Robin Williams savižudybė

[kukulis]

http://lt.wikipedia.org/wiki/Robin_Williams

Nusižudė 2014 m. rugpjūčio 11 d.

Pagalvojau, toks gerietis, kodėl jis nusižudė? Dar atsimenu vienam filme vaidino kur buvo apie pomirtinį gyvenimą. To filmo siužetas toks: Filmo pagrindinis veikėjas pirmiau mirė avarijoj, tuomet jo žmona iš sielvarto susirgo depresija ir nusižudžiusi pateko į pragarą. Tuomet jis išgelbėjo savo žmoną iš pragaro. Dievo nebuvo tame filme ...

Sako jis vartojo narkotikus.

Gal nelabai gražu teisti iš mano pusės, regis jis buvo "christian science" narys.

Broliai protestantai carm.org sako: http://carm.org/christian-science-religion-christian
Is Christian Science Christian? Definitely not.

P.S. atsiprašau jo motina buvo "christian science" narė.

[Diak. Tomas M.]

Aš irgi kažkaip jautriai reaguoju, kai reikia kalbėti apie tokiomis aplinkybėmis pasitraukusį iš gyvenimo žmogų - neteisiant, kaip sako apie velionį arba gerai arba nieko... bet iš kitos pusės, norisi įspėti likusius gyventi... o tą filmą apie pomirtinį gyvenimą buvau įsigijęs... po to teko išmesti, kai pradėjau gilintis, kas tenai rodoma 

Turime suprasti, kad jis buvo holivudo aktorius, o holivudas yra labai specifinė žmonių grupė, daugumoje tarnaujanti pinigams ir tam, kas valdo pinigus. Ir liūdna tiesa yra tokia, kad "su kuo sutapsi, tokiu pats patapsi"... tad net būdamas geras žmogus, būnant toje aplinkoje ir skinantis savo kelią į sėkmę, dažnai būni priverstas daryti sunkius, o kartais ir lemtingus pasirinkimus, kurie dažnai yra išbandymas tikėjimo, moralės ir kitose svarbiose srityse.

Yra daug gandų ir spėjimų, sklandančių internete (su tam tikru pagrindu), bet tikriausiai pats žmogus apie save tiksliausiai pasako. Pats aktorius savo interviu pasakojo, kad balsas jam patardavo, kokius vaidmenis priimti, o kokius atmesti ir pan. Kitame interviu prisipažino, kad vaidinant, patiria būseną, panašią į apsėdimą. Dauguma naujienų šaltinių mini depresiją, kaip visko priežastį, bet mes juk puikiai žinome, kad depresija yra simptomas žymiai gilesnių dalykų...

[kukulis]

Jo, paskaitysiu tą nuorodą.

Man kažkodėl Robin Williams baigtis asocijuojasi su Šapro. Nors abu jumoristai ir baigtis tokia pati, tačiau čia panašumas ir baigiasi: Robin buvo toks geriečio įvaizdis, o Šapras - nepraustaburnis kaip reta.

[Giedrė]

Vytautas Šapranauskas buvo reto talento aktorius. Daugelis jį matė tik TV ekrane vien kaip klouną svaidantį bliuznierstvas , o man teko laimė jį matyti rimtuose dramos spektakliuose. Be galo puikus aktorius, kurį pražudė alkoholis ir vienatvė. Robinas Viljamsas - taip pat talentas, ir itin didelio kalibro. Jį įtraukė depresijos pelkė. Liūdna dėl abiejų talentingų žmonių. Melskime Dievą jiems gailestingumo. Ir nesvarbu, kokioms ten grupėms ar sektoms priklausė jų tėvai ar artimieji. Neteiskime ... tik melskimės.

[kukulis]

O tu esi klausius Šapro anekdotų įrašų ? 
Talentas dar ne viskas  Svarbu kaip tą talentą panaudoji! 

[Giedrė]

Ne, nesu. Ir niekada neklausiau, nes kai pasipylė visokie anekdotai ir juodojo humoro šou, skirti  tik "pinigams kalti", tai iš karto supratau, kad tai ne kas kita, bet to iškilaus aktoriaus talento sunykimo ir asmenybės susinaikinimo pirmieji ženklai. Tikrasis V. Šapranauskas buvo spektakliuose "Nusišypsok mums, Viešpatie", "Maskaradas". "Nusišypsok mums, Viešpatie" įrašą galima bet kada rasti LRT mediatekoje ir pasižiūrėti internetu. Nuostabus, turbūt geriausias mano gyvenime matytas spektaklis, su pačiais geriausiais Lietuvos aktoriais Grigoliu ir Šapranausku.  Abu jau amžinybėje... Amžiną jiems atilsį. Račkys ir Girdvainis dar gyvi, ačiū Dievui.

Įmetu nuorodas į abi spektaklio"Nusišypsok mums, Viešpatie" dalis:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/15965

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/15970

Gal kam nors bus įdomu pamatyti aukso prabos spektaklį...

[Silvija]

Bernardinuose straipsnis apie tai. Daug vertų dėmesio minčių, viena iš jų:

Galbūt netikintis žmogus, nuoseklus netikintysis,  mažiau rizikuoja susirgti depresija, nei tikintis, kuris nepraktikuoja savo tikėjimo.

Žodžiu, niekada "nesidyvykim" kitais, su mumis taip pat gali tai atsitikti, jei ne... 

[kukulis]

Nesupratau to straipsnio, kadangi nesuprantu žodžio "depresija".

Jeigu žodį "depresija" suvedam į fizinį negalavimą, tuomet taip - tikėjimas neapsaugo nuo depresijos ir tai tikra tiesa.

Bet ar tikrai žodis "depresija" čia traktuojamas kaip vien fizinis negalavimas?

Pavyzdžiui straipsnyje Robin Williams atvejis aprašomas kaip sirgimas "depresija", bet tuo pačiu skaitant pamatome, kad čia depresija jau nėra šiaip fizinis negalavimas, nes jau jį čia iššaukia ne šiaip įgimtas fizinis trūkumas, bet iš principo netvarkingas gyvenimo būdas, susijęs su narkotikų ir alkoholio vartojimu bei gyvenimiškomis netektimis, kas vėl nebegali būti suvesta vien į fizinius negalavimus.

Jeigu sakysime jog depresija yra fizinis negalavimas - tuomet kodėl tas fizinis negalavimas susiveda į gyvenimo prasmės nematymą, kas jau jokiu būdu nebėra fizinis negalavimas.

Taigi. Jeigu priimam kad depresija nėra vien fizinis negalavimas, o jau dvasinis, ar mažų mažiausiai psichinis negalavimas, tuomet teiginys, kad "tikėjimas neapsaugo nuo depresijos", mano akimis žiūrint, mažų mažiausiai absurdiškas. Tuo labiau, kad jeigu depresijos pasekoje žmogus nusižudo, o tikinčiam žmogui savižudybė - beveik didžiausia įmanoma nuodėmė, tai kaip galima teigti kad tikėjimas neapsaugo nuo depresijos? ( Gal galime teigti "silpnas tikėjimas neapsaugo nuo depresijos", bet ir tai tuomet lendame į kito žmogaus širdį, kas iš esmės žalingas pomėgis. )
Tačiau jeigu kalbame, kad tikėjimas yra ne tai, ką pats įgijau, o tai ką dovanojo Dievas, tai kaip gali būti kad Dievas, kuris yra gyvybės Kūrėjas dovanotų tokią dovaną, kuri nedovanotų gyvybės ir neapsaugotų nuo savižudybės, kuri yra ne vien kūno bet ir sielos mirtis.

Esu gyvenime patyręs didelių nusiminimo etapų, tačiau nežinau ar tai galima įvardinti kaip depresiją.  Ar tiesiog liūdesio išgyvenimą galima vadinti depresija? 
Kiek žinau depresija įvardijamas visai kitoks liūdesys kuris pasidaro visaapimantis, kad žmogus net gali nusižudyti. Bet jeigu apima toks visuotinis liūdesys, tai ar toks liūdesys gali būti fizinio negalavimo pasekmė? Manau kad jokiu būdu ne! Yra daug pavyzdžių kur būtent fiziškai neįgalūs žmonės su tikėjimu nešiojasi viduje džiaugsmą, kad apie jokią depresiją net nėra kalbos. Tokiu atveju teiginys "tikėjimas neapsaugo nuo depresijos" iš viso man atrodo kaip piktžodžiavimas.

Jeigu tarsim, kad tą piktą liūdesį sukelia piktoji dvasia, tai kaipgi su tikėjimu ateinanti Dievo pagalba gali neapsaugoti nuo piktosios dvasios??? Tačiau jeigu depresija tėra fizinis negalavimas - tuomet prie ko čia gyvenimo prasmė ir savižudybė?

Šiame strapsnyje tarsi teigiama, jog žmogus savaime yra geras, ir depresija tarsi kažkokie natūralūs gyvenime kylantys sunkumai. Taip pat pateikiama visokių mąstymo technikų, įvardijant kiniečių metodus ir dar daug visko.
Klausimas mano būtų toks, ar Adomas ir Ieva iki nuopolio sirgo depresija?
Net neabejoju, kad nesirgo. Vadinasi depresija - nuopolio pasekmė. Vadinasi gyvenimo liūdesys ir sunkumai yra natūralūs būtent nupuolusio žmogaus palydovai. O depresija yra ne kas kita, kaip pasidavimas tam liūdesiui ir sunkumams.

---

Išvados:
1) Neaišku kas straipsnyje laikoma depresija.
2) Dėl sąvokų neapibrėžtumo viskas suplakama į vieną krūvą.
3) Užmirštama, kad žmogus yra puolęs ir tai ir yra depresijos priežastis, tuomet vėl teiginys, kad tikėjimas neapsaugo nuo depresijos, yra piktžodžiavimas prieš Dievą.

---

Savais žodžiais perpasakosiu kaip šventasis Dorofėjus rašo.
Kad norėti mirties dėl gyvenimo sunkumų - yra piktojo gundymas. Nes jeigu žmogus žinotų kokios nepalyginamai didelės kančios jo laukia išbandymuose po mirties, tai ir didžiausiose gyvenimo kančiose stengtųsi toliau gyventi, kad tik išpirktų save iš tų pomirtinių išmėginimų. Tokiu būdu gyvenimo išbandymai gali būti Viešpaties dovana žmogui, kad jis per tas kančias apsivalęs ir atsikratęs aistrų, išvengtų didesnių kančių po mirties, į kurias jį įtrauktų tos aistros.

[Donatas]

"Depresijos sąvoka aprėpia įvairius simptomus,  taip pat ir daugybę skirtingų priežasčių.". Jei depresija kilo dėl fizinio negalavimo, tikėjimas nepašalina priežasties, bet gali sušvelninti ligą.
O dėl tavo klausimo "kodėl tas fizinis negalavimas susiveda į gyvenimo prasmės nematymą, kas jau jokiu būdu nebėra fizinis negalavimas", fizinė būklė įtakoja ir dvasinę. Kaip pavyzdį galima stebėti apsvaigusių arba alkanų žmonių elgesio pokyčius.
Protingi ir kultūringi labai nesunkiai gali būti iracionalūs ir betakčiai.  Deja alkoholis tik pablogina situaciją.
Na o pavyzdys apie tai ar Adomas ir Ieva sirgo depresija, tiktų daugybei kitų ligų.  Tiek fizinių tiek dvasinių. Ar manai kad visos ligos tai nuopolio pasekmė?

[kukulis]

Ar manai kad visos ligos tai nuopolio pasekmė?

Mmm... taip!

[kukulis]

O dėl kitų dalykų tai sutinku.
Fizinė žmogaus būklė įtakoja psichologinę ir dvasinę.
Vis dėl to jei pradedame dvasines problemas spręsti vaistais .. tai ne koks rezultatas gaunasi.

Vis dėl to man užkliuvo straipsnio dvasia. Kažkoks neteisingas jis.

[Diak. Tomas M.]

Pasirodo Šv. Teresėlė yra pavyzdys, kaip kovoti su pagunda nutraukti gyvybę. Kaip šis kunigas pasakoja, Šv. Teresėlės iškęstos pagundos prieš tikėjimą ir gyvybę yra vienos juodžiausių iš kada nors užfiksuotų krikščioniškoje mistikoje. Tomis akimirkomis reikia gelbėtis "aklu tikėjimu".


https://www.youtube.com/watch?v=9NBFfL9AIfE#t=273

Susijusi tema: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,442.0.html

[kukulis]

Teisingas bičas.