Katalikų tikėjimo situacija įvairiose šalyse

[Diak. Tomas M.]

Tik nežinia ar tas tuščių suolų užpildymas bet kuo padės... Dar palyginus ne taip seniai JAV Jėzuitai aktyviai kvietė į seminarijas jaunus gėjus:

http://www.churchmilitant.com/video/episode/the-vortexgay-priests

[Pilgrim]

Deja,
anglų kalba šiuo atveju yra barjeras, o klausimas būtų -
ką kvietė: gėjus ar homoseksualus ?

[Diak. Tomas M.]

Pilgrim, manau tai neturi labai didelės reikšmės, nes Pop. Benediktas XVI aiškiai buvo nurodęs, kad jei vyrai turi tą "neišspręstą problemą", jie neturi siekti kunigystės / būti priimami į seminariją.

Gal ir gerai, kad nesupranti angliškai, sutaupysi keletą žilų plaukų ateičiai...

[Pilgrim]

Tomai,
tai turi labai daug reikšmės, nepaprastai daug.

[Diak. Tomas M.]

Pasakysiu tik tiek, kad vienas gėjus išėjo iš tos seminarijos, nes pasipiktino, kad ten tiek daug visko vyksta tame plane, bet yra apsimetinėjama, kad viskas tvarkoje ("normalu"), t.y. jis manė, kad jie turi tai atvirai daryti...

You will recall a couple of months ago we produced a Vortex talking about a young fellow who left the Jesuit seminary life not because he was straight and was revulsed by the open homosexuality, but because he was gay and was revulsed by the closeted homosexuality — or more precisely, the two-facedness of it all. He saw non-stop homosexuality in the seminary and order itself, and insisted they become much more public about it and give the gay rights movement a shot in the arm, a little support.

He said they didn't care. Why should they ruin a good thing they've got going?  All the homosexual activity they could want and no price to pay for it. Fed up with the hypocrisy, he left. At least he had the decency to leave.

[kukulis]

Deja,
anglų kalba šiuo atveju yra barjeras, o klausimas būtų -
ką kvietė: gėjus ar homoseksualus ?

Kuo skiriasi gėjus nuo homoseksualo?

[Varlė keliauninkė]

Ko gero Pilgrimui dar trūksta kelių žilų plaukų
Įdedu nuorodą į filmą - Spotlight (2015) - pastatytą pagal tikrus faktus. Nors nėra labai įdomus, bet kaip sakė vienas pažįstamas kunigas, kiekvienas sąžiningas katalikas privalo jį pažiūrėti. Sukrečia kunigų pedofilijos mastas ir tų užaugusių vaikų likimai..

kinoprice.ru/15735-v-centre-vnimaniya-spotlight-2015.html

[Diak. Tomas M.]

Kuo skiriasi gėjus nuo homoseksualo?

Homoseksualas, ar žmogus, turintis potraukį tai pačiai lyčiai = žmogus su kryžiumi.

Gėjus = homoseksualas, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių palūžo ir gyvena aktyviai puldamas savo silpnybėje.

[Pilgrim]

Iš čia ir kyla esminis skirtumas,
kadangi gyventi celibate kviečiami nepriklausomai nuo potraukio
kunigui bet kuriuo atveju reikia apvaldyti savo potraukius
todėl potraukis netrukdo ne tik tapti kunigais, bet ir šventaisiais

[Diak. Tomas M.]

todėl potraukis netrukdo ne tik tapti kunigais, bet ir šventaisiais

Šventaisias gali, bet ne kunigais:

Instruction Concerning the Criteria for the Discernment of Vocations with regard to Persons with Homosexual Tendencies in view of their Admission to the Seminary and to Holy Orders

Deep-seated homosexual tendencies, which are found in a number of men and women, are also objectively disordered and, for those same people, often constitute a trial. Such persons must be accepted with respect and sensitivity. Every sign of unjust discrimination in their regard should be avoided. They are called to fulfil God's will in their lives and to unite to the sacrifice of the Lord's Cross the difficulties they may encounter[8].

In the light of such teaching, this Dicastery, in accord with the Congregation for Divine Worship and the Discipline of the Sacraments, believes it necessary to state clearly that the Church, while profoundly respecting the persons in question[9], cannot admit to the seminary or to holy orders those who practise homosexuality, present deep-seated homosexual tendencies or support the so-called "gay culture"[10].

Such persons, in fact, find themselves in a situation that gravely hinders them from relating correctly to men and women. One must in no way overlook the negative consequences that can derive from the ordination of persons with deep-seated homosexual tendencies.

Different, however, would be the case in which one were dealing with homosexual tendencies that were only the expression of a transitory problem - for example, that of an adolescence not yet superseded. Nevertheless, such tendencies must be clearly overcome at least three years before ordination to the diaconate.

Kaip minėjau, Pop. Benediktas XVI nerekomendavo žmonėms su potraukiu tai pačiai lyčiai siekti kunigystės, nes išbandymas ir taip yra didis. Šis dokumentas skiria "giliai įsišaknijusį" potraukį turinčius žmones ir žmones su homoseksualiomis tendencijomis jaunystėje ir tos tendencijos turi būti išspręstos bent tris metus prieš šventimus į diakonus. Vadinasi 3 metus prieš šventimus nesveiko potraukio neturi būti.

[Pilgrim]

Taigi
"Instrukcija dėl asmenų su homoseksualiais polinkiais pašaukimo atpažinimo kriterijų svarstant jų priėmimą į seminarijas ir leidimą priimti šventimus"
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/instrukcijos/del-asmenu-su-homoseksualiais-polinkiais.html

tačiau praktikuojančių homoseksualizmą, turinčių giliai įsišaknijusių homoseksualių polinkių arba remiančių vadinamąją ,,gėjų kultūrą" negali priimti į seminariją nei leisti jiems priimti šventimus

trys draudimai:
1. praktikuojančių homoseksualizmą
2. remiančių vadinamąją ,,gėjų kultūrą"
3. giliai įsišaknijusių homoseksualių polinkių
kyla klausimas ką reiškia "giliai įsišaknijusių". šiuos atvejus labiau nagrinėja moralinė teologija ir  tai vienas iš sutrikimo požymių, kuris lydi socialinės, emocinės, dvasinės raidos/brandos dalykus. Šie reiškiniai dažniau susiję su atitinkamu elgesiu ar veiksmais.
Tačiau pats polinkis be "giliai įsišaknijusių" neuždaro durų kunigystei.

polinkiai turėtų būti aiškiai įveikti

ką reiškia įveikti ? galima sakyti įveikti lygu apvaldyti.
Juk nesakome, kad
1. praktikuojantys heteroseksualizmą
2. remiančių vadinamąją ,,prostitucijos kultūrą"
3. giliai įsišaknijusių heteroseksualių polinkių
gali tapti kunigais
tiesiog polinkiai turi būti apvaldyti

Būsimasis kunigas turi būti ugdomas iš esmės vienas kitą papildančiais keturiais lygmenimis: žmogiškuoju, dvasiniu, intelektiniu ir sielovadiniu . Šiame kontekste būtina pabrėžti ypatingą žmogiškojo ugdymo, sudarančio būtiną visokio ugdymo pamatą, svarbą . Prieš leisdama kandidatui priimti diakonato šventimus, Bažnyčia privalo, be kita ko, įsitikinti, ar kandidatas pasiekė emocinę brandą 

[Diak. Tomas M.]

Kad yra, tai visi žino, kitas klausimas ar tai yra gerai Bažnyčiai ir tikintiesiems...

Rekomenduoju paskaityti Bažnyčios Daktaro Šv. Petro Damiano (Damijono) "Gomoros knygą" (Liber Gomorrhianus), kur jis rašo, ką Bažnyčia privalo daryti, kad apsivalytų nuo tarp dvasininkų paplitusio homoseksualizmo.

[Pilgrim]

Knyga deja ... neprieinama
tačiau nenorėčiau kalbėti tik apie vieną pusę, nes tuomet nekalbame ir nutylime apie tuos atvejus, kai yra
"neoficialios šeimos". Net pasidarė įdomu statistiškai kiek tokių atvejų ?
Nes ir šiais atvejais ar tai yra gerai Bažnyčiai ir tikintiesiems
gal tiesiog reikia kalbėti bendrai dėl kunigiškojo skaistumo
ir tuo pačiu celibato.

p. s. yra šventųjų turėjusių polinkius.

[Diak. Tomas M.]

Nauji duomenys atskleidžia dramatišką katalikybės nuosmukį Vokietijoje

Vokietijos vyskupų konferencija nepateikia duomenų apie tai, koks procentas katalikų 2015 m. ėjo išpažinties, tačiau nesenas tyrimas apie Vokietijos kunigus parodė, kad net tarp dvasininkų situacija ypač neraminanti -  išpažinties vos vieną kartą per metus arba rečiau ėjo net 54% dvasininkų.

Tačiau atrodo, kad Vokietijos katalikų vadovų šie skaičiai negąsdina. Vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Reinhardas Marxas pasidžiaugė šiais duomenimis, pareikšdamas, esą jie parodo, jog Bažnyčia išlieka ,,stipria jėga, kurios žinia išgirstama ir priimama".

Kaip dabar jau populiaru, svarbiausiai "mąstyti pozityviai"...

[Silvija]

Ne vienam mūsiškių naujas dalykas buvo Frankfurto ir Hamburgo jėzuitų patirtys, liudijančios, kad vis mažiau katalikų kreipiasi dėl bažnytinių laidotuvių mirusiems artimiesiems. Tokiam reiškiniui paaiškinti buvo įvardintos kelios priežastys, tarp jų ir papildomos finansinės išlaidos. Tačiau net ir kunigui pasisiūlius palaidoti mirusįjį be atlygio, tikintieji vis rečiau renkasi bažnytines laidotuves.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-07-07-sielovada-mieste/146355

[Donatas]

Vokietija aplamai įdomus variantas. Ten priklausymą bažnyčiai deklaruojama per mokesčius.
Gal dėl to Vokietijos bažnyčia smarkiai atskiedžia druską, kad tik mažiau žmonių ją paliktų?
Tik klausimas kas svarbiau ar prarandamos pajamos ar prarandami Kristaus kūno nariai?

http://www.churchmilitant.com/news/article/the-downloadgerman-bishops-no-money-no-mercy

[Eugenijus]

Taip, katalikybė Vokietijoje nyksta. Tačiau lazda turi du galus. Katalikybės tradicijos, ir apskritai krikščioniškos tradicijos Vokietijoje dar nepalyginamai stipresnės, nei Lietuvoje. Dar visur valdžios įstaigose, teismuose, ligoninėse ir mokyklose kabo kryžiai (kur tą pamatysi Lietuvoje?). Nors žalieji-raudonieji ir rėkia nesavais balsais, kad kryžiai būtų nukabinti, bet jie vis dar tebekabo. Ir vaikams iki 13 metų krikščionybės pagrindų mokymas privalomas. Moksleiviams - Kalėdų, Velykų ir Sekminių atostogos (keli proc.lietuvių bežino Sekmines?). Christi Himmelfahrt (šeštinės) ir Frohnleichnahm (devintinės), kurios būna ketvirtadienį -oficialios nedarbo dienos (kas jas bežino ir bešvenčia Lietuvoje?). Kiekvieno vokiečių kataliko, jau seniai nebevaikštančio bažnyčion, namuose - Herrgottswinkel - kampe šventi paveikslai su kryžiumi.
   Paradoksas - katalikybės tvirtovėje Bavarijoje katalikų sparčiai mažėja, labai populiarus tapo Kirchenaustritt - bažnyčios atsisakymas. Tuo tarpu užkietėjusių protestantų mieste Berlyne, kadaise besiskelbusiu liuteronų Roma, katalikų daugėja, kuriasi naujos parapijos ir vyskupijos.
    Dalis pabėgėlių iš musulmonų krikštijasi katalikais. Gal daugiau iš materialinių sumetimų, bet toks faktas akivaizdus.
Jau nieko nestebina vokiečių parapijose klebonais dirbantys indai ar filipiniečiai.

[Eugenijus]

"Die Welt" prieš savaitę rašė - Diuseldorfo katalikų ligoninės direktorius atleistas iš darbo. Atleidimo priežastis - santuokos sakramento sulaužymas. Direktorius išsiskyrė su žmona ir vedė antrąkart. Už tai ir buvo atleistas iš darbo. Direktorius kreipėsi į teismą, tačiau teismas pripažino atleidimą teisėtu. Ar įsivaizduotumėt tokį atleidimą iš darbo Lietuvoje? Visokie tolerantai papjautų be peilio per spaudą.
  Vokietijoje sekmadienis dar lieka sekmadieniu. Niekas nedirba. Nedirba jokie prekybos centrai nei turgai. Nors visokios kairiosios jėgos siekia, kad prekybos centrai dirbtų sekmadienį, tačiau senas vokiškas paprotys dar galioja - "am Sonntag - nur Kirche und Eisenbahn" -(sekmadienį dirba tik bažnyčia ir geležinkelis). Tik visiškai neseniai panaikintas įstatymas, draudžiantis dirbti sekmadienį. Eidavo policininkas per miestelį ir žiūrėdavo, ar kas nedirba. Dirbančiam sekmadienį būdavo 200 markių bauda, o parduotuvei ar kepyklai - ir licenzijos atėmimas. Palyginimui - Lietuvoje visi prekybos centrai, turgai, ūkinių prekių krautuvės dirba sekmadieniais net išsišiepę, o statybininkai su didžiausiu triukšmu tęsia statybas, namų savininkai pjauna žolę, etc., etc.

[Varlė keliauninkė]

Savaitę teko keliauti po kaimyninę Latviją ir aišku dalyvauti šv. Mišiose.
Latvija protestantiškas kraštas, katalikų ten aiški mažuma, bet yra. Dauguma bažnyčių priklauso evangelikams liuteronams ar tiesiog liuteronams. Kas įdomiausia, II Vatikanas neitin paveikė Latvijos bažnyčią formos prasme: nors meldžiasi latviškai, bet niekur nemačiau, kad altorius būtų atitrauktas – žodžiu kaip meldėsi iki 2V taip ir tebesimeldžia, ir komuniją priima suklaupę prie baltom staltiesėm užtiesto Dievo stalo.

Sekti liturgiją latviškose Mišiose palyginti lengva, tik sunkiau suprasti skaitomą Žodį. Šiokią dieną po Mišių kunigas (tą dieną aukojo vyskupas) išstato 10-15 min Švenčiausiąjį šoniniame altoriuje, visi kažką gieda, o po to eina jo bučiuoti (ne, ne vyskupo, bet Švenčiausiojo, kurį vyskupas laiko rankose), ir tik tada išsiskirsto.

[Diak. Tomas M.]

Spėčiau, kad ten buvo ne Švenčiausiasis, bet kokio Šventojo relikvija, pas mus taip buvo su rodos Šv. Monikos ir dar vieno Šventojo relikvija, negirdėjau, kad būtų galima bučiuoti Švč. Sakramentą.