose situacijose, kur tikrai reikia... Nežinau iš kur tas jausmas, ar tai mūsų pažeistos prigimties pasireiškimas ar dar plius piktosios dvasios kuždėjimas, o gal abu kartu?

Kažkuria prasme ginklo turėjimas tarsi kompensuoja mūsų silpnumą ir mes tampame "krūti", panašiai, kaip vyrai su nepilnavertiškumo kompleksais dažnai nusiperka prabangų galingą automobilį ar kovinį šunį ir vaikšto/važinėja iškėlę galvas

Tikro ginklo, net išardyto ir neužtaisyto, negalima nukreipti į žmogų, kariuomenėje su tuo niekas nežaidžia, ten labai griežtos taisyklės... tu turi išrauti iš savo smegeninės, kad tu gali tai padaryti, nes mano tarnybos metu buvo, kad iššovė "neužtaisytas" ginklas...

[Donatas]

Donatai, aš būtent tavęs klausiau, ką reiškia tos priemonės, nes sakeisi paanalizavęs tekstą.. Paaiškint, galėtum?

Nesupratau, kad tai buvo konkretus klausimas. Silpniems prieinamos priemonės yra visų pirma teisybės skleidimas. Aš manau, kad kalbama tik apie fizinį silpnumą. Pavyzdys žmonių kurie naudoja tokias priemones yra  Dalai Lama, Mahatma Gandhi, Nelson Mandela.

[kukulis]

Sakai Dalai Lama, Mahatma Gandhi, Nelson Mandela?

[Eugenijus]

Kareivių globėjas - šventasis Gereonas, gyvenęs Kölno (romėnų Colonnia) miesto apylinkėse . Gimęs 270, nužudytas 304 metais po Kristaus. Šv. Gereonas buvo Tebų legiono karininkas, praktikuojantis krikščionis. Už atsisakymą vykdyti įsakymą persekioti krikščionis romėnai jam nukirto galvą, kūną įmetė į šulinį. Kölne jo vardo bažnyčia.

[Kaštonas]

Eugenijau, ar čia ne tas pats su kuriuo kartu buvo nužudyti ir kiti kariai, kurie taip pat atsisakė vykdyti įsakymą?


Yra tokia knyga kuri išleista didžiausiu tiražu vos ne visomis pasaulio kalbomis. Tuo pačiu ji mažiausiai skaitoma.
Toje knygoje yra skyrius* ir vadinas APAŠTALŲ DARBAI

Čia vakar dienos pirmasis skaitinys:
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Apd%207,%2051%E2%80%938,%201&doc=BiblijaRKK1998

Čia šios dienos pirmasis skaitinys:
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Apd_8,1-8


Tai bent.

JN 6, 35–40 ,,MANO SIUNTĖJO VALIA REIKALAUJA, KAD NEPRAŽUDYČIAU NĖ VIENO"

...   O koks yra Dievas, kuriuo aš tikiu? Jėzaus Dievas ar kažkoks Dievas, apie kurį man pasakojo ir kurio tikrumu nepasivarginau įsitikinti dėl tingėjimo?

Daug daugiau yra tokių, kurie turi apytikrį įsivaizdavimą apie Dievą, nei žmonių, tikrai pažinusių Jėzaus Dievą. Jėzus kalba apie Dievą atvirai ir tiesiai, nes Jis yra pats Dievo buvimas; tad pasitikėkime Juo, įsigilinkime – pagaliau! – į Evangeliją, kad pažintume Viešpaties ir Mokytojo Jėzaus Dievą. ...


http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-04-22-jn-6-35-40-mano-siuntejo-valia-reikalauja-kad-neprazudyciau-ne-vieno/129967

[kukulis]

...   O koks yra Dievas, kuriuo aš tikiu? Jėzaus Dievas ar kažkoks Dievas, apie kurį man pasakojo ir kurio tikrumu nepasivarginau įsitikinti dėl tingėjimo?

Daug daugiau yra tokių, kurie turi apytikrį įsivaizdavimą apie Dievą, nei žmonių, tikrai pažinusių Jėzaus Dievą. Jėzus kalba apie Dievą atvirai ir tiesiai, nes Jis yra pats Dievo buvimas; tad pasitikėkime Juo, įsigilinkime – pagaliau! – į Evangeliją, kad pažintume Viešpaties ir Mokytojo Jėzaus Dievą. ...

Klausimas 1: kaip atskirti žmogų, kuris pažįsta tikrą Dievą, nuo žmogaus, kuris Jo nepažįsta?
Klausimas 2: kaip tai susiję su šia tema "Tarnavimas karinėje tarnyboje. Ar tai krikščioniška?" ?

[Kaštonas]

Tai Šv. Rašte Kukuli apie tai parašyta 


Ir šioje temoje, šiek tiek aukščiau 

[kukulis]

Ne aukščiau, o tavo poste kurioje vietoje?

Šiaip offtopicus reiktų trinti.

[Kaštonas]

o AČIŪ.

Atiduoda GYVYBĘ dėl/už .... 
(Vietoje daugtaškio pagal savo supratimą įrašyk.)

[kukulis]

Kokias čia pievas rašinėji?

[Augustas]

Kokias čia pievas rašinėji?

Kukuli, čia ne pievos, čia banalūs dalykai, tokie banalūs, kad Tavo protas, įpratęs svarstyti ir spręsti sudėtingas problemas, iš karto neįstengia suvokti, apie ką čia rašo Kaštonas.
O atsakymas glūdi paviršiuje. Na, ką daro karys mūšio lauke? Teisingai, kaunasi su priešu, rizikuodamas žūti pats. Kitaip tariant, aukoja/atiduoda savo gyvybę, kaudamasis su priešu.  Tai Kaštonas ir klausia, o už ką atiduoda gyvybę karys, kovodamas su priešu mūšio lauke. Manau, kad čia galimi tokie atsakymai:
a) dėl pinigų;
b) už Tėvynę (jei tai gynybinis karas);
c) dėl Dievo;
d) ... (sugalvok pats, Kukuli)
e) ... (irgi sugalvok pats)

[Kaštonas]

"protas, įpratęs svarstyti ir spręsti sudėtingas problemas, iš karto neįstengia suvokti, apie ką čia rašo Kaštonas. "

Na dėl pirmo teiginio neesu tikras...
Bet, kad neįstengia tai tikrai.

"Tai Kaštonas ir klausia, o už ką atiduoda gyvybę karys, kovodamas su priešu mūšio lauke. "
(Augustai interpretuoji mano klausimą, paskui, kad nesigautų jog aš taip sakiau 
(Ef 6, 12  ) (Jn 3, 7)
   

Melstis ir dar karta melstis.

[kukulis]

Kai aš svarstau sudėtingus klausimus, tai stengiuosi pateikti viską paprastai, kad visi suprastų.
O čia kai kas paprastus dalykus pateikia taip sudėtingai, kad reikia šifruoti, norint suprasti, ką turėjo omeny