Tarnavimas karinėje tarnyboje. Ar tai krikščioniška?

[Kaštonas]

"O čia kai kas paprastus dalykus pateikia taip sudėtingai"

Jeigu čia taip būtu viskas paprasta ir banalu tai ar diskutuotume ? 

Visas Šv. Raštas močiučių ir diedukų skaitiniai prieš mirtį, kad turėtų ką veikti, ane?!

[kukulis]

Šventame Rašte ir krikščionybėje ir bet kurioje kitoje srityje yra daug sudėtingų dalykų, kur žmogus per visą gyvenimą neišsiaiškins. Tačiau yra ir paprastų.

O kam dar apsisunkinti padarant sudėtinga tai, kas paprasta?

[Kaštonas]

"O kam dar apsisunkinti padarant sudėtinga tai, kas paprasta?"
Ne tuo adresu paleidi klausimus. Jau tau tai minėjau.

Bet gi ant tavęs žodžiai nesilaiko.

[Augustas]

"Tai Kaštonas ir klausia, o už ką atiduoda gyvybę karys, kovodamas su priešu mūšio lauke. "
(Augustai interpretuoji mano klausimą, paskui, kad nesigautų jog aš taip sakiau 
(Ef 6, 12  ) (Jn 3, 7)

Tai atsakymas yra dar banalesnis negu tikėjausi.   Taigi, Kukuli, laikykis principo, kuo paprastesnis (o gal, šiuo atveju, reiktų sakyti "kuo primityvesnis"  )   atsakymas, atėjęs Tau į galvą, tuo geriau, ir pagaliau išspręsk tą Kaštono neva "rebusą".

Melstis ir dar karta melstis.

Pala, o darbą tai praleidai, Kaštone?

[Kaštonas]

Jaunas žydas atėjo pas rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą.
– Aš baigiau Berklio filosofijos fakultetą ir apsigyniau disertaciją apie Sokrato filosofijos logiką. O dabar noriu truputį pasimokyti Talmudo.
– Tu nepasiruošęs studijuoti Talmudą, – pasakė rabinas. – Tai giliausia knyga iš visų, kada nors žmonių parašytų. Bet jei jau reikalauji, aš patikrinsiu tavo logiką: susidorosi – mokysiu tave.
Jaunuolis sutiko. Rabinas klausia :
***
– Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištepliotu. Kuris iš jų eis praustis?
– Na, žinoma, tas, kurio veidas nešvarus!
– Neteisingai. Pagalvok logiškai: tas, kieno veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio veidas švarus, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat švarus. O tas, kurio veidas švarus, pažiūrės į tą, kurio išteptas, nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs, ir eis praustis.
– Gudriai sugalvota! – sužavėtas pasakė svečias. – Nagi, rebe, patikrinkite dar kartą!
***
– Gerai, jaunuoli. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištеptu. Kuris iš jų eis praustis?
– Bet mes gi jau išsiaiškinom – tas, kurio veidas švarus!
– Neteisingai. Praustis eis abu. Pagalvok logiškai: tas su švariu veidu, pažiūrės į tą, kurio išteptas, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs. O tas, kurio išteptas, pamatęs, jog kitas nuėjo praustis, supras, jog jo veidas išteptas ir taip pat eis praustis.
– Aš apie tai nepagalvojau! Neįtikėtina – aš padariau loginę klaidą! Rebe, patikrinkite dar kartą!
***
– Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištеptu. Kuris iš jų eis praustis?
– Na.. Praustis eis abu.
– Neteisingai. Nė vienas neis praustis. Pagalvok logiškai: tas, kurio veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio švarus, ir neis praustis. O tas, kurio švarus, pamatęs, kad išsitepęs neina praustis, supras, kad jo veidas švarus, ir taip pat neis praustis.
Jaunuolį apėmė neviltis.
– Patikėkite, aš galiu studijuoti Talmudą! Paklauskite ko nors kitko!
***
– Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu...
– O Viešpatie! Nė vienas neis praustis!!!
– Neteisingai. Dabar tu įsitikinai, kad Sokrato logikos nepakanka, norint studijuoti Talmudą. Paaiškink man, kaip taip gali atsitikti, kad du žmonės leistųsi vienu ir tuo pačiu dūmtraukiu, ir vienas veidą išsiteptų, o kitas – ne?! Šis klausimas – beprasmis, ir jei tu leisi savo gyvenimą, atsakinėdamas į beprasmiškus klausimus, tai visi tavo atsakymai taip pat neturės prasmės!

Paėmiau
Iš svetainės Dialogas

[kukulis]

Geras pasakojimas, Kaštone 
Beje, jei gerai pamenu, kažkur čia forume mirgėjo analogiška istorija

Tai atsakymas yra dar banalesnis negu tikėjausi.   Taigi, Kukuli, laikykis principo, kuo paprastesnis (o gal, šiuo atveju, reiktų sakyti "kuo primityvesnis"  )   atsakymas, atėjęs Tau į galvą, tuo geriau, ir pagaliau išspręsk tą Kaštono neva "rebusą".

Na, visa laimė, kad tu esi Augustai, ir tą rebusą už mane išsprendei 

[kukulis]

O į tą klausimą, už ką einu mirti .. jeigu einu į karą. Jo geras klausimas. Bet viena vertus jis ir labai svarbus, ir antra vertus, labai iškelia žmogaus gyvybės aukos dydį.

Žiūrėkit, jeigu aš tarkim sirgčiau vėžiu ir žinočiau, kad man liko gyventi metai laiko, tai į karą eidamas daryčiau vienokią auką, o jeigu tikėčiau kad man dar prieš akis visas gyvenimas, tai jau kitokia auka.
Bet kita vertus, nei vienas žmogus negyvena amžinai šioje žemėje, tada gal toks supratimas palengvintų gyvybės paaukojimo klausimą, jeigu prieš tai jau būčiau apsisprendęs, kad auka yra verta tų tikslų, dėl kurių einu į karą?

P.S.
Šiaip pačiam biškį baisu skaityti ką parašiau

[Kaštonas]

Ir man baisu...
Jeigu - jeigu, jeigu.
Tai tada mąstau ar tikėjimas tėra spektaklis? jeigu apsimokės tai tikėsiu, jei neapsimokės tai emigruosiu... Jeigu Dievas duos tai ... bla bla bla

Na ir kas, kad šiandiena mąstau, jog po "metų" darysiu... ?!

Krikščionis, ne po metų ar rytoj...
Šiandiena. Dabar. Čia.

[kukulis]

Bet juk tikėti į Jėzų Kristų galima ir netarnaujant kariuomenėje?  Ar ne?

[Donatas]

Tokią Dorothy poziciją smerkė net dalis bendražygių. Per keletą karo mėnesių buvo uždaryta net penkiolika Svetingumo namų, nemaža dalis žmonių pasitraukė iš judėjimo, tačiau net ir per šią krizę Dorothy išliko išoriškai rami. Tiesa, jos dienoraščiai atskleidžia, kiek skausmo ir vidinių kovų teko iškęsti, tačiau moteris buvo įsitikinusi, kad niekas neatšaukė Jėzaus Kristaus Kalno pamokslo, kuriame jis laimina taikdarius ir romiuosius, o ne karingus patriotus. Vienoje iš viešų diskusijų Dorothy buvo paklausta, ar jos pozicija nėra veidmainiška – juk, jei kas įsiveržtų į jos namus, pradėtų žaloti ir prievartauti artimuosius, negi ji nesigriebtų visų ginklų, kurie leistų apsiginti. Dorothy tvirtai atsakė, kad būtinai pasinaudotų veiksmingiausiais ginklais, kuriuos žmonija turi: pasninku ir malda. Jos tvirtas atsakymas kėlė pagarbą, tačiau jam pritarė nedaugelis.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-09-andrius-navickas-sventoji-maistininke-dorothy-day/116213

[Diak. Tomas M.]

Gražus pavyzdys. Su karu tikriausiai, kaip su skyrybom - dėl žmogaus širdies kietumo...

Nors yra pavyzdys iš Šv. Septynių Skausmų Gabrieliaus Possenti gyvenimo, kai jis, jau būdamas vienuoliu, tiesa, gavęs vienuolyno vyresniojo leidimą padėti ginti kaimelį nuo užpuolikų, taikliu šūviu nukovė Garibaldžio armijos kareivį, bandžiusį išprievartauti merginą.


https://www.youtube.com/watch?v=fKBP9BNGzzY

[Diak. Tomas M.]

Pasirodo is Šv. Louis Marie De Montfort, buvo ne pėsčias... jį užpuolusius jaunuolius nuramino kumščiais...


https://www.youtube.com/watch?v=uG4rXSbXNzg

Bet gal tos išimtys ir yra išimtys, patvirtinančios taisyklę? 

[Giedrė]

Na, ką Lietuvoje prasidėjo šaukimas, jau paskelbti šauktinių sąrašai. Ir ką Jūs manot? Dėl 9 mėnesių tarnybos !!! mūsų vyrai-mūrai skundžiasi per TV ir kuria planus išsisukti.  Daugiau nei bjauru. Kai pamatau tokius lepūnus, tai net negera pasidaro. Viena moteriškė neseniai gerai paaiškino besiskundžiantiems, kad vaiką išnešioti nėra lengviau. Irgi trunka 9 mėnesius. 

Labai geras žinių siužetėlis šaukimo tema: http://tv.lrytas.lt/?id=14315135881429944265

[Donatas]

Purvasklaida tik rankas trina - kuo daugiau nepatenkintų tuo jai geriau. Tačiau prie ko čia krikščionybė ? Nebent išbandymas  kai kuriems krikščionims ...

[Giedrė]

Krikščionybė pabrėžia tvirtumą, askezę, ištikimybę aukštesniems dalykams, o tėvynės meilė ir pareigų atlikimas - būtent tie aukštesnieji dalykai.

[Diak. Tomas M.]

Įdomi Šv. Martyno iš Tūro istorija:

Įstojo į Romos kariuomenę, bet vėliau supratęs, kad tai prieštarauja krikščionybei, atsisakė dalyvauti mūšyje. Vadovybė paskyrė jam įkalinimą, į ką jis atsakė, kad jam leistų eiti beginkliam į priešakines linijas. Vadovybė sutiko, tačiau atsitiko taip, kad priešo kariuomenė pasidavė net neprasidėjus mūšiui

St. Martin was born in modern-day Hungary, in 316, shortly after the Roman Empire legalized Christianity. At the age of ten, he attended a Christian church against the wishes of his parents and became a catechumen. At the age of fifteen, St. Martin enlisted into the Roman army and found it incompatible with Christianity so he refused to fight. He was charged with cowardice and jailed, but in response to the charge, he volunteered to go unarmed to the front of the troops. His superiors accepted his offer, but the enemy surrendered before the battle began. Martin was soon released from military service.

[Diak. Tomas M.]

Pasirodo, galima tapti karo didvyriu net ir atsisakant paimti į rankas ginklą. Kristus mums parodė, kad drąsa, herojiškumas ir pasiaukojimas gali įgauti visai kitas formas, nei žmonija yra įpratusi:

"Pjūklo kalvagūbris" (Hacksaw Ridge) rež. Melas Gibsonas 2016