Tikėjimas ir tautiškumas

[Varlė keliauninkė]

Tikrai taip, Pilgrim

Kukulis paminėjo mentalitetą.. o kas tai yra?

Galima galvoti žemiškai - tai mąstymo būdas, suformuotas tam tikrų sąlygų visumos (vieta, laikas, klimatas, tradicijos, religija, kaimyninės tautos ir t.t.) Tačiau, kadangi meldžiamės "...kaip danguje, taip žemėje...", manyčiau yra ir kitoks mentalitetas, t.y. kitokia sąmonė - dieviška, kai mąstoma amžinybės kategorijomis, nes viskas kas vyksta Danguje turi savo analogą žemėje. Kitaip sakant, dvasinė ir žemiška sferos susijos. Ir dar daugiau, P. Kreeftas, remdamasis šituo sako, kad ne siela yra kūne, o kūnas yra sieloje Ir tai labai aišku, nes didesnis visada apima (talpina savyje mažesnį) mažesnį. Sako, kad amžinybėje nėra laiko, o kaip tik ji apima visą laiką - ir praeitis, ir ateitis ten yra  d a b a r .

Išėjimas iš Egipto nebuvo vien fizinis. Vienoje vietoje girdėjau tokį žydų aiškinimą (dvasinį) - kad tai yra išėjimas iš savojo ego į pažadėtąją žemę. Tas galingas faraonas su visa savo kariuomene ir yra mano didysis asmeninis ego su visais kitais mažesniais.. Ko gero krikščionis turi mąstyti ne vien žemiškomis kategorijomis. Galbūt ir dėl šito mums yra svarbu suprasti kaip mąstė žydai, o tuo pačiu ir Kristus.

[kukulis]

Rugsėjo pradžioje šia tema darysiu pranešimą mūsų parapijos Šiluvos mergelės Marijos Draugijos susirinkime.
Bandysiu surinkti medžiagą iš šioje temoje išsakytų minčių ir nuorodų; gal dar reiks nepatingėti ir ką nors iš A. Maceinos paskaityti

Tik nesuimu, kaip visa tai reiks į du puslapius sutalpinti

[Pilgrim]

Į pagalbą 

Nauja kristocentrinė ateitininkų tautiškumo principo samprata
Paskaita skaityta Ateitininkijos šimtmečio šventėje Čikagoje 2010 m. lapkričio 27 d.
Petras V. Kisielius Northwestern universitete baigė istorijos studijas bakalauro laipsniu, o vėliau – ir medicinos mokslus daktaro laipsniu. Dalyvavo JAV Lietuvių jaunimo sąjungoje, IV Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese. 2000–2006 m. Š. Amerikos ateitininkų tarybos narys. Dažnas paskaitininkas ateitininkų renginiuose. Daugelio straipsnių autorius pasaulėžiūros temomis.
vaizdas - http://ateitis.org/petras-v-kisielius-kristocentrinis-tautiskumas/
tekstas - http://ateitis.org/musu/wp-content/uploads/sz/01-01-2011_kisielius.pdf

APIE KATALIKYBĖS IR TAUTIŠKUMO RYŠIUS LIETUVOJE
1983 m. 3 gegužė-birželis
Parašė KĘSTUTIS K. GIRNIUS
http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=283:apie-katalikybs-ir-tautikumo-ryius-lietuvoje&catid=28:aidai&Itemid=204

TAUTIŠKUMAS IR ATVIROJI VISUOMENĖ
Dėstomos V. Abraičio, V. Malinausko, tada dar kun. K. Kėvalo mintys
http://mokslai.lt/referatai/konspektas/konspekta-2-puslapis1.html

[Silvija]

Dėl tautinių tradicijų, tai juk ne visos jos kertasi su krikščionybe, juk taip? 

Šios Punsko krašto Žolinės tradicijos man labai gražu:
http://www.youtube.com/watch?v=fs-nNIPgfI4

Apie jos krikščioniškąjį aspektą pasakoja legenda, kad atidarius Švč. Mergelės Marijos karstą rasta tik daug nuostabiausių gėlių. Rytų ir Vakarų Bažnyčiose Marijos Dangun ėmimo šventė yra minima nuo XVI a.
Dar ir dabar moterys ir merginos, eidamos į Punsko Žolinės atlaidus, nešasi į bažnyčią gėlių puokštes. Seniau puokštėje buvo rūtų, vaistažolių, javų varpų, -- šiuo metu vyrauja darželio gėlės.
(...)
Paprasčiausia vainiko forma -- tai nedidelis stačiakampis ar kvadratinis pagrindas, ant kurio yra du kryžmai sustatyti puslankiai, kurie sudaro savotišką koplytėlę. Koplytėlės vidus ir šonai puošiami žalumynais ir gėlėmis. Į vidų paprastai dedama Marijos figūrėlė arba paveikslas. Ant koplytėlės viršaus iš javų varpų padaromas kryžius, nuo kurio nuleidžiamos tautinės juostos arba spalvoti kaspinai.

[kukulis]

O pas mus šiandien buvo tautinis choras, kuris giedojo per mišias. Buvo labai gražu

Šiandien man tokia mintis atėjo: ar mes nepainiojam tautiškumo su pagonybe. Tie pagoniški judėjimai, kurie dabar aktyvūs Lietuvoje, kartais tautinius dalykus pasisavina, tarsi jie būtų pagoniški ir priklauso tik jiems; tarsi tik "pagonys" yra autentiški lietuviai.

Kita mintis - kurią vakar klausiau per youtube, buvo ta, kad žmogui reikalinga religija kuri tarsi aptarnautų žmogaus poreikius, nereikalaudama kad jis keistųsi, o vis dėl to tas žmogus galėtų jaustis dvasingu. Pagonybė yra šio laikmečio mada. Anksčiau buvo madinga budizmas, mistinės Egipto religijos ir pan. Jos tiko dėl to, kad buvo mažai ištirtos, todėl žmogus galėjo prisikurti, prisifantazuoti tai ko reikėjo jo poreikiams.
Dabar, kai jau smarkiai ištyrinėtas tiek budizmas tiek induizmas tiek kitos senovinės religijos, atsirado poreikis rasti tokias, kurių rašytinių šaltinių nebūtų išlikę, todėl būtų galima vėl prisikurti ir  prisifantazuoti ko reikia šiai dienai. Tam puikia tiko "neopagonybė".

Rusiškas šios minties įrašas čia:
https://www.youtube.com/watch?v=qj4POKbzKc4

[Diak. Tomas M.]

Dar viena Antano Smetonos įžvalga:

Iškeltąjį Meškaus klausimą Smetona pavadino "doros žvilgsniu į lietuvių nacionalizmą" ir savo straipsnį baigė šia išvada: "Jei p. Meškus būtų įrodęs, jog lietuviai, gindami savo teisę Lietuvos rytuose, yra pavartoję nedorą ginklą, tuomet iš tiesų reiktų abejoti, ar nekenkia jų nacionalizmas katalikybei ir dorai".

Dėl katalikybės ir tautybės santykio Smetona buvo rašęs anksčiau, negu atsiliepė Meškus. Jis klausė: "Katra, tautybė ar katalikybė, reikia aukščiau statyti"? Ir atsako: "Kas taip klausia, tas mano, jog doros atžvilgiu tautybė esanti ne krikščionybės ribose, bet už jų... Krikščionybė yra platesnė sąvoka už tautybės sąvoką. Tautybės sąvoka įvertinama krikščionybės mastu. Ši ne viršum ir ne apačioje, bet visur... Krikščionių mokslas deda ribas, kiek tolumo savo reikalais turime teisės siekti, saugoti ir plėtoti savo tautybę" (Viltis 1912, N 143).

http://www.prodeoetpatria.lt/files/html/Yla-vardai-ir-veidai.htm

[Silvija]

Naktį prieš lemiamą mūšį kunigaikštį Lazarį aplankė angelas ir jo paklausė:
- Kunigaikšti, kokią norėtum laimėti Serbiją: šią žemiškąją, tave supančią, ar Serbiją dangiškąją?
- Dangiškąją, - atsiliepė kunigaikštis.
Linktelėjęs galvą, angelas pasitraukė.
Išaušus prasidėjo kruvinas mūšis ir Kosovo lauke serbai buvo negailestingai sutriuškinti.

Galvoju dabar, ar sugebėtume apibūdinti "dangiškąją" Lietuvą? Ir kokios "žemiškosios" turėtume atsisakyti

[Giedrė]

Silvija, jau mes patys taip smarkiai save sutriuškinome, kad blogiau turbūt negali būti. Užtenka pasižiūrėti į demografijos rodiklius ir palyginti LDK teritoriją su dabartine. Laimei, kad Dievas suteikė malonę nors kažkiek išlikti per sovietmečius, tačiau jei gimstamumo tendencijos negerės, bijau, kad žemiškosios Lietuvos neliks.

[Diak. Tomas M.]

Silvija, labai stipri citata. Ji aiškiai parodo, kad tikėjimas yra žymiai svarbiau už tautinius sentimentus.

Jei tie sentimentai padeda tikėjimui - jie turi prasmę, jei ne - jie beverčiai. Tikriausiai ir mes, darydami sprendimus tautos, valstybės fronte, turime savęs panašiai klausti, kaip kad klausiame prieš ištardami žodį ar pradėdami darbą: "Ar tai suteiks Dievui daugiau garbės? Ar sustiprins mūsų žmonių tikėjimą, moralę..." 

[Silvija]

Man atrodo, kad kai yra tikėjimas, tai ir tautiškumas aukštumoj, tas tam netrukdo, o tik padeda. Iš įvairių tikinčių tautų ir tautelių turėtų būti kuriamas dieviškasis sodas-pasaulis, o dangiškoji Lietuva žydėtų toje įvairovėje kaip vienas to sodo medžių

Deja, sukame matyt kiek kita linkme - pamiršę KAM turime būti dėkingi už išlikimą sovietmečiu, manydami, kad visa galima pasidaryti žmogiškom jėgom ir supratimu, kuriam Lietuvą, kuri vadinsis pasaulio Lietuva, ne dangiškoji ir ne Dievo...

http://www.arche.lt/2015/02/algirdas-kauspedas-globali-lietuva.html

Lyg ir gražiai parašyta, bet kodėl mes taip bijome pirmą vietą atiduoti TAM, Kam ji ir priklauso?  Va čia, manau, bus mūsų tautos suklupimo akmuo ir pražūtis, nepadės nei demografiniai rodikliai, nei euras, nei žmogiška meile paremti tarpusavio santykiai Nes velnias moka gudriai apsimesti kultūringu, išsilavinusiu ir net mylinčiu...

[Diak. Tomas M.]

Per FB pasidalinau tokiu kausimu, susijusiu su Silvijos patalpinta citata:

Ar ne per dažnai mes siejame tautiškumą su tam tikromis pergalėmis ir ar nėra tai pavojinga? Ar būtų tarp lietuvių toks "kunigaikštis", kuris pasirinktų "Dangišką Lietuvą"?

Mano draugo Andriaus Švarplio mintys:

"Didelė tema, Tomai. Neturiu galutinių atsakymų. Aš tik nenorėčiau abstraktaus svarstymo, nes tai pradeda gyvenimą traukti prie normų. Tautiškumas tikrai nėra tik sentimentai, nes tai vienas svarbiausių, egzistencinių tapatybės šaltinių. Man priimtina A.Maceinos samprata: krikščionybė yra turinys, tautiškumas jo išraiška. Būtina ir konkreti išraiška. Politiškai (ir religiškai) katalikybė visuomet turėjo universalų pobūdį, jai rūpėjo didesni dalykai nei tautiškumas. Bet tie kunigai, kurie tvirtai stovėjo ant žemės, visuomet buvo orientuoti į savo tautą ir kultūrą."

[kukulis]

Taip kaip tautiškumas yra tikėjimo išraiška, lygiai taip pat tas tautiškumas gali būti ir netikėjimo išraiška. Ta prasme tautiškumas atspindi tautos mentalitetą. Ir nors tautos mentalitetas keičiasi labai lėtai, bet vis dėl to keičiasi.
Aš manau, labai didelę įtaką lietuvių tautos mentalitetui padarė trėmimai į sibirą.

Tačiau vėl, jei pažiūrėtume partizanų laikotarpį, tai stribai ir išdavikai taip pat buvo lietuviai. Todėl manau, kad tautos neturėtume idealizuoti kaip tokios. Aišku kiekviena tauta turi savo idealus, bet tie idealai yra labiau tautos siekiniai, nei reali situacija. Žinoma, siekiniai taip pat atspindi dvasinę tautos būklę.

P.S.
Dabar kai parašiau dėl to kaip tautiškumas atspindi netikėjimą, pats tuo suabejojau. Nes tautiškumas, yra tai kad žmogus priskiria save tautai - didelei žmonių grupei; tokiu būdu jis iš dalies išeina iš savo egoizmo, antra vertus jeigu netiki dvasiniais dalykais, tuomet neįsivaizduoju, kaip žmogaus sąmonėje gali išlikti kas nors tautiško. Nes jei esi absoliutus materialistas, tai rūpiniesi vien savimi, o apie tautą čia nėra ką ir kalbėti; gaunasi ne tauta, o individų rinkinys.

[Diak. Tomas M.]

Vytautas Merkys. Motiejus Valančius - tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. LG7200A

http://www.spaudos.lt/Istorija/Merkys_Vytautas.htm