Ar žymieji Šv. Brigitos maldų pažadai yra tikri?

[Diak. Tomas M.]

Vienoje svetainėje radau šį aprašymą (http://brigita-svede.blogspot.com):

Kartą, kai šv. Brigita (o taip dažnai pasitaikydavo) buvo paskendusi maldose ir apmąstymuose prieš šv. Kryžių, išganytojas jai tarė: ,,Tuos, kurie, dvylika metų kalbės po septynis Tėve mūsų ir Sveika Marija mano brangaus Kraujo garbei, apdovanosiu penkiomis malonėmis:

*Jie nepateks į skaistyklą
*Aš juos priimsiu į kankinių tarpą, tarsi jie būtų už tikėjimą pralieję savo kraują
*Tris jų giminės sielas, pagal jų pasirinkimą, išlaikysiu pašvenčiamojoje malonėje
*Jų giminaičių sielos iki ketvirtos kartos išvengs pragaro
*Prieš jų mirtį jiems bus apie tai pranešta
Jeigu jie mirtų anksčiau, tai laikysiu, tarsi jie būtų įvykdę šias sąlygas ".

Popiežius Inocentas X patvirtino šį apreiškimą ir pridūrė, kad sielos, kurios jį vykdys, kiekvieną Didįjį penktadienį išgebės iš skaistyklos po vieną sielą.

Kad būtų lengviau apmąstyti ir pagarbinti šv. Žaizdas bei paaukoti iš šv. Žaizdų ištryškusį brangųjį Kraują, Išganytojas seseriai Marijai Mortai Šambon apreiškė tokią pamaldumo praktiką. ( Popiežius Klemensas XII pritarė šiai pamaldumo praktikai ir ją rekomendavo.)

Nors toliau pateikiamos maldos nėra įsakytos, bet patartina jas savanoriškai kalbėti.

Šv. Brigitos maldos yra tikrai gražios ir žmonės ilgus šimtmečius jomis meldžiasi. Gali būti, kad jos tapo tokios populiarios ir dėl to, kad buvo skelbiami labai gausūs Dievo pažadai, susiję su šiomis maldomis. Iš tiesų aukščiau išvardinta gana mažai pažadų, angliškose svetainėse jų suskaičiavau net 22! 

Kaip bebūtų, Šv. Sostas įspėjo žmones, kad su šiomis maldomis susiję pažadai yra abejotini ir net paprašė bendruomenių nustoti juos publikuoti. Pačios maldos yra geros, problema šiuo atveju yra išimtinai su pažadais.

Oficialus pranešimas atrodo taip:

WARNING CONCERNING THE "PROMISES OF ST. BRIDGET"
Marius Crovini
Notary of the Supreme Holy Congregation of the Holy Office

In some places, a little work has been disseminated called the "Secret of Happiness: 15 prayers revealed by the Lord to St. Bridget in the Church of St. Paul at Rome", published at Nice and elsewhere in several languages.

Since it is asserted in this pamphlet that God made to St. Bridget certain promises, whose supernatural origin is uncertain, let local ordinaries take care not to grant permission for publishing or reprinting pamphlets or other writings which contain these promises.

Given at Rome, from the offices of the Holy Office, 28 January 1954

Marius Crovini

Notary of the Supreme Holy Congregation of the Holy Office

http://www.ewtn.com/library/CURIA/CDFBRID.HTM

http://www.ewtn.com/vexperts/showmessage.asp?number=395247&Pg=&Pgnu=&recnu=

[Silvija]

Skaitau va jus ir nemeluosiu – aš tų Brigitos maldų nežinau, visai nebuvau susidūrus 

Bet mano mintys suka kitur: galvoju, kokie gali būti bendri principai atsirenkant ir būnant budriam, nes pasirodo ir melsdamasis gali suklysti. Kiek žinau, ir Faustinos maldingume yra Dievo pažadai. O ką žadėjo ir ko nežadėjo Jėzus evangelijose, kuriomis remiam savo žinojimą apie Dievą? Suprantu, kad ir per apreiškimus ateina nauja informacija apie Dangų, bet kaip atskirt, kur ne Dievo, o žmonių ,,išplečiamos" jų panaudojimo galimybės dvasiniams tikslams (jei taip galima išsireikšt)?

Šiandien Pal. Jurgis Matulaitis sako: ,,...budėkime, kad malonės, taip gausiai mums teikiamos, neruoštų mūs į didesnį pasmerkimą, bet kad eitų jos mūsų sielų išganymo naudai"

Evangelijose Jėzaus palaiminimus taip pat keičia perspėjimai ir raginimai budėti. Kaip ir mūsų gyvenime: žiūrėk, vieną dieną esi visas Dvasioje, palaimintas, reikalai klojasi kaip sviestu patepta, o kitą dieną – išbandymų krūvos... Ir jei jų neįveikiam, neatsispiriam pagundom ir nusprendžiam ,,pailsėt" žemišku poilsiu, kartais net atsiduodami nuodėmei, tada visas mūsų dvasinis darbas nueina perniek, Dangus atsitolina...

Skaitant šios dienos evangeliją, krito į akis eilutė, kur Jėzus išgydo Petro uošvę: ,,Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštinę, ir toji pasiliovė. Moteris tuojau atsikėlusi ėmė jiems tarnauti."

Galvoju, kad mes malones iš Dievo gauname ne dėl savęs, o kad būtume pajėgūs pasitarnauti broliams, taigi didelė klaida būtų kaupti nuopelnus rūpinantis vien savo išganymu.

Iš tiesų, tai negalime nusipelnyti Dangaus ir atliktų poterių bei maldų skaičiumi, ne tai juk svarbiausia. Popiežius praeito sekmadienio homilijoje kalbėjo: ,,Dievo Įstatymas išlieka, bet žmonės ima juo nesivadovauti kaip svarbiausia gyvenimo norma. Jis tampa tarsi apvalkalu, tarsi priedanga, kai tuo tarpu gyvenimas eina kitais keliais, vadovaujamasi kitomis taisyklėmis, individualiais arba grupių interesais. Šitaip religija nutolsta nuo savo tikrosios prasmės, kuri yra gyvenime klausyti Dievo ir vykdyti jo valią, virsta antraeilių papročių laikymusi, kuris tik patenkina žmogaus troškimą patogiai jaustis Dievo akivaizdoje."

Visad išlieka svarbiausia – ieškoti paties Dievo, ,,gaudyti savo antenomis" kur ta Jo dieviškoji valia, kad neprasilenkti su ja...


Atleiskit, kad gavos toks ilgas mano šio ryto pamąstymas, tikiuos nepagalvojot ,,atsirado mat tikėjimo tiesų aiškintoja" Mėgstu rytais pamedituot Dievo žodį siejant Jį su gyvenimu, o tradicinis maldų kalbėjimas sunkiau man pasiduoda...

[Diak. Tomas M.]

Bet mano mintys suka kitur: galvoju, kokie gali būti bendri principai atsirenkant ir būnant budriam, nes pasirodo ir melsdamasis gali suklysti.

Su Šv. Brigitos maldų pažadais yra taip, kad jie tokie jau geri, kad net įtartina darosi

Anksčiau bandžiau racionalizuoti, kaip žmogus, 12 metų melsdamasis tam tikromis maldomis, gali gauti tas žadėtas malones. Apsistojau ties mintimi, kad tikriausiai jau pats faktas, kad žmogus meldžiasi, rodo jo tikėjimo lygį, o jei dar be perstojo melsis 12 metų, tai jau rodo labai didelę ištikimybę, kas savo ruožtu duotų Dievui daug laiko ir galimybių, taip pakreipti to žmogaus gyvenimą, kad jis eitų teisingu keliu ir tikrai nusipelnytų savo gyvenimu visų tų pažadėtų malonių.

Bet vėl gi, tie pažadai yra ne tik geri, jie yra super turbo mega pažadai Tikriausiai vienas iš pavojų yra tas, kad žmogaus meldimasis gali tapti mažiau nuoširdus, nes meldiesi ne iš meilės, bet dėl atlygio, nors jis ir dangiškas būtų. Antras dalykas, tie pažadai savo svoriu nejučia gali pradėti konkuruoti su Šv. Mišių auka, sakramentais ir kitomis labai rimtomis religinėmis praktikomis. Koks žmogus gali pamanyti, kad jam pakanka vien tas maldas kalbėti ir viskas bus tvarkoje 

[Silvija]

super turbo mega pažadai

Prisiminiau vieno misionieriaus patarimą kaip atpažinti, ar teisingai meldžiamės - malda turi keisti mūsų gyvenimą ir jei to nematyt, reiškia turime keisti maldą.

[Giedrė]

Tomai, pasižiūrėjau šv. Brigitos maldas, bet nesuprantu kaip melstis jas - kokia tvarka? Paaiškink plačiau, noriu jas praktikuoti.

[Jazminas]

Tomai, nebuvau girdėjusi apie Šventojo Sosto draudimą platinti šias maldas ir pažadus, ačiū už nuorodą 

Pabandysiu pasidalinti tuo, ką suprantu ir tiek, kiek pajėgiu.

Šiek tiek asmeninės patirties. Pirmą kartą šv. Brigitos maldos pasiekė mane prieš keliolika metų. Visgi dvasinę kelionę žmogus pradedi nuo ten, kur esi ir toks, koks esi. Paskaičiau ir suviliojo būtent pažadai, ne gražios maldos. Melstis 12 metų kasdien tik dėl didesnės Dievo garbės ir šlovės?! To mano protas nepajėgė suvokti ir priimti. O dėl "bilieto į Dangų" sau ir savo šeimai jau galima mėginti įsipareigoti. Savanaudiška? Taip ir net labai. 

Palaipsniui atėjo dvasinė literatūra, žurnaliukas "Žodis tarp mūsų", kurio dėka ėmiau paskaityti Šventąjį Raštą, dažnesnis Sakramentų priėmimas, Adoracija... Širdis pradėjo trokšti kažko daugiau ir Dievas netruko atsiliepti - gavau pakvietimą į maldos grupelę. Joje mokėmės melstis su Šventuoju raštu, ugdėmės įprotį tai daryti kasdien. O šv. Brigitos maldas pradėjau apleisti, nusibodo, pavargau. Numečiau šalin.

Prieš kelis mėnesius savo širdyje vėl pajutau paraginimą melstis šiomis maldomis Švč. Kraujo garbei.

Šv. Brigita paskelbta šventąja ir Bažnyčios Mokytoja. Net jei ji suklydo dėl šių pažadų, tikiu, kad kaip šventoji vis tiek atsakingai rūpinasi savo jaunesniaisiais broliais ir seserimis bei ištikimai užtaria mus pas Dievą.

Galvoju, kad pažadai yra tikri ne visai tiesiogine prasme. Jie kalba apie didžiules Dievo dovanas. Kad jas priimti, reikia atitinkamai pasiruošti. O Dievo dovanos priimamos tikėjimu. Nusigręžti nuo savanaudiškų motyvų ir atsigręžti į Patį Viešpatį. Atsiversti širdimi. Tikiuosi, esu kelionėje į tai ir viliuosi Dievo gailestingumo.

Ko gero, visada yra pavojus bet kokiu geru dalyku pasinaudoti netinkamai. Šiuo atveju, pasitenkint vien minimomis maldomis ir pasikliaujant pažadais, tikėtis prasmukt į Dangiškąją puotą be vestuvinio drabužio 

[Diak. Tomas M.]

Šv. Brigita paskelbta šventąja ir Bažnyčios Mokytoja. Net jei ji suklydo dėl šių pažadų, tikiu, kad kaip šventoji vis tiek atsakingai rūpinasi savo jaunesniaisiais broliais ir seserimis bei ištikimai užtaria mus pas Dievą.

Anksčiau daugiau teko gilintis apie šių pažadų atsiradimo istoriją. Kiek supratau, nėra visiškai aišku ar tuos pažadus padiktavo pati Šv. Brigita. Maldos senovėje plisdavo perrašinėjant ir manoma, kad jei ir buvo tam tikri pradiniai pažadai, žmonės laikui bėgant juos vis padailindavo, "pagerindavo", na o viskas baigėsi taip, kaip turime dabar

Todėl abejonė dėl pažadų tikrumo tikrai nemeta šešėlio Šv. Brigitos šventumui ar jos mokymams.

[Jazminas]

Giedre,  Tomo įdėtoje nuorodoje (http://brigita-svede.blogspot.com) rašoma:

Kartą, kai šv. Brigita (o taip dažnai pasitaikydavo) buvo paskendusi maldose ir apmąstymuose prieš šv. Kryžių, išganytojas jai tarė: ,,Tuos, kurie, dvylika metų kalbės po septynis Tėve mūsų ir Sveika Marija mano brangaus Kraujo garbei, apdovanosiu penkiomis malonėmis:

Kad būtų lengviau apmąstyti ir pagarbinti šv. Žaizdas bei paaukoti iš šv. Žaizdų ištryškusį brangųjį Kraują, Išganytojas seseriai Marijai Mortai Šambon apreiškė tokią pamaldumo praktiką. ( Popiežius Klemensas XII pritarė šiai pamaldumo praktikai ir ją rekomendavo.)

Nors toliau pateikiamos maldos nėra įsakytos, bet patartina jas savanoriškai kalbėti.
PRADŽIA
O Jėzau, dabar noriu septynis kartus sukalbėti Tėve mūsų, susivienijęs su ta meile, kuria šią maldą pašventinai ir pasaldinai savo Širdyje. Priimk ją iš mano lūpų į savo dieviškąją Širdį. Pataisyk ir patobulink taip, kad ji suteiktų Švenčiausiajai Trejybei garbės ir džiaugsmo, kaip Tu žemėje kalbėdamas šią maldą suteikei. Tegul ji pašlovina Tavo švenčiausiąją Žmogystę, tavo šventąsias Žaizdas ir brangiausiąjį Kraują, ištekėjusį iš Tavo žaizdų.
Kalbant ,,Tėve mūsų", reikia apmąstyti minimą paslaptį. Po jos sukalbama atitinkama paaukojimo malda.

I. APIPJAUSTYMAS
Tėve mūsų; Sveika, Marija
Amžinasis Tėve, per nekalčiausias Marijos rankas ir dieviškąją Jėzaus Širdį aukoju Tau pirmąsias Jėzaus žaizdas, pirmuosius skausmus ir pirmąjį Kraujo praliejimą, kad būtų atsiteista už mano ir visų žmonių jaunystės nuodėmes ir užkirstas kelias pirmoms mirtinoms nuodėmėms, ypač mano giminėje.
II. PRAKAITAVIMAS KRAUJU
Tėve mūsų; Sveika, Marija
Amžinasis Tėve, per nekalčiausias Marijos rankas ir dieviškąją Jėzaus širdį, aukoju Tau baisias Jėzaus Širdies kančia Alyvų kalne ir kiekvieną jo kruvino prakaito lašelį, kad būtų atsiteista už mano ir visų žmonių širdies nuodėmes, užkirstas kelias tokioms nuodėmėms, pagausėtų Dievo ir artimo meilė.
III. PLAKIMAS
Tėve mūsų; Sveika, Marija
Amžinasis Tėve, per nekalčiausias Marijos rankas ir dieviškąją Jėzaus širdį, aukoju Tau tūkstančius Jėzaus žaizdų, baisius skausmus ir pakimo metu pralietą brangųjį Kraują, kad būtų atsiteista už mano ir visų žmonių kūniškas nuodėmes, kad būtų užkirstas kelias tokioms nuodėmėms ir apsaugota nekaltybė, ypač mano giminėje.
IV. VAINIKAVIMAS ERŠKĖČIAIS
Tėve mūsų; Sveika, Marija
Amžinasis Tėve, per nekalčiausias Marijos rankas ir dieviškąją Jėzaus širdį, aukoju Tau šv. Jėzaus galvos žaizdas, skausmu ir brangųjį Kraują, išlietą per vainikavimą erškėčiais, kad būtų atsiteista už mano ir visų žmonių dvasines nuodėmes, kad būtų užkirstas kelias tokioms nuodėmėms ir kad išplistų Kristaus karalystė žemėje.
V. KRYŽIAUS NEŠIMAS
Tėve mūsų; Sveika, Marija
Amžinasis Tėve, per nekalčiausias Marijos rankas ir dieviškąją Jėzaus širdį, aukoju Tau Jėzaus kančias jo kryžiaus kelyje, ypač Jo šventąją Peties žaizdą ir brangųjį Kraują, kad būtų atsiteista už mano ir visų žmonių pasipriešinimą kryžiui ir murmėjimą prieš Tavo šventus potvarkius, už visas kitas žodžio nuodėmes, kad būtų užkirstas kelias tokioms nuodėmėms ir kad tikrai pamiltumėm kryžių.
VI. JĖZAUS NUKRYŽIAVIMAS
Tėve mūsų; Sveika, Marija
Amžinasis Tėve, per nekalčiausias Marijos rankas ir dieviškąją Jėzaus širdį, aukoju Tau dieviškąjį Sūnų ant kryžiaus, Jo prikalimą ir iškėlimą, Jo rankų ir kojų žaizdas ir šias tris Jo šv. Kraujo sroves, išsiliejusias dėl mūsų, Jo didžiausią neturtą, tobulą paklusnumą, visas Jo sielos ir kūno kančias, Jo brangią mirtį ir nekruviną jos atsinaujinimą per visas šv. Mišias žemėje, kad būtų atsiteista už visus šv. vienuoliškų įžadų ir vienuoliškų įstatų pažeidimus, atlyginta už mano ir pasaulio nuodėmes, kad būtų meldžiama už ligonius ir mirštančiuosius už švento gyvenimo kunigus ir pasauliečius, už Šventojo Tėvo prašymus atnaujinti krikščionišką šeimą, už stiprią tikėjimo dvasią, už mūsų tėvynę ir tautų vienybę Kristuje, Jo Bažnyčią, taip pat už visur išsisklaidžiusius brolius ir seseris.
VII. ŠV. ŠONO PERVĖRIMAS
Tėve mūsų; Sveika, Marija
Amžinasis Tėve, teikis už šv. Bažnyčios reikalus, kaip atsiteisimą už visų žmonių nuodėme, priimti brangųjį Kraują ir vandenį, ištryškusį iš dieviškosios Jėzaus Širdies žaizdos. Būk mums visiems maloningas ir gailestingas! Kristaus Kraujau, paskutinis brangus Jo Šventosios Širdies turiny, visiškai nuplauk nuo manęs visas mano ir svetimų nuodėmių kaltes! Vanduo iš Kristaus šono, nuplauk nuo manęs bausmes ir užgesink man ir visoms vargšėms sielom skaityklos liepsnas. Amen.
O mano Jėzau, myliu Tave, per Tavo šventųjų Žaizdų ir brangaus Kraujo nuopelnus atitolink nuo mano sielos visa, kas nėra Tavo, ir išlaikyk mane savo meilėje. Amen."

Tai tik padėkoju Dievui už Švč. Kraują, teikiamas gausias malones, pagarbinu, trumpai prisimenu paslaptį pvz., I. Apipjaustymas, sukalbu 1 Tėve mūsų, 1 Sveika Marija, tada II. Prakaitavimas krauju, vel sukalbu 1 Tėve mūsų, 1 Sveika Marija...  taip visas septynias paslaptis  ir išeina 7 Tėve mūsų ir 7 Sveika Marija Švč. Kraujo garbei    Tų maldelių, kurios patartinos, bet neprivalomos - nekalbu   
Gal kažką ne taip supratau ir ne taip meldžiuosi 

[Ginta]

Na as irgi meldziuosi sitas Sv. Brigitos maldas. Kalbu tas,kur Janina nukopijavo ir kiekviena diena apmastau slaptas Kristaus kancias ir zaizdas. Man buvo labai grazios tos maldos,o i tuos pazadus as nekreipiau demesio...Nezinau tu pazadu

Kas man yra keista, tai va forume as randu,kad Sventas Sostas sako,kad tai pramanyta ir blogai ir t.t... Tas pats ir apie sitas maldas ir apastale Anne... Bet butent sitos knygos mane pasieke per Kataliku Baznycia. Mano mamai jas dave ir rekomendavo Kataliku vienuole,kai mama eina adoracijos...

Kalbant apie Anne tai kai mano mama tos vienuoles paklause ar jinai zino,kad yra abejojama tu knygu autentiskumu,tai jinai nieko apie tai nezinojo...

Taip,kad reikia turbut tik Sventa Rasta skaityt ir daugiau niekuo nesidomet.

Man tai asmeniskai tos maldos grazios, jei negalvoji apie pazadus. O svarbiausia turbut kas sirdyje tuo metu,kai meldiesi... Jei garbini Dieva ar Ji slovini, tai nemanau,kad tos maldos gali ka pakenkt...Bet jei kalbi del pazadu,tada intencija- tokia vercianti abejoti

Bet cia as manau,kad yra problema tu,kuriu tikejimas dar auga ir mes nejauciame Sventosios Dvasios veikimo... Todel mums ir melstis sunku,ieskom maldu ir t.t... Ir atskirt tikra nuo netikro-problematiska...

Dieve, tebunie Tavo valia, bet as tikiu,kad Tu nori mus pripildyti Sventaja Dvasia, kad galetume Tave nuolatos garbint ir slovint! Kad zinotume Tavo valia ir butume apsaugoti nuo netikru pranasu ir galetume apsaugoti ir kitus! Saugok mus nuo klystkeliu! Amen.   

[Diak. Tomas M.]

Kad jūsų pažįstama vienuolė nežinojo apie "šių laikų apaštalės Anne" reikalus, tai manęs nestebina, nes juk žmonės vienuoliai - jų darbas melstis, o ne naujienas skaityti, nenuostabu, kad jie apie kai kuriuos dalykus sužino tik vėliau ir iš kitų žmonių.

Dėl Šv. Brigitos maldų, tai jau rašėme anksčiau, kad pačios maldos tikrai nėra kažkokios blogos, tiesiog tie pažadai yra daugiau iš liaudies kūrybos skrynelės, bet ne iš Dievo

Bendrai ir aš pastebėjau, kad Dievas yra labai kūrybingas ir kartais net ne visai tikusius dalykus panaudoja geram, o mes galime jam dėkoti, kad mus saugo ir net klaidžiojant, vis nukreipia ten, kur reikia.

[Ginta]

Tai va,kad tikintiems i Dieva,net blogis iseina i gera. Tai juk Dievo zodziai... 

[Algis957]

Nors tema gal jau senoka, tačiau gal vis dėlto papasakosiu ką esu pastebėjęs:

Kažkada užėjusios pas mus moters euforinis susižavėjimas šv. Brigitos maldomis patraukė mano dėmesį. Jos turima knygutė buo jau taip stipriai susidėvėjusi, kad pasisiūliau jai ją perrašyti , kad turėtų lengviau skaitomą. Taip ir padariau. perrašiau, įrišau ir "ačiū - prašom" su Dievu.

Taigi ką aš perrašinėdamas pastebėjau? Atrodo pradžioje, o gal gale knygutės parašyta, kad tas maldas šv. Brigitai padiktavo Jėzus per apreiškimą. O kiek tolėliau rašoma kas ir kaip tas maldas redagavo ir pritaikė tikintiesiems. Ten buvo paminėtos bažnytinės institucijos, kurios pritaikė. Na, šis pastebėjimas man sukėlė šypseną. Atrodytų, jog Jėzus kažkaip gal dangiškai kalbėjo ir nesuprantamai. O gal privėlė klaidų ir teko jas pataisyti..? Išeitų, kad padiktavo nevisai tinkamas maldas. Manau štai tokios redakcijos ir sudėlioja motyvus, kurie nuveda gerokai į šoną.